Atsiranda stabilumo
Pandemija, po to prasidėjęs karas Ukrainoje atsiliepė ir Kauno NT rinkai. Pirkėjai atsitraukė, laukė aiškumo, kaip viskas bus. Galimybes įsigyti būstą mažino ir padidėjusios EURIBOR palūkanos. Tačiau rinkos ekspertai pastebi, kad situacija stabilizuojasi.
Lietuvos nekilnojamojo turto verslo asociacijos (LNTVA) prezidentė Vita Mačiulienė „Kauno dienai“ pažymėjo, kad pernai Kauno gyvenamojo būsto rinka stabilizavosi, nors buvo tam tikrų svyravimų. Ji pateikė Registrų centro duomenis, kurie rodo, kad pernai per pirmąjį pusmetį naujos statybos butų sandorių skaičius sumažėjo 10,3 proc., palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
„Šį kritimą lėmė aukštos palūkanų normos ir ekonominiai neapibrėžtumai. Tačiau individualių namų pardavimai 2024 m. rugpjūtį išaugo 6,4 proc., kas rodo pirkėjų susidomėjimą šiuo segmentu“, – pastebėjo V. Mačiulienė.
Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LVTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, praėjusių metų NT sandorius galima skelti į dvi dalis.
„Metų viduryje pasikeitė palūkanų normos, jos ėmė mažėti, atsigavo vidutinis ir ekonominis NT segmentai, tad žmonių noras įsigyti būstą tapo pastebimas. Ši tendencija buvo matoma visuose didmiesčiuose. Kiek girdžiu iš NT plėtotojų, Kaune kurį laiką stagnavusios rezervacijos, antroje metų pusėje pradėjo labiau atsigauti“, – teigė ekspertas.
Kauno miesto savivaldybės specialistai dienraščiui nurodė, kad pernai gyvenamiesiems pastatams išduoti 125 statybos leidimai, komerciniams (administraciniams) – 30.
Rinka: jei tik Kaune bus paklausa, NT plėtotojai galės vystyti projektus ir pasiūlyti kokybišką būstą. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Tikisi augimo
NT rinkos ekspertai prognozuoja, kad šiemet Kaune kils būsto paklausa, vystytojai taip pat turės ką pasiūlyti.
„Manau, kad vystytojai pakankamai pasirengę, kad atsirastų daugiau būstų. Kai tik paklausa atsigaus, jie paleis statybas ir patenkins tą poreikį. Žinoma, dar tik metų pradžia ir sunku pasakyti, kaip rinka judės, tačiau, esant poreikiui, tikrai bus iš ko pasirinkti. Manau, kad šiemet Kaune bus parduoda ne mažiau butų, nei praėjusiais metais“, – įsitikinęs M. Statulevičius.
„2025 m. tikimasi stabilaus rinkos augimo. Lietuvos bankas prognozuoja, kad mažėjančios palūkanų normos ir augančios gyventojų pajamos skatins būsto paklausą. Pasiūlą turėtų padidinti naujos statybos projektai, orientuoti tiek į ekonominės, tiek į aukštesnės klasės būstus. Energiškai efektyvių ir tvarių projektų populiarumas taip pat auga“, – pastebėjo V. Mačiulienė.
Pigs ar brangs?
Pirkėjai tikisi, kad šiemet galės pigiau įsigyti NT, tačiau ekspertai nemato priežasčių, kodėl būstas galėtų labai atpigti. Tiesa, neprognozuojami ir staigūs kainų šuoliai.
V. Mačiulienė svarstė, kad šiemet Kaune NT kainos gali augti apie 5–8 proc. Pasak jos, A klasės būsto centrinėse miesto dalyse kainos stabiliai augs dėl ribotos pasiūlos, tačiau ekonominės klasės būsto kainos gali išlikti stabilios arba šiek tiek mažėti rajonuose, kur pasiūla viršija paklausą.
M. Statulevičius tikino, kad dabar statybų kainos ganėtinai suvaldytos, aiškios tiekimo grandinės, tačiau visada išlieka nenumatytų ir staigiai atsirandančių kintamųjų, dėl kurių gali kisti ir visa NT rinka.
