LAISVĖS ALĖJOJE – MIMŲ BALTAIS VEIDAIS EITYNĖS

Tarptautinę darbo dieną gegužės 1-ąją Laisvės al. profsąjungos suorganizuota eisena buvo skirta Lietuvos jaunimui. 

Laisvės al. užplūdusių mimų – žmonių veidus pridengusių baltomis kaukėmis -  eisena pražygiavo mušant būgnams. Ši profesinės sąjungos „Sandrauga“  akcija skirta jaunimui, kuris nori gyventi ir dirbti Lietuvoje. 

Organizatoriai citavo žymų romėnų retoriką ir filosofą Ciceroną – veidas – tai sielos veidrodis, kuris leidžia pažinti žmogaus asmenybę, jo vertybes, požiūrį į pasaulį. Juk tik jis nuolat atviras kitų žvilgsniams, vėjui, saulei, lietui. Jis pabąla iš pykčio, parausta iš gėdos, susijaudinimo ar drovumo. O kaukė priešingai – žmogų slepia. Kas nutinka su žmogumi, kai jis uždengia veidą – savo individualumą? Jis lieka neišgirstas. 

Todėl ir buvo pasirinkta kaukė kaip simbolis , kad jaunimo balso niekas negirdi ir nenori girdėti. Profsąjunga ragino jungtis jaunus žmones į organizacijas ir garsiai, drąsiai kalbėti ir būti matomiems. 

„Bet Jūs neturite darbo patirties“, - tokį atsakymą teigia jau iš trijų darbdavių išgirdusi Justina M. Ekonomikos ir vadybos magistrė kategoriškai atsisakė viešinti savo pavardę. „Aš dar tikiuosi susirasti darbą Lietuvoje“, - šyptelėjo jauna mergina. 

Taip, ji neslėpė, kad menkas atlyginimas ir didelis darbo krūvis jo nevilioja. Ji neslėpė ir to, kad darbdaviams iškelia ir savo sąlygas, tačiau mergina tikina uoliai studijavusi todėl žino savo vertę. „Vyresnė karta įpratusi būti nuolanki darbdaviui, o iš tikrųjų darbdavys turi būti dėkingas dirbančiajam už skaičiuojamus pelnus“, - savo santykių su darbdaviu filosofiją dėstė Justina M. 

Profsąjungos „Sandrauga“ atstovai įsitikinę, kad daugelis jaunų žmonių pabaigę mokslus universitetuose, dažnai mokėję nemažus pinigus už mokslus, susiduria su įsidarbinimo problema. Darbdaviai teisinasi, kad tokie jauni žmonės neturi patirties, turi tik teorines žinias ir negali būti gerais darbuotojais. 

Tačiau dažnai neduoda galimybės įgyti tos patirties. Lietuvoje studentui vis dar sunku gauti savanoriškos praktikos vietą studijų metu, kas yra labai populiaru visame pasaulyje. Darbo rinka visiškai nepasiruošusi jauniems ir energingiems darbuotojams. 

Profsąjungos atstovų teigimu, už jaunimo bedarbystę skaudžiai moka Lietuvos valstybė. Jauni žmonės emigruoja, o sustabdyti juo gali patrauklios darbo vietos, solidus atlyginimas ir darbdavių supratimas, kad jaunas specialistas taps profesionaliu tik jiems reikia leisti dirbti.

Kauno teritorinės darbo biržos duomenimis, jaunimas su aukštuoju išsilavinimu Kaune sudaro 14,5 proc. visų bedarbių mieste.