Kas paveldės mirusio pedofilo butą? Pereiti į pagrindinį turinį

Kas paveldės mirusio pedofilo butą?

2025-08-20 05:00

Balandį mirus pagarsėjusiam pedofilui Ervydui Čekanavičiui, kilo dilema, kam atiteks butas, kuriame jis gyveno, tačiau savo vardu taip ir neįregistravo. Tiesa, palikimą apkartins skolos.

Situacija: Vytenio gatvėje esančio namo bendrijai miręs pedofilas liko nemažai skoingas.
Situacija: Vytenio gatvėje esančio namo bendrijai miręs pedofilas liko nemažai skoingas. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Įvardijo sumą

Į butą Kaune, Vilijampolėje, viename Vytenio gatvės penkiaaukštyje, ne kartą už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius teistas 75-erių E. Čekanavičius iš kalėjimo grįžo 2024 m. lapkritį. Kol jis atliko penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę už trylikamečio berniuko apsvaiginimą kvaišalais ir seksualinį prievartavimą, išsaugoti šį būstą Kauno apygardos teismas pavedė Kauno miesto savivaldybės administracijai.

Baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad teismas privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ar kitokiam turtui išsaugoti, jei jis lieka be priežiūros.

Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas informavo, kad šio buto apsauga Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo vykdoma nuo 2013 m. rugsėjo iki 2024 m. lapkričio. „Turtas E. Čekanavičiui grąžintas 2024 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktu. Už turto saugojimą Kauno miesto savivaldybės administracija, preliminariais skaičiavimais, sumokėjo šiek tiek daugiau nei 5 tūkst. eurų“, – teigė pašnekovas.

D. Valiukas pridūrė, kad Kauno miesto savivaldybė tik saugojo turtą, kitų sprendimų dėl jo nepriiminėjo.

Išlaidos: šio buto Vytenio gatvėje apsauga Kauno miesto savivaldybės lėšomis buvo vykdoma nuo 2013 m. rugsėjo iki 2024 m. lapkričio.

Mirė po kelių mėnesių

Praėjusių metų lapkričio 18 d. sunkiai vaikštantis pedofilas, lydimas pareigūno, įžengė pro šio buto duris, bet čia ilgai neužsibuvo. Po kelių parų – lapkričio 21-ąją – daugiabučio gyventojai jau šaukėsi institucijų ir tarnybų pagalbos.

„Kauno dienos“ žiniomis, pastebėję E. Čekanavičių tik su megztiniu ir glaudėmis, pro kurias matėsi sauskelnės, ir basą, kaimynai anonimiškai kreipėsi į Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą, teigdami, kad jis „jau kimba prie vaikų, laksto nuogas – tik su „pampersu“, po laiptinę“.

Į įvykio vietą tądien jie kvietė ir medikus, įtardami, kad už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius ne kartą teistas vyras nesiorientuoja aplinkoje, nes elgėsi neadekvačiai. Atvykusi brigada rado E. Čekanavičių, sugebėjusį iš buto nusileisti į apačią ir nueiti už namo.

Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių, kur specialistai turėjo nustatyti, ar vyrui nepaūmėjo liga, diagnozuota atliekant paskutinę laisvės atėmimo bausmę. Dėl to E. Čekanavičius pusmetį iki išeinant iš įkalinimo įstaigos praleido Lietuvos kalėjimų tarnybos ligoninėje, įsikūrusioje Pravieniškių 2-ajame kalėjime.

Nuo tada, kai pateko į medikų rankas, kaimynai nieko daugiau apie jį negirdėjo. Tačiau šių metų gegužę „Kauno dienos“ žurnalistus pasiekė informacija apie galimą pedofilo mirtį. Faktą, kad jis mirė balandžio pabaigoje, žiniasklaidai patvirtino Kauno miesto savivaldybė.

E. Čekanavičius palaidotas Kauno rajone, Rokų seniūnijos teritorijoje esančiose Vainatrakio kapinėse. Kvartalas, kuriame yra jo kapas, neoficialiai vadinamas nežiniukų. Jame atgulę velioniai, palaidoti valstybės lėšomis.

Vieta: E. Čekanavičius palaidotas Kauno rajone, Rokų seniūnijos teritorijoje esančiose Vainatrakio kapinėse.

Susikaupusi skola

Praėjus keliems mėnesiams po pedofilijos veterano mirties, „Kauno diena“ kreipėsi į Kauno miesto komunalinių paslaugų tiekėjus ir Vytenio gatvės daugiabučio pirmininką. Domino klausimas, ar už šį būstą yra susikaupusių skolų.

Pavyko išsiaiškinti, kad šiuo metu skolos už vandenį nėra. Anksčiau priteista suma – 98,27 euro – 2017 m. buvo išieškota per antstolius. Kaip paaiškino bendrovės „Kauno vandenys“ atstovai, šį skaičių sudarė skola už vandenį (51,71 euro) ir teismo išlaidos (46,56 euro).

