KLIENTAI TEBEPLŪSTA Į GROŽIO SALONUS: AR KILO KAINOS?

Kaune grožio paslaugų teikėjai taikosi prie karantino diktuojamų sąlygų, tačiau kainų kelti neplanuoja. Džiaugiasi grįžusiais klientais, jų supratingumu ir paliekamais arbatpinigiais.

Dirba kitokiu ritmu

Ataugusių plaukų šaknų, lūžusių nagų ir garbanotų bakenbardų gegužę miesto gatvėse akivaizdžiai sumažėjo. Po pusantro mėnesio pertraukos, besibaigiant balandžiui, grožio salonams leista atnaujinti savo veiklą. Tiesa, su tam tikromis išlygomis. Kirpėjoms ir manikiūrininkėms teko apsiginkluoti pirštinėmis, kaukėmis, apsauginiais veido skydais arba akiniais. Grožio specialistai buvo priversti matuoti erdvių dydį, o kiekvienam klientui užtikrinti 10 kv. m plotą. Teko dažniau vėdinti patalpas, dezinfekuoti liečiamus paviršius, atsisakyti kavos gėrimo ritualų. Kai kur buvo paslėpti net ir laikraščiai, žurnalai, kuriuos vartydavo klientės, belaukdamos, kol į plaukus įsigers spalva. Ar dėl to kilo kainos?

Elektroninės grožio paslaugų platformos "Treatwell" atliktas tyrimas rodo, kad trečdalis visų šalies salonų pakėlė bent vienos paslaugos kainą nuo 2 eurų iki 5 eurų, tačiau kalbintos Kauno grožio paslaugų teikėjos tikino kainoraščio nekeitusios. Teko pakoreguoti tik žmonių srautus. Jei dar prieš karantiną nudažiusi klientės šaknis laisvą pusvalandį kirpėja galėjo išnaudoti vyrui kirpti, karantino metu dvigubo darbo teko atsisakyti, o lauko duris užrakinti, kad vidun nesibrautų atsitiktiniai žmonės. Tokių, anot grožio specialistų, buvo ne vienas ir ne dešimt. Dėl didelio užimtumo negalėję patekti pas savo manikiūrininkes ir kirpėjas, miestiečiai ieškojo pakaitinių, o už pirmumą eilėje siūlė net ir gerokai didesnes sumas.

Palieka arbatpinigių

"Aukso kalnai" suviliojo ne visus grožio specialistus. Didžioji dalis jų demonstravo ištikimybę savo seniesiems klientams.

"Gavus leidimą dirbti, pirmiausia kviečiau tuos klientus, kurie buvo užsirašę kovo mėnesiui, todėl natūralu, kad balandžio mėnesio klientai persikėlė į gegužės pabaigą. Ne visus tenkino toks pasiūlymas, todėl dalis jų ieškojo kitų meistrų", – beveik visi pabėgėliai, kaip juos vadina Šilainiuose dirbanti kirpėja Greta, po pirmojo apsilankymo pas kitus meistrus, grįžo atgal.

Vienoms netiko naujųjų grožio specialisčių auros, antroms – neatitaikyta plaukų šaknų spalva, trečioms – keliolika eurų didesnė kaina. Tarkim, už vyrišką kirpimą Greta ima 10 eurų, už vidutinio ilgio plaukų dažymą 38 eurus. Klientės pasakojo, kad kituose salonuose už tokią paslaugą jų paprašė kone dvigubai daugiau, o štai vienos klientės vyras, radęs laisvą tarpą vieno Kauno meistro grafike, už kirpimą sumokėjo 30 eurų.

"Ar pasikeitė mano įkainiai? Tarkim, pirkau daugiau dezinfekcinio skysčio ir vienkartinių kaukių toms klientėms, kurios į saloną atėjo su daugkartinėmis, bet atsisakiau kavos ir skanėstų, kuriais anksčiau vaišindavau. Sakykite, kodėl tuomet turėčiau kelti? Suprantu, kad daugumai dabar sunkus metas. Nors pastebėjau vieną dalyką – klientai palieka daugiau arbatpinigių. Net ir tie, kurie iki karantino tokio įpročio neturėjo, – Meistrė džiaugėsi ne tik papildomais pinigais, bet ir sumažintu patalpų nuomos mokesčiu. – Todėl šį mėnesį savo ištikimiausioms klientėms esu paruošusi dovaną – kerpančioms ir dažančioms plaukus dovanosiu galvos odos šveitimo procedūrą. Taip atsidėkosiu už palaikymą."

Nedramatizuoja situacijos

Jei reikėtų iliustruoti optimizmą, Ingos grožio salono kolektyvas būtų puikus pavyzdys. Nepaisant priverstinės pertraukos, o po jos – krūvos apribojimų ir darbo knygose išbraukytų užsakymų, čia dirbančios meistrės nekeiksnoja nei valdžios, nei pandemijos. Moterys džiaugiasi galiausiai grįžusios į darbus, kurie anot jų, teka beveik įprasta vaga.

