KAUNAS – UNESCO SĄRAŠE: VISKAS TIK PRASIDEDA

Pernai Kaunas pasaulio žemėlapyje sušvito dar ryškesnėmis spalvomis – tarpukario architektūra atsidūrė prestižiniame UNESCO paveldo sąraše. Kaip miestas galėtų tai realiai išnaudoti?

Sukėlė euforiją

Rugsėjo 18 d. miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje ir Naujamiestyje pripažinti reikšminga vertybe visai žmonijai, dabarties ir ateities kartoms. Žinia apie tokį UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimą Kaune ir Lietuvoje sukėlė euforiją.

Pats savaime šis pasaulinis pripažinimas suteikė miestui ir šaliai dar daugiau žinomumo, galimybių įvairioms sritims juose vystyti. Bet ar sugebėsime tuo pasinaudoti ilgojoje perspektyvoje? Pasidomėjome, kas jau daroma, kokių minčių yra ateičiai.

„UNESCO titulas neabejotinai garsins Kauno ir Lietuvos vardą visame pasaulyje, pritrauks papildomus turistų srautus. Tai taip pat paskata tobulinti paveldosauginius procesus“, – „Kauno dienai“ teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Požiūris: Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė tiki, kad  Kaunas išnaudos suteiktą šansą. / M. Paszkowskos nuotr.

Modernizmo svarba

Tuo neabejoja ir Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ atstovai.

„Kaunas IN“ Kauno modernizmo potencialą miesto reprezentacijai išnaudoja beveik nuo savo įkūrimo pradžios. Vienas pirmųjų išleistų maršrutų, kuriais garsėja mūsų agentūra – „Modernisto gidas“, vis atnaujinamas, peržiūrimas, patobulinamas, ir toliau sėkmingai leidžia turistams susipažinti su išskirtine Kauno architektūra. Pernai pasirodė giminingas, bet kiek kitus akcentus išryškinantis „Art Deco Kaunas“ maršrutas“, – teigė „Kaunas IN“ Turizmo ir rinkodaros skyriaus vadovė Agnė Poderytė.

Klausimai apie Kauno modernizmo architektūrą miesto Turizmo informacijos centruose – itin dažni. „Sulaukdavome klausimų, o ir patys visada stengiamės pabrėžti šį nuo Kauno tapatybės neatsiejamą fenomeną. Paskelbus apie Kauno modernizmo įtraukimą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir informacijai pasiekus platesnę auditoriją, tų klausimų, žinoma, padaugėjo, todėl ir toliau stengiamės skleisti žinią apie jos vertę, istoriją, kartais ir iššūkius“, – kalbėjo A. Poderytė.

Manau, kad tai puiki terpė vidutiniam ir smulkiajam verslui ir bendruomenės iniciatyvoms. Pavyzdžiui, jau tradicija tapusi „Putvinskio gatvės diena“.

Turizmo leidiniuose – Kauną minintys straipsniai apie modernizmo architektūrą ir jos vertę, o akylesni per Kauno „Žalgirio“ varžybas arenoje gali pastebėti švieslentėse kartais vis sumirksintį kvietimą susipažinti su UNESCO architektūra Kaune.

Pasitelks „Google“

Šiais metais, kaip pasakojo A. Poderytė, informacija apie atrinktus paveldo objektus Kaune atsidurs „Google Arts & Culture“ platformoje. Žinia skleidžiama ir Lietuvą, Kauną pristatančiose mugėse, renginiuose, kitų reklaminių kampanijų metu.

A. Poderytė vardijo, kad į Kauną atvykusių turistų laukia daugybė modernizmo tematikos suvenyrų – ženkliukų, kojinių, šokoladų, dėlionių, spalvinimo knygučių, atvirukų, net sausainių formelių, taip pat ir teminės literatūros.

„Svarbu paminėti, kad organizuojame ir ekskursijas – neseniai kaip tik baigėme ciklą „Modernizmas per pietų pertrauką“. Jos organizuojamos ir kitais maršrutais, ekskursijų metu kalbama apie gyvenimą tarpukariu. Naujausias jų – jau vasarį“, – pasakojo „Kaunas IN“ atstovė.

Išsiskiria: modernizmo architektūra – neatsiejama Kauno identiteto dalis. / E. Kinaičio nuotr.

„Lego“ gamybai

A. Poderytė nepamiršo ir Roko Mikšiūno iniciatyvos A. Iljinienės namo modelį pristatyti serijinei „Lego“ gamybai.

„Nors prototipas ir nebuvo patvirtintas, jis sulaukė didžiulio susidomėjimo ir yra puikus įrodymas, kaip kauniečiai žavisi, reflektuoja, ir kaip juos įkvepia ši architektūra. Šią ugnelę labai norisi palaikyti ir skatinti. Dėl šios priežasties, ir į rudenį Turizmo informacijos centruose vykusį susitikimų ciklą „Pristabdyk ir pamatyk“ pasikvietėme dar vieną tokios tendencijos įkūnijimą – Art Deco ir Amsterdamo mokyklos įkūrėjus. Gausaus lankytojų skaičiaus sulaukęs susitikimas įrodė, kad miestiečius ir miesto svečius ši tema irgi nepaprastai domina“, – sakė A. Poderytė.

Ji pridūrė, kad filmavimo komandas į Kauną pritraukiantis „Kauno filmų biuras“ modernizmo architektūrą traktuoja kaip itin vertingą ir unikalią Kauno savybę, padedančią į Kauną pritraukti pasaulinio garso projektus. „Kino industrija ieško autentikos, siekia kuo labiau atkurti tam tikrą laikotarpį, todėl modernizmo architektūros objektai yra viena svarbiausių dedamųjų, pritraukianti filmavimus“, – konstatavo pašnekovė.

Atsiveria partnerystės

Pasidomėjome Kauno galimybėmis išnaudoti UNESCO kortą. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė teigė, kad prabėgo dar nedaug laiko, kad jau būtų galima apčiuopti rezultatus.

„Tačiau jau dabar juntamas susidomėjimo Kauno modernizmo paveldu padidėjimas, ypač turizmo srityje“, – pastebėjo pašnekovė.

Anot jos, šis tarptautinis statusas suteikia plačias galimybes dalyvauti įvairiose tarptautinėse programose, regioninėse ir pasaulinėse partnerystėse. „Įrašymo poveikis priklauso nuo pačios šalies proaktyvaus veikimo ir iniciatyvų“, – kalbėjo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

UNESCO statistika rodo, teigė pašnekovė, kad įrašius objektą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, atvykstamojo turizmo rodikliai pakyla apie 40 proc. „Bet kad taip nutiktų, būtinos ir nacionalinės, ir savivaldos, ir privataus sektoriaus pastangos, ir finansai, reikalingi vystant patrauklią turistinę infrastruktūrą, komunikaciją, siūlant įvairias turizmo paslaugas, leidinius ir kokybiškus turizmo produktus, o taip pat kviečiant Kaune organizuoti reikšmingus tarptautinius UNESCO renginius ir projektus“, – teigė R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Įvaizdžio dalis

Kauno kelias UNESCO sąrašo link truko ilgus intensyvaus darbo metus. R. Vaičekonytė-Kepežinskienė šyptelėjo, kad įrašymas į Pasaulio paveldo sąrašą valstybei yra reikšmingas pasiekimas, bet iš tiesų nuo to viskas tik prasideda.

„Valstybė prisiima ilgalaikę atsakomybę ne tik už vertybių išsaugojimą, bet ir jų globalų pristatymą bei verčių sklaidą. Šalys šį įgytą statusą siekia išnaudoti įvairiais lygiais – politiniu, diplomatiniu, ekonominiu ir, be abejo, kultūriniu. Pasaulio paveldo vertybės tampa šalies prestižo ir įvaizdžio dalis. Yra žinoma, kad UNESCO emblema yra vienas labiausiai atpažįstamų vizualinių ženklų pasaulyje, kuris siejamas su tarptautiniu pripažinimu, kokybe, reikšme ir išskirtinumu globaliu mastu“, – dėstė atstovė.

Šis titulas, anot jos, vainikuoja Kauno miestą, tad pirmiausia savivaldybė turėtų parodyti lyderystę, parengti Kauno modernizmo pristatymo strategiją ir vieningą komunikacinę kampaniją, kuri padėtų įsisavinti ir atskleisti modernistinio Kauno naratyvą ir miesto genius loci (lot. – vietos dvasia).

„Pripažinkime, tai – nemenkas iššūkis, juk modernizmo paveldas gali pasirodyti ir ne toks akivaizdus, įsisąmonintas, patrauklus, kaip pavyzdžiui, Sagrada Família (Šventosios Šeimos) katedra Barselonoje ar Gizos piramidės. Šios rūšies paveldui reikia daugiau pastabos, žinių ir sukurto pasakojimo. Tam būtinas įvairių sričių atstovų susitelkimas – verslo, kultūros, mokslo, vietos bendruomenių“, – vardijo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Jos manymu, minėtoje teritorijoje turėtų būtinai atsirasti Modernistinio Kauno vertybės pristatymo ir informacijos centras, kuriame būtų išsamiai paaiškintas Kauno modernizmo išskirtinumas, jo vertė, miesto istorinės tradicijos, ypatumai. Dar viena niša – visas spektras paslaugų, susijusių su modernistinio, tarpukario laikotarpio Kauno pristatymu. Centre praverstų ir informacija vietos gyventojams, savininkams, norintiems įsitraukti į modernistinio paveldo sklaidos ir išsaugojimo iniciatyvas.

Pradžia: S. Rimo teigimu,  bus pradėtas kurti Kaune esančių 1919–1939 m. statybos pastatų virtualus žemėlapis su pastatų aprašymais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kultūros simuliacija

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė atkreipė dėmesį, kad UNESCO skatina pasirinkti tvarias, alternatyvias turizmo formas, ieškoti gyvos patirties, neapsiriboti vien turistinių objektų apžvalga ar suvenyrais.

Jos manymu, vienas geriausių tokios patirties pavyzdžių yra Art Deco ir Amsterdamo mokyklos muziejai Kaune, kurie „veikia ne kaip muziejinė laiko kapsulė, bet greičiau kaip Kauno modernistinės kultūros simuliacija, norintiems patirti materialią ir nematerialią šios epochos tikrovę“. „Tokių modernistinio paveldo pažinimo vietų ateityje turėtų atsirasti ir daugiau“, – vylėsi R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Ji mano, kad išnaudoti UNESCO emblemą kuo puikiausiai gali ir viešbučiai, svečių namai, ypač įsikūrę tarpukario laikotarpio pastatuose. „Pravartu komunikuoti pristatant namo istoriją, o kartu ir miesto vertybes kaip išskirtinę patirtį, kuriančią pridėtinę aplinkos vertę“, – sakė pašnekovė.

Valstybingumo istorija

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė užsiminė apie būsto trumpalaikės nuomos platformos „Airbnb“ bendradarbiavimą su UNESCO, skatinant kultūrinį turizmą ir paveldo aktualizavimą.

„Manau, kad tai puiki terpė vidutiniam ir smulkiajam verslui ir bendruomenės iniciatyvoms. Pavyzdžiui, jau tradicija tapusi „Putvinskio gatvės diena“, kuri galėtų būti dar labiau orientuota į modernistinio paveldo kontekstus, jo kultūrinius, istorinius ar net kulinarinius potyrius“, – įžvalgomis pasidalijo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato atstovė, pridūrusi, kad miestui tai kuria neabejotiną pridėtinę vertę, atveria naujas miesto vystymo kryptis.

Šiuo metu gal ir jaučiamas štilis, bet, pašnekovės nuomone, juk šiam modernistinio miesto tapatumo ženklui dar labiau sustiprinti ir prisijaukinti, kaip ir pačiam UNESCO paveldo statusui, reikia laiko.

Siekiame sukurti platformą, kur vienoje vietoje nuguls koncentruota informacija apie Kauno modernizmą, pelnytus Europos paveldo ženklo ir UNESCO pasaulio paveldo titulus.

„Tikiu kauniečiais, kurie suvokia šio paveldo vertę ir turi svarbų istorinį ryšį su juo, yra verslūs ir kūrybingi“, – sakė R. Vaičekonytė Kepežinskienė.

Ji įžvelgė, kad įsijungti galėtų ir valstybinės institucijos, ir privatus verslo sektorius, pradedant turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Pavyzdžiui, būtų galima pasvarstyti apie naujus kultūrinių kelių maršrutus, apimančius modernistinį paveldą visoje Lietuvoje.

„Šiuo metu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą siekiama įrašyti ir modernistinį Gdynės uostamiesčio paveldą Lenkijoje. Galbūt ateityje būtų pravartu plėsti kultūrinio kelio maršrutą, pristatant Rytų ir Vidurio Europos regiono modernizmo architektūrą, kuri dar nėra pakankamai pažinta. Kita kultūrinio kelio idėja galėtų būti sietina su Lietuvos istorinėmis sostinėmis. Beveik visos jos yra įrašytos į Pasaulio paveldo sąrašą – Vilnius, Kernavė, Kaunas. Tuo tarpu Trakai yra preliminariame paveldo sąraše. Čia matyčiau reikšmingą galimybę pristatyti Lietuvos valstybingumo istoriją, išskiriant Laikinosios Kauno sostinės sukūrimo fenomeną“, – vardijo R. Vaičekonytė-Kepežinskienė.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Penki objektai

Be modernistinio Kauno, į Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta Kuršių nerija, Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė ir Struvės geodezinis lankas.

R. Vaičekonytė-Kepežinskienė palygino, kad šios keturios vertybės labai skirtingo turinio ir apimties. Kuršių nerija ar Vilnius nuolatos perpildyti turistų ir lankytojų, bet jie atvyksta dėl skirtingų priežasčių.

„Mums vis dar trūksta vieningos Pasaulio paveldo vertybių komunikacijos, skatinančios kultūrinį turizmą ir šių objektų verčių pristatymą, interpretavimą“, – teigė pašnekovė.

Miestas kuria virtualų žemėlapį

Kauno miesto savivaldybės atstovai, šiek tiek pasidžiaugę pergalingais paraiškos UNESCO komandos darbo rezultatais, palinko prie kitų su tuo susijusių reikalų.

Šiuo metu koncentruojamasi į naujai kuriamą tinklalapį, skirtą Kauno modernizmui. „Siekiame sukurti platformą, kur vienoje vietoje nuguls koncentruota informacija apie Kauno modernizmą, pelnytus Europos paveldo ženklo ir UNESCO pasaulio paveldo titulus, nuorodos į esamas duomenų bazes, su paveldu ir Kauno modernizmu susijusius renginius, naujienas. Čia skelbsime ir paveldosaugines gaires, gyventojams aktualias programas, dirbtuves. Ji bus prieinama ir anglų kalba“, – vardijo Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Planuojama, kad artimiausiu metu pradės veikti darbo grupė, koordinuosianti UNESCO pasaulio paveldo komiteto pateiktų rekomendacijų Kauno nominacijos tobulinimui įgyvendinimą. Darbo grupės branduolį sudarys nominacinės bylos rengėjų komanda.

„Atsižvelgiant į minėtas pastabas, iki 2025 metų planuojama atnaujinti ir Kauno miesto savivaldybės taryboje patvirtinti UNESCO pasaulio vertybės valdymo ir veiksmų planus, kurie taps svarbiausiais strateginiais dokumentais, nustatančiais pasaulio paveldo vertybės valdymo, administravimo mechanizmus ir siektinus rezultatus šešerių metų laikotarpiui. Taip pat atlikti nedideles vertybės apsaugos zonos ribų korekcijas, parengti nominacinės bylos redakciją ir ją išversti į lietuvių kalbą“, – nurodė S. Rimas.

Suplanuotas ir dar vienas, kaip įvardijo, milžiniškas darbas – bus pradėtas kurti visų vertybės teritorijoje esančių 1919–1939 m. statybos pastatų virtualus žemėlapis su pastatų aprašymais.

„Šiemet planuojama įrengti informacinį ženklą – meninį akcentą, įamžinantį Kauno kaip UNESCO pasaulio paveldo vertybės statusą. „Akcentų“ programoje patvirtinta paraiška keliems išnykusiems Kauno modernizmo pastatams įamžinti. Taip bus sukurti bronziniai taktiliniai Vailokaičių namo, Žydų banko, Elektrinės, Vizbaro pilaitės modeliai“, – vardijo Paveldo skyriaus vedėjas.

Programoje iniciatyvos.kaunas.lt netrukus planuojama skelbti kvietimą teikti paraiškas krypčiai „UNESCO pasaulio paveldo vertybės „Kauno modernizmas: Optimizmo architektūra 1919–1939“ išskirtinės visuotinės vertės populiarinimas“. Ji leis organizuoti įvairias „minkštąsias veiklas“: informacijos apie Kauno UNESCO nominaciją sklaidą ir visuomenės edukacijas.

„Savivaldybės Kultūros paveldo skyrius taip pat atliks UNESCO Pasaulio paveldo objekto vietos valdytojo (angl. Site Manager) funkciją. Tai Pasaulio paveldo sistemos dalis, atsakinga už UNESCO Pasaulio paveldo konvencijos nuostatų įgyvendinimą, ataskaitų teikimą, bendradarbiavimą su kitomis UNESCO titulą turinčiomis vietovėmis, paveldosauginių praktikų mainus ir daugybę kitų užduočių“ – aiškino S. Rimas.

Paveldotvarkos programa nėra baigtinė, tebėra tobulinama. Vienu iš svarbiausių programos prioritetų tapo pastatai, patenkantys į UNESCO teritoriją.

„Pretenduoti į miesto dalinę finansinę paramą nuo šiol gali ir šios teritorijos apsaugos zonoje esantys objektai. Primenu, kad kauniečiai jau gali dalyvauti jubiliejinėje – 10-ojoje Paveldotvarkos programoje. Paraiškų laukiame iki vasario antrosios“, – ragino S. Rimas.