Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Ramūnas Kemzūra informavo: Kauno rajone – 418 priedangų, pagal formulę 1,5 m2/asmeniui, jose galėtų pasislėpti 46 334 žmonės. Priedangų sąrašas skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir www.72.lt.
Nemažai priedangų yra švietimo ir kultūros įstaigose, taip pat – daugiabučių namų rūsiuose. Į priedangų sąrašą įtrauktas ir III fortas.
Paklaustas, ar situaciją gerina, kad Kauno rajonas yra kaimiškoji vietovė, gyventojai turi rūsius, o naujuose kvartaluose – požeminius garažus, R. Kemzūra patvirtino, kad tai situaciją išties gerina, tačiau pabrėžė, kad individualių namų rūsiai į priedangų sąrašą neįtraukiami.
Priežastys ir sektinas pavyzdys
Kauno rajono savivaldybė pernai papildė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų aplinkos atnaujinimo, plėtros ir administravimo rėmimo programą – daugiabučių namų gyventojai gali gauti iki 5 tūkst. eurų rūsiams sutvarkyti pagal priedangai keliamus reikalavimus. „Kauno diena“ pasidomėjo, ar bendrijos yra aktyvios, ar jau galima įvardyti sektiną pavyzdį.
„Visų daugiabučių namų administratoriai buvo kviečiami pasinaudoti šia programa, todėl tikėjomės didesnės gyventojų iniciatyvos. Pradžioje susidomėjimas buvo didelis, tačiau vėliau sumažėjo tiek dėl administratorių iniciatyvos stokos, tiek dėl gyventojų skeptiško požiūrio į daugiabučio rūsį kaip priedangą, galinčią apsaugoti nuo pavojaus. Šiuo metu gautos trys paraiškos, viena jų jau įgyvendinta“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
R. Kemzūra pabrėžė: dažnai gyventojai painioja priedangos ir slėptuvės apibrėžimą ir šių objektų paskirtį, kurios iš esmės skiriasi. Priedanga, šiuo atveju – daugiabučio rūsys, yra objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpai išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų). Viešosios tvarkos skyrius ruošia priemones, siekiant šviesti gyventojus civilinės saugos klausimais.
Dalė Balaikienė / Regimanto Zakšensko nuotr.
Sektinu pavyzdžiu savivaldybės atstovas įvardijo DNSB „Aušra“ Vytauto g. 142, Garliavoje, ir jos pirmininkę Dalę Balaikienę. Už gautas lėšas sutvarkytos priedangos patalpos, įsigyta medicininių, priešgaisrinių saugos priemonės, keliui iš priedangos pravalyti reikalingo inventoriaus.
Bendrijos pirmininkė D. Balaikienė patikslino, kad 1977 m. statyto namo rūsyje buvo nemaža erdvė, kurioje buvo sukrauti gyventojams nereikalingi daiktai, nenaudojami baldai, ir tokioje aplinkoje vykdavo bendruomenės susirinkimai.
„Nuo 2020 m., pradėjus pirmininkauti bendrijai, pritariant ir padedant gyventojams, ją sutvarkėme. Čia vyksta mūsų susitikimai, susirinkimai, čia priimame svarbius sprendimus. Savivaldybei paskelbus apie paramą rūsiams sutvarkyti pagal priedangai keliamus reikalavimus, parengiau ir pateikiau paraišką. Sulūžusias duris pakeitėme naujomis priešgaisrinėmis, pagal pateiktą sąrašą įsigijome priemonių“, – pasakojo veikli moteris.
Prireikus čia galėtų slėptis daugiabučio gyventojai.
Bendrijos pirmininkė pasidžiaugė, kad kartu buvo gautas 50 proc. finansavimas bendrosioms namo patalpoms remontuoti: name atnaujintos laiptinės, išdažytos, atnaujintos ir suremontuotos visos bendrosios patalpos po namo renovacijos. Be to, D. Balaikienės iniciatyva buvo parengta paraiška žemės sklypui suformuoti ir gautas finansavimas, su daline savivaldybės parama ir gyventojų lėšomis sutvarkytas daugiabučio namo kiemas, įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.
Sulūžusias duris pakeitėme naujomis priešgaisrinėmis, pagal pateiktą sąrašą įsigijome priemonių.
Jei atsiras projektinė galimybė, šio namo gyventojų bendrija dar planuoja bendroms reikmėms įsigyti generatorių.
„Pritariantys sprendimams dėl namo renovacijos, dėl aplinkos gerinimo, dėl dalyvavimo projektuose, norintys gyventi gražiau, saugiau ir prisidedanti savo lėšomis – tai daugiabučio namo bendruomenė, kuriai esu labai dėkinga“, – kalbėjo bendrijos pirmininkė.
