KAUNO LEZ PLĖTRA: KOKIA NAUDA REGIONUI?

Praėjusių metų pabaigoje Seimas leido dvigubai išplėsti Kauno laisvosios ekonomikos zoną (LEZ). Tačiau Kauno rajone plėtrai reikalingų laisvų sklypų nėra, tad žvilgsnis krypsta į Jonavą.

Atkurtas plotas

Kauno LEZ buvo įkurta 1996-ais metais. Tuomet buvo numatyta, kad ši teritorija užims 1 054 ha plotą, tačiau vėliau politikai nesutarė, ar tikrai bus tiek verslininkų, norinčių kurtis LEZ, ir plotas buvo sumažintas perpus.

Praėjusių metų pabaigoje Seimas atkūrė istorinį teisingumą, leisdamas plėsti Kauno LEZ dar 520 ha. Tad po šio sprendimo Kauno LEZ teritorija galės būti tokio dydžio, koks buvo numatytas steigimo metu.

„Atsimenu, kad pačioje pradžioje, kai tik buvo nutiestas pirmasis keliukas į LEZ teritoriją, visi sakė, kad jis veda į niekur, bet dabar matome akivaizdų poreikį, nes esamus 500 ha Kauno LEZ jau išnaudojo. Gaila, kad anuomet priėmus sprendimą sumažinti teritoriją, aplink oro uostą laisvų sklypų neliko, užsistatė ir privatūs namai ar žemė kitaip išnaudota. Tačiau Kauno LEZ valdymo konkursą laimėjusi bendrovė turi pagrįstų lūkesčių plėstis, nes kai dalyvavo konkurse, buvo nurodyta, kad LEZ užims 1 tūkst. ha plotą“, – pastebėjo Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Dvi savivaldybės

Realūs Kauno LEZ pokyčiai pasimatys po kelių metų. Dabar numatyta iki 2026-ųjų išžvalgyti laisvas teritorijas, kur galėtų būti vykdoma plėtra.

Realiausias scenarijus, kad tokia pramoninė zona atsiras Jonavoje, netoli veikiančios trąšų gamyklos „Achema“, nes Kauno oro uosto pašonėje, kur dabar yra Kauno LEZ teritorija, laisvų sklypų plėtrai nėra.

„Matome, kad greičiausiai nepavyks turėti vientisą LEZ teritoriją, nes aplink Kauno oro uostą tiesiog nėra galimybių plėstis. Įstatyme numatyta, kad Kauno LEZ gali būti vystoma Kauno regione, tad tinkamos vietos tiek Kauno rajone, tiek Jonavoje, Kaišiadoryse ir pan. Teoriškai Kauno LEZ galėtų įsikurti ir ties Kėdainių LEZ, bet, manau, kad realiausia – Jonavoje, nes ši savivaldybė parodė iniciatyvą savo teritorijoje turėti tokią verslo zoną“, – teigė A. Kupčinskas.

Nauda: skaičiuojama, kad dvigubai išplėtus Kauno LEZ teritoriją, būtų galima pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų. / Kauno LEZ nuotr.

Pasak politiko, dabar Kauno LEZ veikiančios įmonės nėra viena su kita labai susijusios, kiekviena turi savo rinką, vysto skirtingus produktus, todėl, jo nuomone, nebus didelių problemų valdyti LEZ, kuri išsidėsčiusi per kelias savivaldybes.

„Mano nuomone, svarbu, kokį naudų paketą sugeba pasiūlyti LEZ valdytojai. Tai verslams svarbu, o Lietuvos teritorija nėra didelė, nebus didelio skirtumo, ar prie Kauno, ar prie Jonavos vystyti verslą. Šiuo atveju svarbu, kad Seimas yra atskyręs regionus, kuriuose veikia LEZ, o pačiame Kauno regione nėra labai svarbu, kurioje tiksliai vietoje bus vykdoma plėtra“, – įsitikinęs A. Kupčinskas.

Plėtra neišvengiama

Kauno LEZ generalinis direktorius Vytautas Petružis „Kauno dienai“ nurodė, kad šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje veikia daugiau nei 100 įmonių, įskaitant tas, kurios nuomojasi patalpas iš LEZ tiesioginių klientų, kurių šiuo metu yra 54. Visos šios įmonės užima 193 ha teritoriją.

Kauno LEZ teritorijoje veikia tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonės. Pažangi industrija apima platų veiklų spektrą. „Turime automobilių, baldų, medicinos technologijų, MRO ir dar eilę kitų pramonės šakų“, – pažymėjo V. Petružis.

