K. BETINGĮ PAKEITĘS D. VALKAVIČIUS: PROKURORAS TURI BŪTI KIETAS KAIP TITNAGAS

Po trijų mėnesių paieškų generalinis prokuroras Darius Valys rado pamainą Kęstučiui Betingiui. Vyriausiojo Kauno apygardos prokuroro pareigas pradėjo eiti iki šiol Kauno apylinkės prokuratūrai vadovavęs 42-ejų Darius Valkavičius.
"Kauno diena" su naujai paskirtu vyriausiuoju prokuroru kalbėjosi paskutinę jo darbo dieną senojoje darbovietėje.

– Nerūkau ir nevartoju alkoholio (juokdamasis pats pradėjo interviu).

– O kokių turite žalingų įpročių? Kitą kartą ir sutuoktinio aistra žvejybai ar pašto ženklų kolekcionavimas vadinama žalingu įpročiu?

– Supratau (šypsosi). Gal per daug laiko užsibūnu darbe. Esu maksimalistas ir siekiu maksimalaus rezultato.

– Esate kaunietis?

– Ne. Esu Kaišiadorių rajono gyventojas, užaugęs Palomenės kaime. Su Kaunu mane daug kas sieja. Teko mokytis Kauno politechnikume, todėl pažįstu miestą. Kaunas man yra artimas.

– Kokia jūsų šeiminė padėtis?

– Šiuo metus esu išsituokęs.

– Naujas vadovas visada įneša naujovių. Kam turėtų būti pasirengę Kauno apygardos prokurorai?

– Pirmiausia identifikuosime, ką galima daryti su esamomis pajėgomis. Situacija yra gana sudėtinga. Finansavimas kai kuriais atvejais ribotas. Antras žingsnis bus išlyginti darbo krūvį, kad nebūtų taip, jog vienas prokuroras dirba nuo ryto iki sutemų, o kitas mažai užimtas. Raginsiu, kad kiekvienas atiduotų maksimumą. Vadovo darbas –  matymas ir dėliojimas situacijų bei jų suvaldymas.

– Kokias bylas išskirtumėte kaip prioritetines?

– Prioritetas – mūsų valstybės pamatų apsauga, t. y. didesnis dėmesys ekonominio ir finansinio pobūdžio byloms. Viešojoje erdvėje girdime, kad biudžetas nesurenkamas, mokesčiai slepiami, egzistuoja šešėlinė ekonomika, neteisėtas praturtėjimas, pinigų legalizavimas. Tikiuosi, kad kolegos palaikys ir rezultatai bus jaučiami jau po kurio laiko.

Vis dėlto nuo prokuroro ne viskas priklauso. Mes organizuojame ir vadovaujame ikiteisminiam tyrimui, o jį atlieka ikiteisminio turimo įstaiga. Jeigu joje yra problemų, automatiškai jos persikelia į prokuratūrą, o paskui – ir į teismą. Kitą kartą išeina, kad mes negalime visko padaryti, jei kažkas neatliko pirminių darbų.

Turime nepamiršti, kad ikiteisminiame tyrime yra kelios pusės, o nukentėjusioji nori ne tik žinoti, kas nusikaltėlis, bet ir kad būtų atlyginta žala. Todėl dar vienas prioritetas – rasti nusikaltusių asmenų finansinius resursus.

– Dalyvavote, atrodo, visose Generalinės prokuratūros skelbtose atrankose į Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas. Šios pareigos buvo jūsų siekiamybė?

– Ėjimas į priekį yra gyvenimo variklis. Kolegoms visada sakau, kad turime eiti į priekį, nestovėti vietoje ar nejudėti atgal. Iš mano pusės tai buvo nuoseklus siekis – pabūti mažos apylinkės prokuratūros vadovu ir išbandyti jėgas apygardos lygiu. Man tai didžiulis iššūkis.

– Gal norėsis vėl į mažą prokuratūrą grįžti?