"Nėra taip blogai, kaip vieni sako, o kiti rašo. Daugiau iššūkių teko priimti kirpėjoms, nes jos nepratusios dirbti nei su skydais, nei su kaukėmis. Pastarąsias, norėdamos apsisaugoti nuo dulkių, manikiūrininkės visuomet dedasi. Tiesa, su apsauginiais veido skydais buvo sunkiau, nes jie laužia šviesos kampą. Bet dabar jau ir jų nereikia, – apie karantino baubą kalbėjo grožio salono savininkė Inga Proc. – Dezinfekavimas? Pagal higienos reikalavimus mums tai privaloma daryti. Dabar prisidėjo paviršių valymas, na ir įvairūs informaciniai tekstai, kuriuos turėjome iškabinti. Viskas. Išgyventi tikrai galima."

I.Proc nesuprantama kitų salonų politika už nupirktus dezinfekantus kelti paslaugų kainas.

Kur kas daugiau rokiruočių, anot manikiūrą ir makiažą atliekančios I.Proc, jos darbo knygoje. Čia teko išbraukti nemažą dalį vasaros sezonui užsakytų proginių makiažų. Nuotakos vestuves perkėlė į kitus metus, tą patį padarė planuojančios krikštynas ar kitas svarbias šventes.

"Tiesa, jau praėjusią savaitę skambino kelios klientės ir birželiui užsirašė dėl proginių makiažų", – nors pastarųjų moterims šiuo metu reikia mažiau, poreikis turėti tvarkingus nagus, anot salono šeimininkės, nedingo. Pranešusi, kad vėl pradeda veiklą, I.Proc vos spėjo registruoti dailių nagų išsiilgusias moteris. Srautai esą atslūgo tik gegužės pabaigoje.

Nemanau, kad dezinfekcinis skystis ir kaukės yra tos sąnaudos, dėl kurių reikėtų kelti kainas.

"Panašu, kad viskas nusistovi. Reikia tikėtis, kad antros bangos, kuria daug kas gąsdina, nebus", – stabilus, I.Proc teigimu, ir jos salono paslaugų kainoraštis. Reikalauti daugiau dėl to, kad grožio paslaugų teikėjams buvo uždrausta dirbti, anot pašnekovės – nepadoru, o verkšlenti dėl nuostolių, patirtų įsigijus daugiau apsaugos priemonių, – neprofesionalu.

"Nemanau, kad dezinfekcinis skystis ir kaukės yra tos sąnaudos, dėl kurių reikėtų kelti kainas", – rankomis skėstelėjo meistrė.

Dirba kur kas ilgiau

Nedideles erdves Šančiuose Renata Jasiukaitytė-Urbienė ilgą laiką dalijosi su kolege. Karantinas bičiules išskyrė. Tądien, kai dirba viena jų, kita – ilsisi.

"Patalpos nedidelės, todėl negalime užtikrinti reikalaujamo atstumo tarp klientų. Dirbame kas antrą dieną", – paprašyta prisiminti balandžio pabaigą, kai sužinojo galinti grįžti į darbus ir šia žinia pasidalijo su klientėmis, meistrė ėmė vartyti savo darbo knygą. Dažniausiai į kirpyklą ateidavusi 9 val., visą gegužę ji kėlėsi kur kas anksčiau. Vėliau ir išeidavo iš darbo – jei prieš karantiną kirpyklos duris užverdavo sulig 19 val. ar net anksčiau, dabar meistrė darbe užtrunka iki 21 val. Tokį ritmą diktavo ir klientų skaičius, ir higienos reikalavimai – privalomos pertraukos patalpoms vėdinti, darbo priemonių ir vietos bei kitų paviršių dezinfekcija. Daliai manikiūrininkių, kirpėjų ar vizažisčių skaičiuojant prarastus žmones, R.Jasiukaitytė-Urbienė išlaikė kone visą klientūrą.

R.Jasiukaitytė-Urbienė pasakojo, kad klientų srautai sumažėjo tik pirmosiomis birželio dienomis.

"Matote, dėl nagų kitokia situacija. Buvo tokių, kurios nusiėmusios suprato, kad ir be jų gali būti, o štai dėl plaukų kitaip. Juos reikia ir dažyti, ir kirpti", – paklausta, ar tuo metu kai nedirbo kirpykla, buvo klienčių, išbandžiusių namines procedūras, moteris linktelėjo galvą. Kelios klientės nepataikė su spalva, keli vyrai gailėjosi savo galvas patikėję žmonoms ar dukroms. Nedaug, tačiau buvo ir tokių moterų, kurios kirpėjos kėdėje taisėsi pirmą kartą po beveik trijų mėnesių pertraukos.

"Tiesiai nesakė, bet supratau, kad nėjo bijodamos viruso", – grįžusiomis senosiomis klientėmis ir prisijungusiomis naujomis džiaugėsi kirpėja.