„Dabar manoma, kad statybos kaštai neturėtų labai augti, aišku, šiek tiek kils darbuotojų atlyginimai, bet tai nėra labai ryškūs pokyčiai. Palūkanos mažėja, tad ir finansavimo galimybės gerėja. Tačiau lieka neaišku, kokios bus sklypų kainos, ar reikės naujai vystyti infrastruktūrą, ar kažką sklype nugriauti.
Jei aukcionuose sklypų kainos bus palankios, tada galima tikėtis, kad esminių būsto kainų pokyčių nebus. Bet jaučiamas kokybiškų sklypų trūkumas, todėl jų kaina gali ir augti, o sklypai sudaro apie penktadalį viso projekto kainos“, – įžvalgomis dalijosi LVTPA prezidentas.
Prognozė: pasak V. Mačiulienės, šiemet Kauno NT rinka turėtų stabilizuotis. / LNTVA nuotr.
Kokio trūksta?
Nors dabar matyti į viršų besistiebiantys daugiabučiai, NT plėtotojai išskyrė, kokio būsto Kaune trūksta ir kur vystytojai galėtų kreipti daugiau dėmesio.
Pasak LNTVA prezidentės, Kaune šiuo metu trūksta už prieinamą kainą (iki 100 tūkst. eurų) įperkamo naujos statybos būsto, kurį galėtų įsigyti jaunos šeimos ar gyventojai, perkantys pirmąjį savo būstą. Taip pat miegamuosiuose rajonuose reikėtų daugiau gerai suplanuotų daugiabučių, kuriuose būtų galima įsigyti ekonominės klasės butų.
Be to, anot V. Mačiulienės, Kaune vis dar ribota energiškai efektyvių būstų pasiūla, nes pirkėjams vis labiau rūpi mažos išlaikymo sąnaudos. Be to, Kaunas negali pasigirti ir didele prabangaus NT segmento pasiūla. „Jau keletą metų stebime prabangaus segmento poreikį (sklypai, individualūs namai ir butai), tačiau pasiūlos Kaune faktiškai nėra“, – teigė LNTVA prezidentė.
Ji atkreipė dėmesį ir į būsto nuomos rinką. Pasak ekspertės, Kauno centre ir Senamiestyje trūksta gerai įrengtų butų studentams ir specialistams, ieškantiems laikino būsto.
Dėl prestižinio būsto trūkumo sutiko ir M. Statulevičius, tačiau jis pažymėjo, kad šis segmentas – labai nišinis, patrauklios vietos gali būti centrinėje miesto dalyje, tačiau plėtotojams verta atkreipti dėmesį ir į vidutinės klasės ir ekonominį būstą, nes žmonės nori gyventi kokybiškai, tačiau labai brangaus būsto negali įpirkti.
Antrinė rinka
Ne visi gali įpirkti naują būstą, todėl pirkėjai vis dar aktyviai dairosi po antrinę rinką. Gyventojai ieško ir įrengtų butų, ir nugyventų, kuriuos galėtų susiremontuoti pagal savo norus ir galimybes.
„Antrinės rinkos būstai, ypač ekonominės klasės ir renovuotuose daugiabučiuose, išlieka populiarūs. Jie patrauklūs dėl mažesnių kainų, ypač jauniems pirkėjams ir šeimoms. Taip pat pastebimas susidomėjimas individualiais namais miesto pakraščiuose. Tačiau sandorių skaičius šiame segmente 2024 m. šiek tiek sumažėjo dėl didesnių banko palūkanų normų“, – įžvalgomis dalijosi V. Mačiulienė.
Komercinis segmentas
Pastaraisiais metais Kaune statomi ne tik daugiabučiai, bet ir komercinės paskirties NT, kuriame kuriasi įvairūs verslai, kuriamos darbo vietos. Pasak NT specialistų, Kaune vis dar trūksta kokybiškų, naujos statybos komercinių patalpų, nes paklausa kol kas viršija pasiūlą. Tiesa, korekcijų į šią rinką jau įnešė įpročiai dirbti iš namų.
„Kaune trūksta modernių A klasės biurų su aukšto lygio infrastruktūra. Didėja mažesnių ir periferinių biurų poreikis, nes hibridinis darbo modelis mažina didelių erdvių paklausą. B ir C klasės biurų segmentas beveik užpildytas, tačiau dalis senesnių biurų tampa nepatrauklūs dėl pasenusios infrastruktūros“, – pastebėjo LNTVA prezidentė.
Pasak M. Statulevičiaus, jaučiamas tam tikras susidomėjimo biurų patalpomis mažėjimas, tačiau laimi tie plėtotojai, kurie pasiūlo originalius ir išskirtinius sprendimus ir taip pritraukia verslus.
„Tie, kurie pasiūlo gerą vietą, modernius biurus, tikrai gali plėstis. Komercinio NT rinka Kaune tikrai nėra sustojusi. Šie projektai plėtojami tiek „Nemunaičiuose“, tiek ir Savanorių prospekte ar Jonavos gatvėje, tad perspektyva – pozityvi. Seniau statyti biurai taip pat turi savo klientus, nes jie gali pasiūlyti mažesnes kainas, tačiau reikia nepamiršti kartkartėm šį turtą atnaujinti, įdėti truputį širdies, sukurti kokybišką aplinką, pritraukti paslaugų, kad tie biurai taptų patrauklūs moderniems darbdaviams ir darbuotojams“, – tikino LVTPA prezidentas.
Įžvalgos: M. Statulevičiaus teigimu, laimi tie NT plėtotojai, kurie pasiūlo gerą vietą ir originalius sprendimus. / LVTPA nuotr.
Miesto patrauklumas
NT vystytojai ir plėtotojai pripažįsta, kad Kaunas turi savo žavesio ir patrauklumo čia investuoti, todėl į šį miestą dairosi tiek vietiniai, tiek užsienio investuotojai dėl gero susisiekimo, kultūrinio gyvenimo ir miesto plėtros galimybių.
„Kaunas yra strategiškai patogioje vietoje – Lietuvos geografiniame centre. Tai leidžia lengvai pasiekti kitus šalies miestus ir tarptautinius logistikos mazgus. Miesto infrastruktūra nuolat tobulinama, gerinamas susisiekimas tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu, kas didina patrauklumą gyventojams ir verslui.
Be to, Kaune būsto ir komercinio NT kainos yra 20–30 proc. mažesnės nei Vilniuje, o tai daro miestą patraukliu jauniems specialistams, šeimoms ir investuotojams. Mažesnės nuomos kainos ir eksploatacinės išlaidos taip pat skatina verslus rinktis Kauną kaip ekonomiškesnę alternatyvą Vilniui“, – Kauno privalumus vardijo V. Mačiulienė.
Pasak jos, Kaunas aktyviai vysto naujus gyvenamuosius ir komercinius projektus, investicijos kreipiamos ir į miesto viešąsias erdves, rekreacijos zonas ir infrastruktūrą (dviračių takus, pėsčiųjų zonas), o tai taip pat didina gyvenimo kokybę ir miesto patrauklumą.
V. Mačiulienės teigimu, Kauno NT rinka išsiskiria savo strategine padėtimi, augančia infrastruktūra, konkurencingomis kainomis ir kultūriniu savitumu. Tai miestas, kuris sujungia patogumą, modernumą ir istorijos paveldą, todėl yra patrauklus tiek gyventojams, tiek investuotojams.
„Kaunas tampa traukos centru jaunoms šeimoms ir specialistams, kurie vertina žemesnes būsto kainas, platesnį pasirinkimą ir kokybišką gyvenimo aplinką. Miestas pritraukia verslą, ypač technologijų, logistikos ir paslaugų sektorių. Dėl to auga modernių biurų ir patogaus būsto paklausa.
Taip pat šis miestas garsėja unikaliu tarpukario modernizmo architektūros paveldu, kuris įtrauktas į UNESCO sąrašą. Tai traukia ne tik turistus, bet ir gyventojus, norinčius įsikurti istoriniuose, renovuotuose pastatuose. Miesto kultūrinis gyvenimas, renginiai ir atsinaujinusios viešosios erdvės prisideda prie jo kaip modernaus ir dinamiško miesto įvaizdžio“, – tęsė LNTVA prezidentė.