Kauno LEZ veikti pasirinko žinomi logistikos sektoriaus atstovai, tokie kaip UPS, DPD, netrukus veiklą pradės estų kapitalo įmonė „Omniva“. Taip pat čia veikia ir aukštą pridėtinę vertę kuriančios bendrovės, tokios kaip „Elinta“, „Axioma Metering“ ir „Continental“, „Hella“, „Hollister“ bei „Esco Medical Technologies“. Dalis bendrovių jau dėliojasi ir plėtros planus.

„Siekiant pritraukti didelius užsienio investuotojus, Lietuvai labai trūksta didelių žemės sklypų, kurie jau būtų su parengta infrastruktūra. Valstybė ir institucijos nuėjo ilgą kelią, kurio rezultatas – sėkmingos užsienio investuotojų patirtys įsikuriant ir augant Kauno regione.

Šiuo metu pasiūloje itin trūksta didelių (20 ha ir didesnių, kartais net 70 ha) „plyno lauko“ žemės sklypų su parengta infrastruktūra. Sklypų parengtumas tiesiogiai susijęs su įsikūrimo spartumu. Šis aspektas yra vienas esminių, renkantis investicijų vietą“, – pažymėjo Kauno LEZ generalinis direktorius.

Pozicija: V. Petružis įsitikinęs, kad jei Kauno LEZ bus plečiama keliose savivaldybėse, iššūkiai – neišvengiami. / Kauno LEZ nuotr.

Milžiniškos investicijos

Skaičiuojama, kad 2022 metų duomenimis, į esamą Kauno LEZ plotą klientai jau investavo daugiau nei 1,35 mlrd. eurų.

„Atstačius visą Kauno LEZ teritoriją ir ją visą įveiklinus, kaip pažymi Ekonomikos ir Inovacijų ministerija, būtų sukurta apie 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir būtų galima pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų“, – Kauno LEZ plėtros potencialą įvardijo V. Petružis.

Pasak jo, aukštos pridėtinės vertės įmonės, įsikūrusios ir augančios Kauno LEZ, generuoja socioekonominę naudą visam Kauno regionui.

„Tiesioginių užsienio investicijų poveikis Kauno regiono augimui, vertinant demografinę situaciją ir darbo jėgos kontekstą, yra neabejotinai teigiamas. Išorinės migracijos tendenciją girdime iš savo klientų – tai jų įdirbio rezultatas. Kauno regione nuo 2019 metų  nesumažėjo gyventojų – tai reiškia, kad daugiau žmonių čia grįžo, nei išvyko. Tai, žinoma, nėra tik Kauno LEZ veikiančių įmonių nuopelnas, tai viso regiono politikos rezultatas.

Tačiau svarbiausia – atkreipti dėmesį, kad pagaliau turime tokią aplinką ir sąlygas, kurios motyvuoja kompetentingus specialistus grįžti į Kauno regioną atgal iš užsienio. Apsprendimą grįžti, tikime, lemia aukštos pridėtinės vertės verslai, veikiantys regione. Jie gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, kurie, beje, Kauno LEZ kontekste pranoksta Lietuvos vidurkį, karjeros galimybes“, – kokią naudą ekonomikai duoda Kauno LEZ, komentavo V. Petružis.

Verslai suinteresuoti veiklą vystyti LEZ teritorijoje, nes tuomet gauna įvairios naudos. Galima turėti mokestines lengvatas, infrastruktūrą ir pan.

Anot pašnekovo, Kauno LEZ veikiantys verslai savo paslaugų ir medžiagų tiekėjus dažnai renkasi iš vietinių verslų, o tai dar labiau skatina viso regiono ekonominį augimą. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2017-ais metais skaičiuota, kad penkios darbo vietos LEZ įmonėse vidutiniškai lemdavo papildomas aštuonias darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse, taip dar labiau skatinant teigiamą poveikį vietinei ekonomikai.

Kokie laukia iššūkiai?

Kauno LEZ vadovo paklausėme, kokie gali kilti iššūkiai, jei tokia verslo zona bus plečiama Jonavoje. Ar per kelias savivaldybes perskirta Kauno LEZ teritorija bus patraukli investuotojams?

„Lūkestis išties būtų toks, kad atstatomos teritorijos būtų greta jau esamos Kauno LEZ teritorijos. Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad jei Vyriausybė nuspręs Kauno LEZ teritoriją atstatyti nutolusiose vietose – tai bus nauda platesniu geografiniu mastu visam Kauno regionui. Manau, kad tokiu atveju galėsime lanksčiau atliepti investuotojo poreikį tiek darbo jėgos klausimais, tiek geografinės lokacijos aspektu“, – teigė V. Petružis.

Pasak Kauno LEZ generalinio direktoriaus, jei teritorija bus plečiama kitoje savivaldybėje, netrūks ir iššūkių.

