Grybšniais iš Vilniaus į Kauną: kartais atrodė – bus „šakės“ | Diena.lt

GRYBŠNIAIS IŠ VILNIAUS Į KAUNĄ: KARTAIS ATRODĖ – BUS „ŠAKĖS“

Išbandymų sau nuolat susigalvojantis vilnietis keturias dienas grūmėsi su nauju iššūkiu: Nerimi iš Vilniaus plaukė į Kauną. Peršalo, gėrė paracetamolį, jaukinosi skausmą, bet tikslą pasiekė.

Pajuto galimybių ribas

Startas buvo liepos 13 dieną, 8 valandą ryto. Liepos 16-ąją apie 8 valandą vakaro Meinardas Valkevičius išlipo iš vandens ties Kauno pilimi. Pliaupė lietus. Plaukiką pasitiko nedidelis būrelis artimųjų, tarp kurių buvo ir sutuoktinė su vaikais.

„Atsiprašau, kad atplaukiau tokiu blogu oru“, – juokavo puikiai nusiteikęs išbandymų mėgėjas.

Apsikabinimai, bučiniai, pergalės šūksniai, šampanas, išskleista trispalvė, nepaisant lietaus, sukūrė šventinę nuotaiką.

Arūno Dambrausko nuotr.

„Plaukimas Nerimi tapo kur kas didesnis už mane patį“, – sakė 35 metų vilnietis, pabrėždamas, kad plaukimo metu ne tik pajuto naujas savo galimybių ribas, bet ir surado daug draugų, padėjusių patarimais, padrąsinimais, geromis emocijomis.

Plaukimo sąlygos buvo gana sudėtingos: dažnai pūtė stiprus vėjas, smarkiai lijo, plaukiką atakavo priešpriešinis bangavimas.

„Buvo momentų kai galvojau: jau dabar tai man šakės“, – sakė įspūdingą distanciją vandeniu įveikęs vilnietis.

Jautėsi sužlugdytas

Per dieną jis turėdavo kelis sustojimus, kurių metu sočiai užvalgydavo ir bandydavo įsiklausyti, ką jam sako tokio išbandymo dar nepatyręs kūnas.

„Po pirmos dienos plaukimo jaučiausi fiziškai sužlugdytas, raumenys – sustingę, visas – kaip akmeninis. Peršalau, gėriau paracetomolį ir daug arbatos su medumi. Atsigauti buvo sunku, todėl kitą dieną po nakvynės išplaukėme vėliau nei planavome“, – savo feisbuko profilyje apie pirmuosius sunkumus pasakojo vilnietis.

Tačiau tikslą pasiekti tvirtai nusiteikęs vyras netrukus susigrąžino jėgas ir, anot jo, pagavo kitą kvėpavimą.

„Nežinau, trečią ar ketvirtą kvėpavimą, bet po antros dienos plaukimo buvo geras jausmas – pagavau vandenį ar jis mane pagavo. Tiesa, šiek tiek skaudėjo petį, bet su tuo skausmu kažkaip susigyveni“, – sakė M. Valkevičius.

Nežinau, trečią ar ketvirtą kvėpavimą, bet po antros dienos plaukimo buvo geras jausmas – pagavau vandenį ar jis mane pagavo.

Padėjo ir saldumynai

Atsigauti labai padėdavo maistas ir maždaug keturių valandų miegas naktinėje stovyklavietėje.

„Per dieną – keli sustojimai. Tai didelis džiaugsmas, kai ant gražios pakrantės kepinį mėsą“, – dalijosi nepamirštamais įspūdžiais plaukikas.

Jam labai pravertė ir guminukai – suvalgius maišelį saldumynų, užplūsdavo jėgų suteikianti energija. Per parą M. Valkevičius plaukdavo 12 – 15 valandų.

Dar labiau pakurstė

„Plaukimo iššūkį sugalvojau lygiai prieš metus. Tada svarsčiau, kad atstumas upe nuo Vilniaus iki Kauno bus maždaug kaip autostradoje – apie 100 kilometrų. Paskui paaiškėjo, kad 170 kilometrų. Bet tai ryžto ne tik neatšaldė, bet dar labiau pakurstė. Visus metus tam ruošiausi – tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – portalui kauno.diena.lt sakė M. Valkevičius.

Įspūdingą atstumą vandeniu įveikusio vyro profesija – režisierius animatorius. Jis dešimt metų vadovauja jam priklausančiai animacijos studijai. Turi šeimą – su sutuoktine augina du vaikus ir šeimai skiriamą laiką vadina vienu iš daugelio iššūkių.

Vilnietis prisipažino esąs nenustygstantis, todėl nuolat savo gyvenimą apsunkina bei paįvairina neįprastais, atkaklumo reikalaujančiais išbandymais.

„Laisvalaikiu aktyviai užsiimu triatlonu – plaukiu, važiuoju dviračiu ir bėgu. Mėgstu ilgų distancijų iššūkius – esu bėgęs 100 kilometrų, esu važiavęs dviračiu 1000 kilometrų per 72 valandas, tad kiekvienais metais sau sugalvoju iššūkių ir juos įveikiu“, – patikino M. Valkevičius.

Arūno Dambrausko nuotr.

Be draugų – sunku

Ji pasakojo, kad planuojamam plaukimui reikėjo labai kruopščiai pasirengti.

„Reikėjo susirasti baidarę, kuri plauktų šalia. Bičiulis Evaldas Bliujus baidarėje plukdė visą maistą, įrangą, vaistinėlę, visus būtinus dalykus, o man beliko plaukti. Teko atsižvelgti į labai stiprią tėkmę, nes ji yra klastinga ir pavojinga. Kad būtų saugiau, plaukiau prie savęs prisirišęs gelbėjimo plūdę.

Prisipirkau sportininkams reikalingų visokiu papildų, kurie reikalingi daug judant. Kas dvi tris valandas stengiausi valgyti karštą maistą – ryžius, grikius, mėsą. Puiku, jei naktį pavykdavo 4 valandas pamiegoti“, – pasakojo M. Valkevičius.

Anot jo, distanciją įveikė plaukdamas visais įmanomais stiliais, per dieną nuplaukdamas apie 40 – 45 kilometrus.

„Užsibrėžiau, kad visą atstumą įveiksiu greičiau nei per 100 valandų. Laiko limitas tam, kad būtų iššūkis ir nepradėčiau turistauti“, – paaiškino plaukikas.

GALERIJA

  • Grybšniais iš Vilniaus į Kauną: kartais atrodė – bus „šakės“
  • Grybšniais iš Vilniaus į Kauną: kartais atrodė – bus „šakės“
  • Grybšniais iš Vilniaus į Kauną: kartais atrodė – bus „šakės“
  • Grybšniais iš Vilniaus į Kauną: kartais atrodė – bus „šakės“
Arūno Dambrausko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (11)

Expert z Wilno

Reikėjo plaukti Nerim z Kowno do Wilno,būtų lengviau.

Tam" elinio"...-

tai ko pats ,čia,žiniasklaidoje,rašai savo šūdiną komentarą,asile?

Nesupratusiems

Plaukė PLAUKTE, kajakas tik lydėjo su daiktais.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS