Užkluptas netikėtai
„Labai norėjau dalyvauti „Metų kauniečiuose“, bet teko staigiai krautis lagaminą ir keliauti į Norvegiją“, – Kauno valstybinės filharmonijos vadovas, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius Justinas Krėpšta neabejojo, kad miesto šviesulius toje pačioje vietoje, tokiu pačiu laiku jis pamatys po metų, o štai proga, dėl kurios jam teko netikėtai keisti planus, pasitaiko kartą gyvenime.
Už atsidavimą ir nuolatines pastangas stiprinant kultūrinį bendradarbiavimą žinomas kaunietis buvo įvertintas Norvegijos karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiumi. Jis teikiamas Norvegijos karaliaus Haraldo dekretu.
„Įprastai įteikimo procedūroje dalyvauja pats karalius, tačiau man atvykus jis prastai jautėsi. Pažadėjo, kad kai tik savijauta bus geresnė, suderinsime laiką ir galbūt vasarą ar kitu metu susitiksime“, – kalbėjo J. Krėpšta, garbingą šalies monarcho dovaną priėmęs Norvegijos užsienio reikalų ministerijoje, įsikūrusioje karaliaus Henriko rūmų kaimynystėje.
Įspūdingas apdovanojimas, ant muziko kaklo suspindęs kovo 11-ąją, dabar saugomas jo namuose. Pagal numatytą tvarką, kryžiumi galima pasipuošti tik ypatingomis progomis.
„Turiu visą instrukciją, kaip ir kada jį nešioti. Dažniausiai sąraše minimos Norvegijos valstybinės šventės“, – J. Krėpšta džiaugėsi, kryžiumi galėjęs pasipuošti jam ir kitiems lietuviams itin svarbią, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Įvertinimas: karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžius yra vienas svarbiausių apdovanojimų, kuriuos Norvegijoje skiria karalius. / J. Krėpštos asmeninio archyvo nuotr.
Įvertino pastangas
Norvegijos karališkojo ordino „Už nuopelnus“ Komandoro kryžiaus žinomas kaunietis nusipelnė už prieš 30 metų tarp šalių nutiestą kultūrinį tiltą – tradiciniu tapusį dviejų tautų genijų, kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalį.
Neatsitiktinai, J. Krėpštos įsitikinimu, apdovanojimas ir įteiktas 2025-aisiais, kurie yra paskelbti M. K. Čiurlionio metais.
„Nuo ko viskas prasidėjo? Pradžia – 1995 m. Tuo metu Kaunas palaikė artimus kultūrinius ryšius su Bergenu, o aš su Espenu Selviku, kuris dirbo savivaldybės kultūros skyriuje. Kilo mintis nutiesti tiltą tarp šių dviejų miestų, – pasakoja J. Krėpšta, pridurdamas, kad tam su bičiuliu pasirinko du didmeistrius, kuriuos siejo ne tik muzika. – Pasirodo, jiedu buvo netgi panašaus amžiaus. E. Griegas gimė 1843 m., M. K. Čiurlionis – 1875-aisiais. Tiesa vienas apie kitą jie nebuvo girdėję.“
Norvegijos ambasados Lietuvoje, Hordalando grafystės tarybos, Bergeno kultūros skyriaus, Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyriaus, M. K. Čiurlionio draugijos Kauno skyriaus, Muzikos festivalių paramos fondo, berniukų ir jaunuolių choro „Varpelis“ ir Kauno valstybinės filharmonijos iniciatyva 1998 m. įvyko pirmasis E. Griego ir M. K. Čiurlionio muzikos festivalis. Ryškiausiais Norvegijos ir Lietuvos muzikos kūrėjų vardais pavadinta muziko šventė tapo solidžiu meno projektu, plėtojančiu kultūrinius mainus tarp lietuvių ir norvegų menininkų, turtinančiu muzikinį Kauno gyvenimą.
J. Krėpštos asmeninio archyvo nuotr.
Baigti laiku – menas
Abiejų šalių partnerių ir rėmėjų dėka festivalis buvo organizuojamas ketvirtį amžiaus.
Lietuviai per tą laiką pažino garsius Norvegijos atlikėjus ir kolektyvus, tuo metu norvegai pažino pianistą prof. Vytautą Landsbergį, Giedrių Kuprevičių, Petrą Geniušą, Roką ir Sonatą Zubovus, Kasparą Uinską, Darių Mažintą, Liną Krėpštaitę, saksofonininką Petrą Vyšniauską, Sergejų Vichrovą, tenorus Virgilijų Noreiką, Mindaugą Zimkų, baritoną Giedrių Prunskų, bosą Juozą Malikonį, sopraną Astą Krikščiūnaitę, mecosopraną Ritą Preikšaitę, Ievą Prudnikovaitę, Lietuvos valstybinį, Lietuvos nacionalinį, Kauno miesto simfoninius orkestrus, Čiurlionio, Kauno styginių kvartetus, Kauno valstybinį chorą, dirigentus Petrą Bingelį, Juozą Domarką, Gintarą Rinkevičių, Robertą Šerveniką, Donatą Katkų ir daugelį kitų.
„Per 25 metus festivalis labai išsiplėtė. Be E. Griego ir M. K. Čiurlionio kūrinių, jame skambėjo kitų norvegų ir lietuvių kompozitorių muzika, taip pat kitų šalių autorių kūriniai“, – anot J. Krėpštos, melomanai mėgavosi ne tik simfonine ir kamerine muzika, bet ir džiazu, kitais meniniais projektais. Į sceną taip pat lipo muzikantai ir dainininkai iš Ukrainos, Olandijos, Austrijos, Latvijos, Estijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Italijos, JAV, Prancūzijos ir kitų šalių
„2023 m. festivalį baigėme. Reikia mokėti laiku tai padaryti. Kai išsisemi, kai neturi ką parodyt, geriau baigti“, – J. Krėpšta džiaugėsi tuo, kas buvo ir kas, panašu, liko ne vieno melomano širdy.
Naujausi komentarai