Plėtra: Seimas leido Kauno LEZ teritoriją nuo 520 ha  padidinti iki 1 054 ha. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Iššūkiai – neišvengiami, tačiau Kauno LEZ valdymo bendrovės komanda skaičiuoja jau daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį vystant komercinius žemės sklypus, turime darbo santykių su mūsų partneriais valstybiniame sektoriuje. Būtent patirtis ir kokybiškas santykis su partneriais siekiant bendro tikslo – sukurti ir tobulinti užsienio kapitalo investicijoms patrauklius sklypus, – padeda skubiai reaguoti į nesklandumus ir jų išvengti“, – kalbėjo pašnekovas.

„Svarbu pasidžiaugti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ ir Kauno rajono savivaldybės iniciatyvumu, ieškant būdų ir įrankių toliau akceleruoti sėkmingą Lietuvos patirtį, pritraukiant aukštos pridėtinės užsienio kapitalo įmones čia kurtis ir augti. Jaučiame didelį įvertinimą, kad šiuo metu yra grįžtama prie ploto mažinimo sprendimų, priimtų praeityje. Tai reiškia, kad Kauno regionas ir LEZ projektas reikšmingai pranoko vyravusius lūkesčius, turint omenyje nacionalinę investicijų pritraukimo viziją ir rezultatus“, – pažymėjo V. Petružis.

Verslas mato naudą

Kauno regiono verslininkai mato didelę LEZ plėtimo naudą. Visgi, pasak jų, geriau būtų, jei Kauno LEZ telktųsi vienoje teritorijoje, bet jei pavyks išlaikyti dabar sukurtą vadybinį potencialą, investuotojai noriai bursis ir ties Jonava.

„Vertiname labai teigiamai, kad bus plečiamas Kauno LEZ. Siekiant dar efektyvesnės Kauno LEZ veiklos ir norint pritraukti daugiau investuotojų, reikia jiems paruošti ir daugiau teritorijos, užtikrinti palankias sąlygas jų verslams vystyti“, – kalbėjo Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) prezidentas Zigmantas Dargevičius.

Pasak jo, ši plėtra duotų daug naudos tiek verslui, tiek regiono ekonomikai. „Išplėsta Kauno LEZ teritorija, jos papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą, taptų patraukli Lietuvos ir užsienio investuotojams kurti ir vystyti verslus, o kartu būtų sukurta ir daugiau naujų darbo vietų regione. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų pritraukti užsienio investicijas, augtų BVP, sukurtas regione. Daugiau įplaukų gautų regionas, augtų paslaugų paklausa vietiniams verslams“, – kokią naudą Kauno regionui teiktų LEZ plėtra, vardijo Z. Dargevičius.

Vieta: aplink esamą Kauno LEZ teritoriją nėra laisvų sklypų, tad plėtra gali būti vykdoma Jonavoje. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Šiuo metu Kauno LEZ įkurta pramoninė teritorija turi gerai išvystytą infrastruktūrą, kurioje veikia tiek užsienio, tiek Lietuvos investuotojai. Visgi, galbūt geriau būtų plėsti vieną LEZ teritoriją, nes investuotojai atranda partnerius ir papildo vienas kitą, tačiau svarbiausia – pritraukti investuotojus į Kauno regioną ir nesvarbu, ar tai būtų Kaune, ar Jonavoje“, – pridūrė KPPAR prezidentas.

LEZ privalumai

Verslai suinteresuoti veiklą vystyti LEZ teritorijoje, nes tuomet gauna įvairios naudos. Galima turėti mokestines lengvatas, infrastruktūrą ir pan.

„Pirmiausia Kauno LEZ valdymo bendrovė parengia žemės sklypus investicijoms, kurios neretai reikalauja netipinių infrastruktūrinių pajėgumų, turime laisvę formuoti žemės sklypus būtent pagal investuotojo poreikį.

Pats Kauno LEZ projektas siūlo eilę mokestinių lengvatų: pelno mokesčio lengvata šešiolikai veiklos metų, netaikomas nekilnojamojo turto mokestis, įmonės atleidžiamos nuo infrastruktūros plėtros mokesčio. Taip pat Kauno regionas yra kokybiškos darbo jėgos šaltinis, tai yra itin svarbus aspektas kuriant patrauklią vietą investicijoms“, – viską, kas padeda verslui vystytis ir turėti apčiuopiamą naudą, vardijo Kauno LEZ generalinis direktorius V. Petružis.

Be to, nereikia pamiršti, kad Kauno LEZ įsikūręs strategiškai patogioje vietoje, oro uosto pašonėje, ties A1 keliu. Jei Kauno LEZ bus plečiama Jonavoje, ši vieta taip pat bus patogi, prieinama ir patraukli verslui.