KAUNO CENTRINIS PAŠTAS UŽDARYTAS, BET ŽMONĖS Į JĮ TEBEEINA

Pirmadienį 12 val. Kauno centrinis paštas užvėrė duris ir nuo antradienio pradės veikti Kauno „Akropolyje“. Tačiau žmonės į Centrinį paštą vis dar eina.

Nepatenkinti klientai

Lapkričio 18-oji buvo paskutinė diena, kuomet veikė Kauno centrinis paštas, laikomas vienu pagrindinių tarpukario architektūros modernizmo pavyzdžiu. Darbus paštas tęsė iki pietų, o po jų – lankytojus pasitiko užrakintos durys ir skelbimas, jog nuo lapkričio 19 dienos pašto skyrius pradės veikti Kauno „Akropolyje“.

„Kažkokia nesąmonė. Tarpukariu paštą galėjo išlaikyti, nors mieste mažiau žmonių buvo, o dabar negali. Lyg buvo sakyta, kad dirbs iki 14 val., bet dirbo tik iki 12 val., tad bergždžiai čia ėjau“, – užrakintas duris paklibino vidutinio amžiaus vyras.

Kiti klientai taip pat, matyt, praleido informaciją, kad Centrinis paštas uždaromas. Žmonės vis lipo mūriniais laiptais, tačiau nieko nebepešė, nes durys liko užvertos.

Ant durų nurodyta, kad nuo antradienio Lietuvos pašto skyrius veiks Kauno „Akropolyje“, Karmelitų alėjoje II-69.

„Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.

Pastatą parduos

Portalas kauno.diena.lt skelbė, jog Lietuvos paštas atsisakė centrinių pastatų ir juos ketina parduoti aukcione. Naujų šeimininkų bus ieškoma ne tik Kauno, bet ir Vilniaus bei Klaipėdos pastatams, kuriuose veikė Centriniai paštai.

Lietuvos paštas Kauno centrinio pašto rūmus parduoti norėjo dar pernai, kai kilo pasipiktinimas, kad jie netinkamai prižiūrimi. Aktyvūs kauniečių suskubo tam priešintis, reikalauta, kad pastato atgaivinimu būtų susirūpinta valstybiniu lygmeniu. Deja, bet toliau kalbų nepasistūmėta. Vyriausybė Lietuvos paštą įgaliojo rūmus parduoti.

Tokiam sprendimui priešinosi visuomenininkai, pateikę ne vieną idėją, kas galėtų įsikurti šiame pastate. „Paštininkais“ pasivadinusi iniciatyvinė grupė siūlė įkurti pastate visą parą atvirą kitų pasaulio modernizmo miestų ambasadą, kurioje būtų pristatoma kitų modernizmo miestų kultūra. Siūloma, kad tai galėtų tapti kultūrinės diplomatijos centru, vieta ekspozicijoms ir atokvėpiui. Taip pat siūlyta, kad čia galėtų atsirasti Lietuvos architektūros ir dizaino muziejus su ekspozicijomis, archyvu, tyrimo ir edukacinėmis erdvėmis. Pastate galėtų veikti ir dizaino viešbutis bei restoranas arba čia galėtų įsikurti kultūrinių industrijų, kultūros įstaigų bei verslo biurų erdvė su studijomis, kūrybinių inkubatorių patalpomis.