– Kodėl gi ne. Neatmetu tokios galimybės. Prokuroras turi paliesti ir išbandyti. Dirbdamas apylinkės prokuratūros vadovu, esu ėjęs ir į teismą atstovauti. Mano matymas yra toks, kad aš kartais turiu prisiliesti prie tiesioginių prokuroro darbų ir pajausti.

– Kokias pastebite silpnąsias Kauno apygardos prokuratūros veiklos vietas?

– Silpnų vietų neišskirčiau. Iš mano pusės tai būtų neetiška. Manau, kad ateinu į stiprų kolektyvą.

– Daugeliui susidaro įspūdis, kad vadinamoji Kauno mafija pažabota arba sulindo giliai į pogrindį. Gal prokurorams dabar lengviau nei tuomet, kai Kaune šeimininkavo vadinamieji Daktarai, Agurkiniai, Kamuoliniai ir kitos prieštaringai vertinamos grupuotės?

– Organizuotas nusikalstamumas transformuojasi į kitas formas. Tai, kas vyko prieš daugelį metų – kai buvo šaudoma gatvėse, jau nepasikartos. Tačiau organizuotas nusikalstamumas įgauna kitą formą – ekonominę. Jeigu bus apribotos galimybės disponuoti nusikalstamai įgytu turtu, gal pasidarys nebeįdomu nusikaltimus daryti.

– Jūsų pirmtakas K.Betingis dabar stojo į kitą barikadų pusę – pasirinko advokato duoną. Jums asmeniškai gal ir neteks susiremti akistatoje su buvusiu prokuroru, tačiau pavaldiniams gali. Kaip manote, ar nebus sunku?

– Tai priklausys nuo kiekvieno prokuroro profesionalumo. Bylos perdavimas į teismą yra sudėtingas dalykas. Bet jei jau byla nukeliavo į teismą, vadinasi, prokuroras turi pakankamai duomenų, kad tas žmogus įvykdė nusikaltimą. Todėl prokurorai neturėtų jaustis nejaukiai ar dar kokį nors diskomfortą. Manau, kolegoms užteks profesionalumo ir ryžto atstovauti prokuroro pozicijai.

– Jums vadovaujant, dėl galimo piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo susikompromitavo keli Kauno apylinkės prokuratūros prokurorai. Kaip vertinate tą istoriją?

– Tuos procesus vienareikšmiškai vertinu neigiamai. Tarnybinis patikrinimas dar nebaigtas. Tikiuosi, kad artimiausiu metu turėtų būti baigtas. Baudžiamoji byla taip pat dar nebaigta.

– Ar dirbdamas Kaune pastebite verslo struktūrų spaudimą prokuratūroms?

– Verslas mūsų valstybės pagrindas. Verslininkai moka mokesčius valstybei, tarnautojams tie mokesčiai grįžta atlyginimų pavidalu. Aš asmeniškai nejaučiau jokio spaudimo.

– Kokios charakterio savybės prokurorui yra svarbiausios?

– Visos žmogiškos, tik išskirčiau principingumą. Prokuroras turi būti kietas kaip mano renkamas titnagas.

– Kokių dar turite laisvalaikio pomėgių?

– Mano aistra – grybavimas. Grybų sezoną pradedu anksti, kai sudygsta bobausiai. Žinau, kur jie auga, ir malonu būna jų rasti. Važiuoju labai toli į mažai kam žinomas vietas... Grybauju aplink Marcinkonis, tačiau yra tokių vietų, kuriose net nesutinku grybautojų. Teko bendrauti su vietiniais, tačiau jie ne iš tų, kurie pasako grybingas vietas. Jeigu nerandu grybų, iš nevilties tose apylinkėse prisirenku titnago. Šimtus esu prisirinkęs. Didžiausias – sulig kopūsto galva. Pastebiu, kad turbūt ne vienas renku, nes kiekvienais metais tų akmenų mažėja. Po kurio laiko visai nebus.