„Kauno energijos“ atstovai duomenų apie buvusius mokėjimus konkretaus asmens vardu nepateikė remdamiesi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

„Kauno dienos“ žiniomis, sąskaitos už bendrovės „Kauno švara“ suteiktas paslaugas yra siunčiamos tiesiogiai šio namo bendrijai, o ne kiekvienam gyventojui atskirai. Daugiabučio bendrija „Kauno švarai“ nėra skolinga. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad visą tą laiką, kol E. Čekanavičius kalėjo, sąskaitos „Kauno švarai“ būdavo apmokamos iš bendrijos biudžeto, t. y. jo kaimynų pinigų.

Pasak šio namo bendrijos pirmininko Arūno Armanavičiaus, už butą, kuriame gyveno E. Čekanavičius, bendrijai susikaupusi didelė skola. Konkrečios sumos pašnekovas sakė įvardyti negalįs, tik užsiminė, kad mokesčiai nebuvo mokėti daugelį metų. Paskutinį kartą, jo žiniomis, skola buvo priteista 2013-aisiais.

„Pateikėme dokumentus, paaiškinimą notarui, kad bendrijai yra susidariusi skola, ir kad tas, kas norės paveldėti tą butą, turės atsiskaityti su bendrija“, – apie veiksmus, kurių ėmėsi po E. Čekanavičiaus mirties, kad išvaduotų daugiabučio bendriją nuo susikaupusio įsiskolinimo, kalbėjo pirmininkas.

Butas vaiduoklis

Vienas iš ankstesnių šio namo bendrijos pirmininkų dėl E. Čekanavičiaus skolos už komunalinius mokesčius ir mokesčius bendrijai dar 2013 m. bendrijos vardu buvo pateikęs ieškinį Kauno apylinkės teismui. Čia spręstas klausimas dėl kooperatinio buto, kuriame gyveno pedofilas, įregistravimo, nes jis nebuvo įregistruotas nei mirusios jo motinos, nei jo paties vardu.

Remiantis bylos duomenimis, E. Čekanavičiaus motina pajų už šį būstą visiškai išmokėjo 1978 m. gruodį. Tada ir įgijo nuosavybės teisę į butą. Kaip teigiama, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma apie visiškai išmokėtą pajų galėjo būti teisiniu pagrindu įregistruoti būstą Nekilnojamojo turto registre savo vardu, bet pedofilo motina, kaip jau minėta, to nepadarė.

Kai 1989 m. moteris mirė, Kauno miesto 15-asis notarų biuras raštu pranešė, kad po motinos mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir turtą paveldėjo mirusiosios sūnus – E. Čekanavičius. Civiliniame kodekse numatyta, kad paveldimi ne tik materialūs daiktai, bet ir turtinės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad pedofilijos veterano motina buvo įgijusi teisę įregistruoti visiškai išmokėtą kooperatinį butą savo vardu, jos įpėdinis turėjo paveldėti šią turtinę teisę, bet būsto jis taip pat neįregistravo.

Teismų karuselė

Daugiabučio bendrija jau minėtame ieškinyje, nagrinėtame Kauno apylinkės teisme, prašė įpareigoti ne kartą už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius teistą vyrą, kuris ir tada buvo įkalinimo įstaigoje, įregistruoti butą mirusios motinos vardu Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, gauti nuosavybės teisę patvirtinantį pažymėjimą ir jį pateikti Kauno miesto 15-ajam notarų biurui į paveldėjimo bylą, užvestą po jo motinos mirties. Taip pat buvo prašoma, kad E. Čekanavičius įregistruotų savo nuosavybės teisę į butą.

Ieškinį teismas tenkino visiškai ir įpareigojo E. Čekanavičių per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti būstą įvardytomis sąlygomis. Jei per šį terminą jis to nepadarys, suteikti tokią teisę namo bendrijai.

„Kauno dienos“ žiniomis, pedofilas įregistruoti būstą galimai vengė, kad į jo turtą nebūtų nukreiptas skolų išieškojimas. Šį Kauno apylinkės teismo sprendimą tuomet jis apskundė.

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui E. Čekanavičius prašė panaikinti teismo sprendimą ir civilinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Jis aiškino, kad ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo, todėl jis turi būti atmestas. Taip pat teigė, kad daugiabučio bendrija nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad namo bendrijos vardu ieškinį reiškęs tuometis pirmininkas turi įgaliojimus veikti bendrijos vardu.

Pedofilas skunde akcentavo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dar ir todėl, kad byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, per teismo posėdį jis negalėjo teikti prašymų, atsikirtimų, reikšti nušalinimo ir pan. E. Čekanavičius pridūrė, esą jo advokatė per posėdį negalėjo teismui paaiškinti visų reikšmingų aplinkybių, nes jų nežinojo. Kauno apygardos teismas 2014 m. sausį skundą atmetė ir minėtą Kauno apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše pažymėta, kad butas 2021 m. vis dėlto buvo įregistruotas mirusios E. Čekanavičiaus motinos vardu. To pagrindas – daugiabučio bendrijos pateikta pažyma.

Kam atiteks būstas?