Domisi ir kiti
Garliavoje šiuo metu yra 80 daugiabučių. Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė teigė, kad galimybe įsirengti priedangas ir teikti paraiškas domisi ir kitos daugiabučių namų bendrijos: Vasario 16-osios g. 6, S. Lozoraičio g. 5 ir keli namai Gedimino gatvėje. „Žmonių aktyvumas tikrai jaučiamas“, – patikino seniūnė.
Pernai gruodžio 4 d. mero potvarkiu patvirtintas naujas sąrašas skelbia, kad, be daugiabučių namų rūsių, Garliavoje yra trys priedangos, kuriose gali slėptis 456 asmenys. Priedangų turi ir kai kurios šiame mieste veikiančios verslo įmonės.
Atskleidė tikrąją padėtį
Kauno rajono savivaldybėje veikia priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklo inventorizacijos komisija, kuri rūpinasi šių objektų būklės vertinimu, padeda nustatyti reikalingus darbus, kad priedangos taptų saugios ir tinkamos naudoti.
„Siekiant nustatyti tikrąją padėtį ir įvertinti (inventorizuoti) priedangų būklę, nustatyti būsimų darbų apimtį ir lėšų poreikį, 2024 m. balandį mero potvarkiu buvo sukurta komisija, kurios sudėtyje, be savivaldybės darbuotojų, yra Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus ir Lietuvos architektų rūmų atstovai.
Atlikus 46 savivaldybei priklausančių priedangų patikrinimą, šis sąrašas sutrumpėjo keturiolika priedangų, kurių būklė neatitiko reikalavimų. Po inventorizacijos buvo atrinkta vienuolika priedangų, esančių savivaldybei priklausančiuose pastatuose, kurių būklė buvo įvertinta patenkinamai, ir nuspręsta dalyvauti Vidaus reikalų ministerijos Projektų valdymo agentūros programoje „Priedangų infrastruktūros plėtra“ siekiant gauti 450 tūkst. eurų finansavimą jų būklei pagerinti iki geros ir labai geros“, – sakė Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Panaudojimas: priedangos statusą turinčioje erdvėje rengiami bendrijos susirinkimai. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Plečia sirenų tinklą
Kilus realiai grėsmei, labai svarbu operatyviai apie tai sužinoti. Šiuo metu Kauno rajono teritorijoje yra 43 perspėjimo sirenos. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, savivaldybė privalo įrengti perspėjimo sirenas teritorijose, kuriose gyvena 2 tūkst. ir daugiau gyventojų.
Dažnai gyventojai painioja priedangos ir slėptuvės apibrėžimą ir šių objektų paskirtį, kurios iš esmės skiriasi.
„Pernai buvo įdiegtas centralizuotas sirenų įjungimas, įrengtos aštuonios naujos perspėjimo sirenos. Siekiant kuo didesnio gyventojų perspėjimo efektyvumo, šiemet bus pastatytos keturios naujos sirenos Taurakiemio, Vilkijos apylinkių ir Vandžiogalos seniūnijose, nors gyventojų skaičius mažesnis, nei reikalaujama, bus pakeistos aštuonios susidėvėjusios sirenos“, – vardijo savivaldybės atstovas.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pasidžiaugė, kad Kauno LEZ teritorijoje veikiančios verslo įmonės supranta saugumo svarbą, rūpinasi darbuotojų saugumu ir šiais metais savo lėšomis planuoja įsirengti dvi perspėjimo sirenas.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Padidino lėšas ir švietimą
R. Kemzūros žodžiais, civilinė sauga savivaldybei yra prioritetinė sritis, jai skiriamas didelis dėmesys ir finansavimas. 2024 m. civilinei saugai buvo skirta 120 tūkst. eurų: 50 tūkst. eurų sirenoms ir 70 tūkst. eurų švietimo ir kultūros įstaigose esančių priedangų įrangai įsigyti. Šių metų biudžete 350 tūkst. eurų numatyta priedangoms remontuoti ir 78 tūkst. eurų sirenų sistemai tobulinti ir plėsti.
Be to, savivaldybės civilinės saugos specialistai vykdo švietėjišką veiklą ugdymo įstaigose, jaunimo centruose, bendruomenių susibūrimuose civilinės saugos, mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo temomis.
Kauno rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai dalyvauja valstybiniuose civilinės saugos ir mobilizacijos mokymuose, jie privalo dalyvauti mokymuose ir išlaikyti testus https://mobilizacijosmokykla.lt/.
Naujausi komentarai