M. Statulevičiaus nuomone, Kaunas NT vystytojus vilioja miestietiškais privalumais ir gamta. „Žemosios Fredos teritorija – puikus pavyzdys, kaip konvertuojasi visa erdvė. Tai tampa naujuoju Kauno centru. Vilniuje jau nelabai yra tokių teritorijų. Labiausiai Kaunas ir žavi tuo, kad dar turi neišnaudoto potencialo“, – pasisakė NT ekspertas.
Vilioja vystytojus
„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip viliojami NT vystytojai, kad būtent čia atsirastų tiek patrauklaus būsto, tiek ir kitokių NT projektų. Kaip teigė „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius, siekiama mažinti biurokratines kliūtis ir plėtotojams atverti plačias galimybes.
„Norime pritraukti NT vystytojus, todėl orientuojamės į operatyvų ir sklandų biurokratinį procesą. Agentūra „Kaunas IN“ konsultuoja didesnių projektų vykdytojus dėl konkrečios vietos patrauklumo ir perspektyvų.
Taip pat reguliariai informuoja NT profesionalus apie miesto plėtros planus. Kartu su nacionaline agentūra „Investuok Lietuvoje“ siekiame naujų užsienio investuotojų mieste, tokiu būdu kuriant didesnį klientų srautą“, – dėstė T. Stankevičius.
Kauno NT rinkoje dalyvauja ne tik gyventojai ar verslai, bet ir Kauno miesto savivaldybė. Paprastai antrinėje rinkoje ieškomas būstas, kurį būtų galima pritaikyti socialinėms reikmėms. Nebereikalingas NT parduodamas aukcionuose, tad naujieji savininkai tokį turtą gali prikelti naujam gyvenimui.
Kaip nurodė miesto atstovai, Kaune šiuo metu yra 3 257 savivaldybės būstai, iš jų 1 275 – socialiniai. Šiais metais papildomai pirkti butų nėra suplanuota.
Dar šiemet startavo savarankiško gyvenimo namų projektas, kuriame apsigyvens namų netekę vaikai ir taip mokysis visų gyvenimui reikalingų įgūdžių, kurs savo buitį ir pan.
Komentaras
Kauno vicemeras Andrius Palionis:
Pernai įsibėgėjo keletas naujų, didesnių (apie 5 tūkst. kv. m) biurų, projektų. Į juos ketina persikelti užsienio verslininkai, planuojantys verslo plėtrą mūsų mieste. Didžiausi projektai – „Kauno parkas“ šalia Kalniečių parko ir A klasės biurų verslo centras „Hermanas“, besikuriantis „Nemunaičių“ kvartale.
Didesnio biurų ploto vienoje vietoje pasiūla šiuo metu yra labai aktuali. Tai suteiktų galimybę priimti naujus užsienio investuotojus informacinių technologijų ar verslo paslaugų srityse. Tolimesnė biurų rinkos plėtra, tikėtina, priklausys nuo jau įgyvendintų ir vykdomų projektų sėkmės, naujų traukos centrų. Girdime, kad Kaune atsiras naujų viešbučių, o tai geras signalas miestui – einame teisinga linkme. Kokybiškų daugiabučių kvartalų projektavimas taip pat sukuria gerą ir kokybišką aplinką kauniečiams.
Džiugina naujų gyvenamųjų būstų ir didesnių kvartalinių projektų plėtra mieste. Vystytojai rūpinasi viešosiomis, laisvalaikio erdvėmis, gerina ir gražina aplinką viešajai miesto infrastruktūrai: tvarkomi ir įrengiami nauji skverai, parkai, tiltai, dviračių ir pėsčiųjų takai. Nuolat gerinama gyvenamoji aplinka, infrastruktūra, paslaugų kokybė leidžia atskleisti gyvenimo mieste privalumus.
Kaune atsiranda NT vystytojų, kurie anksčiau čia nevykdė veiklos. Tai reiškia, kad investuotojai mato pridėtines Kauno vertes, vykstančius pokyčius ir miesto perspektyvas.
Naujausi komentarai