Pagrindinis klausimas, išgirdus apie garsiausio šalies pedofilo mirtį – kas paveldės šį būstą ir skolas. Bendrosios informacijos apie galimus scenarijus, jei kooperatinis butas tampa besavininkiu ir pereina valstybei arba atsiranda įpėdinių, „Kauno diena“ teiravosi Lietuvos notarų rūmų ir Turto banko atstovų.

„Dažniausiai valstybinės institucijos (Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba) į notarą kreipiasi praėjus keliems ar net keliolikai mėnesių po asmens mirties, kai gauna informaciją apie susidariusias skolas iš kreditorių, tokių kaip bankai, komunalinių paslaugų teikėjai ar kiti suinteresuoti asmenys“, – sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Anot pašnekovo, gavęs valstybinės institucijos kreipimąsi, notaras patikrina, ar mirusysis neturėjo testamentinių ar nepilnamečių įpėdinių ir ar neatsirado kitų įpėdinių. Jei jų nėra, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Tada palikėjui priklausęs turtas tampa valstybės nuosavybe ir jis yra tvarkomas, naudojamas, juo disponuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Kai paveldimas turtas pereina valstybei, ji tampa atsakinga už palikėjo skolas, tačiau neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Kaip teigė Turto banko atstovai, kai turtą paveldi valstybė, dažniausiai jis yra parduodamas viešajame aukcione, o gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą. Pirmiausia iš jų padengiamos palikėjo skolos, notarų, registravimo, administravimo, antstolių ir kitos būtinos išlaidos. Kai kurios paveldėto turto rūšys, pavyzdžiui, pastatai ar žemė, gavus Vyriausybės nutarimą, gali būti perduotos savivaldybėms, jei jos sutinka padengti su tuo susijusias skolas ir išlaidas.

Jei atsiras įpėdinių

Pasak Lietuvos notarų rūmų prezidento, paveldėjimo atveju, įpėdiniai turi būti aktyvūs ir atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Palikimas priimamas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Pažymėtina, pridūrė jis, kad net ir pastaruoju atveju, tam, kad palikimo priėmimo faktas būtų išviešintas ir įpėdinio teisės į paveldėtą turtą būtų įregistruotos, įpėdinis turi kreiptis į notarą.

„Įpėdinis – tiek testamentinis, tiek įstatyminis – turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo paduodamas pareiškimą notarui. Neleidžiama palikimą priimti arba atsisakyti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis“, – detalizavo M. Stračkaitis.

Pašnekovas akcentavo, kad praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti, jis gali būti atnaujinamas teismui nustačius, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Įpėdiniams nepriėmus palikimo, paveldimas turtas pereina valstybei.

Lietuvos notarų rūmų prezidento teigimu, įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu. Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, įpėdinis gali pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyti, kad jis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą.

„Tokiu atveju, už palikėjo skolas jis atsako tik paveldėtu turtu. Priėmus palikimą pagal apyrašą, notaras išduoda vykdomąjį pavedimą, kuris ne vėliau kaip per dvi savaites turi būti pateiktas vykdyti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui“, – dėstė M. Stračkaitis.

Pasak pašnekovo, jei įpėdiniai apie teisę paveldėti sužino ar imasi palikimo priėmimo veiksmų, kai notaras jau yra išdavęs palikimo perėjimo valstybei liudijimą, jie gali kreiptis į teismą dėl palikimo perėjimo liudijimo nuginčijimo ir termino palikimo priimti atnaujinimo, jei terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Tačiau, kaip teigė Turto banko atstovai, jei teismas įpėdiniams leidžia priimti palikimą pavėluotai, jie gali susigrąžinti turtą, bet turi padengti visas valstybės patirtas išlaidas.

Vienas scenarijus

„Kauno dienos“ žurnalistų rugpjūtį kalbintiems E. Čekanavičiaus kaimynams labiau įtikinamai skamba pirmasis scenarijus, t. y. kad pedofilo butas pereis valstybei. „Jėzau, iš kur atsiras paveldėtojai? Niekas negalėtų atsirasti, nes pas jį niekas neateidavo. Kas su tokiomis skolomis ims? Nė vienas protingas neims“, – įsitikinę gyventojai.

Primename, kad pastarąjį kartą penkiolika metų belangėje praleidęs garsiausias šalies pedofilas čia atsidūrė už tai, kad 2009-ųjų vasarą Vilniaus geležinkelio stotyje susipažinęs su trylikamečiu jį atsiviliojo į savo namus Kaune, toje pat Vytenio gatvėje, apsvaigino kvaišalais ir seksualiai juo pasinaudojo.

Po nakties, praleistos E. Čekanavičiaus bute, berniukas buvo rastas netoli šio pedofilo daugiabučio, ant suoliuko. Vaikas sunkiai orientavosi aplinkoje ir prisiminė tik tai, kad sausainiai, kuriais jį vaišino buto šeimininkas, buvo keisto skonio.

Pedofilas: 75-erių E. Čekanavičius net aštuonis kartus buvo teistas už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius ir nepilnamečius.

Po šio įvykio pedofilijos veteranas aštuntą kartą stojo prieš teismą dėl seksualinės prievartos prieš mažametį, neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų ir jų platinimo nepilnamečiams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra