KAUNO BENDRABUČIŲ UŽKULISIAI: KAIP GYVENA STUDENTAI?

Sunku vertinti neaplankius visų, tačiau po trumpos ekskursijos po kelis supratau – gyventi Kauno akademinio jaunimo bendrabučiuose tikrai galima, tačiau ne visuose norėčiau.

Nesutiko įsileisti

Skilę langai, apsilaupusios sienos, vonios plytelės su pelėsiu – kai paskutinį kartą, maždaug prieš dešimtį metų, lankiausi keliuose Kauno studentų bendrabučiuose, išvydau būtent tokį vaizdą. Tiesa, ir istorijos, kurios tąkart liejosi iš studentų lūpų buvo kur kas pikantiškesnės. Merginos prisiminė makaronus, paskanintus soda, vaikinai – kaktusus, pražydusius unitazuose. Tada sužinojau ir apie pirties dienas bendrabučiuose.

"Uždarai visus langus, duris, ant kaitlentės uždedi didelius puodus. Vanduo verda, garuoja, o tu sėdi pusplikis", – į delnus sau prunkštė studentai.

Šįsyk nieko panašaus neišgirdau, o ir pačių bendrabučių vaizdas gerokai pasikeitė. Per pastaruosius kelerius metus į gyvenamuosius pastatus, skirtus studentams, investuotas ne vienas milijonas eurų. Už juos įrengtos naujos modernios vietos, nupirkta buitinė technika, baldai, renovuoti dušai ir vamzdynai, bendrosios erdvės, įdiegtas spartusis belaidis internetas, stebėjimo sistema.

Žinau, skaudulių tebelikę. Vienas tokių – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) 3-asis bendrabutis, nuo kurio vaizdų prieš metus kraupo ne tik studentai, bet ir jų tėvai. Bene labiausiai pastaruosius piktino bendrų dušų, prausyklų ir tualetų būklė – sudaužytos plytelės, byrančios sienos, ne pirmą dešimtį metų skaičiuojanti santechnika ir nutrinti suoliukai. Noriu tikėti, kad šiemet būsimuosius medikus bendrabutis pasitiko bent šiek tiek pasikeitęs. Kaip yra iš tiesų, kiek vėliau sužinosime iš pirmakursių, mat LSMU studentų atstovybės nariai, paprašyti trumpos ekskursijos po universitetui priklausančius bendrabučius, bendrauti atsisakė.

Kainą lemia patogumai

Kauno technologijos universitetas (KTU), ko gero, turi daugiausiai bendrabučių – studentams kasmet siūloma rinktis gyvenamąją vietą viename iš dvylikos pastatų. Mes apsilankėme 2-uoju numeriu pažymėtame KTU bendrabutyje, esančiame Studentų gatvėje.

"Esate susitarę?" – bendrabučio budėtojas persisvėrė per langelį ir įtariai dirstelėjo.

Anksčiau visi svečiai vidun patekdavo palikę asmens dokumentą. Pasikeitus asmens duomenų apsaugos įstatymui, kiekvienam užėjusiam vidun išduodami laikini pažymėjimai, suteikiantys teisę svečiuotis nuo 8 val. ryto iki vidurnakčio. Tiek netrukome – pažintis su bendrabučiu tęsėsi gerą pusvalandį. Per jį aplankėme studentų virtuves, poilsio zonas, sporto salę, skalbyklą ir vieną kambarį. Nuo pastarojo ir pradėsiu.

"Pamenu, prieš dvejus metus atvažiavau į Kauną vos su keliais daiktais. Žiūriu į didelę sieninę spintą kambaryje ir galvoju, ką į ją dėsiu. Dabar priešingai – suku galvą, kaip į ją viską sutalpinti", – triviečio kambario, kuriame skaičiuos jau trečius metus, duris atvėrė KTU trečiakursė Viktorija.

Daiktai, anot merginos, kuria jaukumą, todėl ant lovos ji patupdė didelį, geriausios draugės dovanotą pliušinį meškiną, palangę papuošė vazonine gėle, o rašomojo stalo kampe įrėmino kelias nuotraukas. Mielai jas būtų pakabinusi ir virš lovos, tačiau laisvę riboja taisyklės – renovuotuose kambariuose griežtai draudžiama ką nors kabinti ant sienų, galima stumdyti tik baldus. Jų kambariuose nėra daug. Po lovą, rašomąjį stalą ir komodą kiekvienam studentui.

"Nerenovuotuose kambariuose studentai, prieš tai susiderinę su administracija, gali daryti ką nori. Atsikėlę į nerenovuotą bendrabutį ir patekę į tokius sutvarkytus kambarius, naujakuriai labai džiaugiasi", – pasakojimą tęsė studentė.

Už vietą triviečiame kambaryje Viktorija moka 54 eurus. Tiesa, jei ne bendrabučio pirmininkės pareigos, už kurias jas suteikiama 50 proc. lengvata, studentė mokėtų 108 eurus. Prieš metus įkainis esą buvo mažesnis – apie 90 eurų žmogui. Mokesčio dydį, anot jos, diktuoja kambario sąlygos. Tarkime, renovuotas vienvietis studentui gali atsieiti apie 140 eurų, o lova prastesnės būklės triviečiame kambaryje – apie 65 eurus.

Nesisavina svetimo maisto

Kiekviename KTU 2-ojo bendrabučio kambaryje stovi po mažą šaldytuvą. Tokiu pačiu naudojasi ir Viktorija. Į jį deda būtiniausius produktus, kuriuos bet kada galėtų pasiimti. Didieji, bendro naudojimo šaldytuvai stovi atnaujintose virtuvėse. Nors prabanga nedvelkia, tvarka šiose patalpose preciziška.

"Netiesa, kad studentas visada alkanas", – paklausta, ar pasitaiko atvejų, kad ryte į šaldytuvą pasidėjęs mėsos kepsnį vakare jo neberanda, Viktorija papurtė galvą.

Bendrabutyje galioja ir nuobaudų sistema. Surinkęs tris gali skristi lauk.

Bendrabučio gyventojai nesisavina svetimo maisto ir, priešingai nei prieš keliolika metų, nekemša tiek bulvių ar makaronų. Dabar puoduose kur kas dažniau troškinama vištiena, kurią jie valgo su pačiais įvairiausiais garnyrais. Pasikeitė ir studentų artimųjų įpročiai – vietoje lašinių gabalo, kiaušinių ir maišo bulvių savo vaikams tėvai krauna jau paruoštus patiekalus.

"Lietuviai šios tradicijos neturi, o štai užsieniečiai labai dažnai vakarieniauja kartu prie bendro stalo bendrabučio virtuvėje. Būna, eini pro kurį nors aukštą ir jauti malonų kvapą", – Viktorija tikino geriausiai atskirianti indiškus prieskonius.

Virtuvėje taip pat galioja bendrosios naudojimosi taisyklės, studentus įpareigojančios po savęs sutvarkyti stalviršius ir stalus, nepalikti šiukšlių ir neatnešti jų iš kambarių. Žalą už sugadintą turtą privalo atlyginti kaltininkas, jei jis nerandamas, atsakomybė krenta ant viso aukšto gyventojų pečių.

"Bendrabutyje galioja ir nuobaudų sistema. Surinkęs tris gali skristi lauk", – atvejų, kad taip būtų nutikę V.Varnaitė neprisiminė, tačiau prasitarė pažinojusi kelis studentus, kuriems iki lemtingojo skrydžio tetrūko vienos nuobaudos.

Mokama skalbimo paslauga

KTU studentai rūsyje turi poilsio zoną su sėdmaišiais ir televizoriumi. Šalia – nedidelė sporto salė su senutėle įranga. Čia pat kambarys studentų dviračiams ir nemokama skalbykla, priešingai nei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendrabutyje, Taikos prospekte, kuriame apsilankėme netrukus. Tikslios sumos mus sutikusi viešojo administravimo trečiakursė Lina Bernotaitė negalėjo pasakyti, bet spėjo, kad skalbimo ir džiovinimo paslauga VDU studentams atsieina apie 5 eurus. Neturėdami pasirinkimo vieni šiuos pinigus krapšto iš savo kišenės, kiti kaupia nešvarius drabužius visą savaitę, o tada veža namo. Pastarąjį variantą renkasi ir Lina.

"Niekada nesinaudojau bendrabučio skalbyklėmis ir džiovyklėmis. Kaina per didelė", – plungiškė skaičiavo su maišu drabužių namo važiuojanti du kartus per mėnesį.

Jei savaitgaliais būna studentų atstovybės renginių, tada tik vieną kartą. Trečius metus bendrabutyje gyvenanti Lina neslėpė, šiek tiek pavargusi nuo keturių sienų, kurios atstoja ir miegamąjį, ir valgomąjį, ir darbo kambarį. Vonios kambarį esą taip pat norėtųsi dalytis ne su penkiomis studentėmis kaip dabar. Todėl plungiškė svarsto galimybę keltis į butą.

"Šiaip čia viskas gerai. Turime dvi dideles fojė su staliukais, pufais, televizoriumi ir stalo futbolu, sporto kambarį su treniruokliais. Kambariai tvarkingi, dėl studentų irgi nėra problemų. Feisbuke yra mūsų grupė, ten parašome, jei kas negerai. Gal kas mašiną ne taip pastatė, gal per garsiai klauso muzikos ir t.t.", – apie bendrabučio gyventojų komunikaciją kalbėjo 21-ų mergina.

Bendro naudojimo tualetai

Bene labiausiai barakus priminė Kauno kolegijos bendrabučiai. Lydima studentės Tomos Petrylaitės, tądien aplankiau du iš esamų keturių. Pirmajame kambarių pamatyti nepavyko. Sutikti studentai tik skėsčiojo rankomis, esą svečių jie nepasiruošę priimti – viduje netvarka.

Stabtelėjusi prie virtuvės, akimirkai sutrikau. Kur lentynos, kur šaldytuvai, kur kėdės ir bent minimalus jaukumas, kurį pajutau VDU ir KTU bendrabučiuose?

"Visus indus, įrankius ir maistą studentai laiko savo kambariuose", – Toma tikino, kad stalų funkcija virtuvėse taip pat labai ribota.

Akademinis jaunimas prie jų nesėdi ir nevalgo, tik pjausto produktus arba ką nors pasideda prieš nešdamiesi į savo kambarius. Virtuvę studentai prižiūri pagal slankųjį grafiką – vieno kambario gyventojai visą savaitę valo grindis, dujines virykles, kriaukles ir neša šiukšles. Neatlikus pareigų, budėjimas kartojamas.

Prieš atsisveikindami su pirmuoju pastatu, žingsnį sulėtinome prie bendrų prausyklų ir tualetų. Kriauklės švarios, tačiau plytelės daug kur suskilinėjusios, o unitazai ne visi su dangčiais. Dušo kabinos, jei jas taip galima pavadinti, be užuolaidų ar skiriamųjų sienelių. Renovuotame bendrabutyje vaizdas buvo geresnis – sutvarkyti koridoriai, prausyklos, virtuvės. Čia atvėrėme ir vieno kambario duris.

"Studentės dar negrįžo po vasaros, todėl taip tuščia", – į pagerintą dvivietį kambarį pirmajame aukšte kvietė Toma.

Šalia – virtuvė ir vonios kambarys. Minėtais patogumais iš viso dalijasi trys kambariai. Bendrabutyje įrengta ir skalbykla – visi. Anksčiau ji buvo mokama, dabar nebe. Ribojamas tik naudojimosi laikas.

Kai tolome nuo Kauno kolegijos bendrabučių, iš jų pasigirdo garsios dainos. Vakarais to esą neišgirsite. Pirmajame aukšte sukabintos vidaus taisyklės primena, kur studentams galima rūkyti, kur to nevalia daryti, kokios yra svečių apgyvendinimo sąlygos ir nuo kada bendrabutyje turi įsivyrauti tyla.

"Žinoma, kartais galvoju, kad tuos lapus iškabinu pati sau. Mažai kas juos skaito", – nusijuokė bendrabučio administratorė.