Kauno rajono savivaldybės pastangos šioje srityje pastebėtos ir įvertintos jau ne pirmą kartą: 2015 m. „Auksinė krivūlė“ įteikta už sparčiausią verslo plėtrą, o 2017 m. – taip pat už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą. Merą Valerijų Makūną už nuopelnus verslui Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmai yra apdovanoję bronzos „Darbo žvaigžde“ (2014) ir sidabro „Darbo žvaigžde“ (2024).

Verslą rodo pavyzdžiu

Meras ne kartą yra pabrėžęs, kad verslas yra tai, kuo didžiuojasi savivaldybė ir rodo pavyzdžiu: į įmones kviečia užsienio svečius, džiaugiasi sukurtomis darbo vietomis ir kokybiška produkcija. „Šį apdovanojimą priimu kaip visos verslo bendruomenės, kurią sudaro beveik 5,5 tūkst. verslo subjektų, aktyvumo ir nuoseklaus darbo įvertinimą“, – tvirtino apdovanojimą atsiėmęs V. Makūnas.

Meras pasidžiaugė sėkmingai plėtojamomis Kauno rajono verslo zonomis. Didžiausia – Karmėlavoje įsikūrusi Laisvoji ekonominė zona (LEZ), kur veikia tokios garsios tarptautinės kompanijos kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“, pasaulyje žinomos lietuviško kapitalo įmonės „Freda“, „Sirin Development“, „Elinta“, „Ryterna“, „Kopa“. Iš viso LEZ teritorijoje yra daugiau kaip 100 įmonių, sukurta 10 tūkst. naujų darbo vietų, o bendra investicijų vertė siekia 2 mlrd. eurų.

Šiemet plėtra pasižymėjo ir Žemaitkiemio kaime (Domeikavos sen.) įsikūrusi verslo zona – 20,5 mln. eurų į naują gamyklą „Akvatera W“  investavo „KIKA Group“. Tai didžiausia ir moderniausia Baltijos šalyse naminių gyvūnų pašarų gamykla.

Buitinės chemijos produktų gamybos lyderė HI-LABS Neveronių gyvenvietėje (Kauno r.) taip pat atidarė naujas gamybos ir logistikos centro patalpas. Sausinės kaime (Užliedžių sen.) baigia įsikurti žemės ir miškų ūkio technika prekiaujanti EWA. Garliavoje didelį prekybos ir paslaugų centrą stato „Santera“.

Svarbią reikšmę visam regionui turi Karmėlavoje įsikūrusio tarptautinio oro uosto plėtra ir europinė geležinkelio magistralė „Rail Baltica“,  sujungsianti Varšuvą, Kauną, Rygą, Taliną ir Helsinkį.

Plėtra: buitinės chemijos produktų gamybos lyderė HI-LABS Neveronių gyvenvietėje taip pat atidarė naujas gamybos ir logistikos centro patalpas. / KRS nuotr.

Dėmesys tvarumui

Kauno rajone sėkmingai plėtojami vėjo ir saulės elektrinių projektai. Kitais metais Vilemų kaime (Zapyškio sen.) turėtų iškilti vienas didžiausių ir inovatyviausių hibridinių alternatyviosios energijos parkų šalyje. Įmonių grupė „Cesna Capital“ jai priklausančiame 300 ha sklype planuoja įrengti moderniausius saulės modulius ir septynias vėjo elektrines. Į projektą numatyta investuoti 80 mln. eurų, o parko galia sieks iki 200 megavatų (MW).

Šiemet gegužės pabaigoje „E energija“ grupės valdoma bendrovė „Joreta“ kartu su rangovais, partneriais ir kitais projekto dalyviais simboliniu laiko kapsulės įkasimu pažymėjo 42 MW vėjo elektrinių parko statybą Girininkų kaime (Rokų sen.). Šis parkas yra pirmasis iš šiuo metu „E energija“ grupės vystomų trijų vėjo ir hibridinių elektrinių parkų Kauno rajone.

Įgyvendinus visus tris projektus (statybos darbų pabaiga planuojama kitų metų kovą), Kauno rajone atsiras 130 MW vėjo, 70 MW saulės ir 28 MWh baterijų. Bendra instaliuota parko galia – 42 MW, o per metus parkas pagamins daugiau kaip 120 tūkst. MWh elektros energijos, galinčios patenkinti 69 tūkst. namų ūkių poreikį. Šio kiekio užteks visam Kauno rajonui ir daliai Kauno miesto elektros energijos vartotojų.

Kauno rajono savivaldybės pastangos šioje srityje pastebėtos ir įvertintos jau ne pirmą kartą.

Vėjo ir saulės elektrinės projektuojamos ir kitose Kauno rajono vietose: Vandžiogalos, Čekiškės, Vilkijos apylinkių seniūnijose.

Socialiai atsakingas verslas

Kauno rajono vadovai visuomet pabrėžia, kad svarbios yra ne tik didelės, bet ir mažos bei vidutinės įmonės, kurios sukuria naujų darbo vietų, džiaugiasi, kad verslas padeda savivaldybei įgyvendinti socialinius projektus, remia sportą, kultūrą, bendruomenių renginius.

Socialiai atsakingo verslo sąraše išskiriamos „Hegelmann“, „Garlita“, „Patikima linija“, „Transrifus“, „Klasmann Deilmann“, KIKA Group“, „Hoptransa“ ir kitos įmonės.

Nauji verslo objektai taip pat įneša teigiamų pokyčių į vietos bendruomenių gyvenimą: atnaujinami vietinės reikšmės keliai, statybų metu naudojamasi vietos verslų paslaugomis ir sukuriama naujų darbo vietų.

Įvairiai skatina verslą

Savivaldybė verslą skatina mokesčių lengvatomis, stengiasi greitai atlikti statyboms ir infrastruktūrai kurti reikalingas procedūras.

Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) neseniai išplatino pranešimą spaudai apie rugsėjo mėnesį Lietuvoje išduotų statybą leidžiančių dokumentų (SLD) statistiką ir pabrėžė, kad geriausius rezultatus šalyje devintą šių metų mėnesį pademonstravo būtent Kauno rajono savivaldybės administracija, ne tik išdavusi rekordinį skaičių statybą leidžiančių dokumentų, bet ir padariusi tai laiku, t. y. nepavėlavus nė dienos.

Pasak SSVA direktoriaus Gedimino Katino, Kauno rajono savivaldybės pavyzdys rodo, kad tinkami statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesai savivaldybėse leidžia paskatinti sparčią teritorijų plėtrą regione ir taip prisidėti prie ekonominio jo vystymosi.

Kauno rajono savivaldybė rugsėjį išdavė 175 SLD, tai sudaro 15,5 proc. visų devintą metų mėnesį šalyje išduotų statybos leidimų skaičiaus. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, Kauno rajone SLD dokumentų skaičius šį rugsėjį padidėjo du kartus.

Nominacijų derlius

Renginys vyko spalio 16 d. Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salėje, Vilniuje. Apdovanojimų ceremonijoje Ramūno Almino sukurtas „Auksinės krivūlės“ statulėles merams įteikė visų keturiolikos ministerijų, Europos Komisijos atstovybės ir LVK vadovai.

Pasikartosime: tradicija gyvuoja jau dvidešimt metų ir per šį laikotarpį Kauno rajono savivaldybė už nuopelnus įvairiose srityse iš viso yra pelniusi dešimt „Auksinių krivūlių“. Savivaldybė yra pripažinta šviesiausia ir rūpestingiausia šalyje, apdovanota už plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, už pasiekimus kultūros srityje, piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą, aktyvią partnerystę auginant vertę bendruomenei ir valstybei bei indėlį į socialiai jautrių grupių integraciją.

„Auksinės krivūlės riterio“ vardas suteiktas buvusiam ilgamečiam Kauno rajono vadovui Petrui Mikelioniui (2013), dabartiniam merui V. Makūnui (2016) ir vicemerui Antanui Nesteckiui (2023).

Komentaras

Andrius Romanovskis

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Asmeninio archyvo nuotr.

Nepaisant nacionalinės valdžios svarbos pritraukiant verslą, savivaldybės yra be galo svarbi verslo investicijų Lietuvoje ir konkrečiame regione atsiradimo priežastis. Visi: infrastruktūros, švietimo, susisiekimo, profesinio rengimo ir kt. – klausimai, svarbūs verslui, yra sprendžiami savivaldybės.

Kauno rajono savivaldybė jau kurį laiką išsiskiria nuoseklia ir kryptinga investicijų pritraukimo ir verslo plėtros politika – nuo palankios mokesčių sistemos ir paramos programų iki stiprinamos infrastruktūros ir investuotojams pritaikytos aplinkos. Šioje savivaldybėje veikiantis verslas giria administracinį greitį – leidimai išduodami greitai ir sklandžiai, o tokiu veiklos tempu ir kokybe Lietuvoje gali didžiuotis vos kelios savivaldybės.

Kauno rajone įsikūrusios daugybė gamybos ir logistikos įmonių, apie kurias galbūt girdime mažiau. Taip yra todėl, kad savivaldybė nesigiria, o tiesiog dirba. Savivaldybės administracija aktyviai ieško sprendimų iškilusioms problemoms spręsti, palaiko nuolatinį ryšį ir įgalina verslą veikti.

Rezultatai kalba patys už save: su savivaldybės pagalba Kauno LEZ pritraukė rekordinių investicijų ir sukūrė tūkstančius darbo vietų rajono gyventojams. Verslas tikisi, kad šis pavyzdys parodys, kiek daug gali nuveikti vietos valdžia, ir tai taps gera praktika kitoms savivaldybėms.