Lauko darželio pedagogika arba, ką veikti su vaiku, kai lyja | Diena.lt

LAUKO DARŽELIO PEDAGOGIKA ARBA, KĄ VEIKTI SU VAIKU, KAI LYJA

Paskutinę liepos savaitę Kaune viešėjo keturi lauko pedagogikos specialistai iš skirtingų pasaulio šalių: Islandijos, JAV, Jungtinės Karalystės bei Šiaurės Airijos. Ilgametę patirtį turintys ekspertai lankėsi ir Kauno Ąžuolyno „Lauko darželyje“, kur ne tik turėjo galimybę su vaikais pasidžiaugti lietuviška vasara, bet ir noriai dalinosi ugdymo lauke patirtimi.

Ąžuolyno parke neseniai įsikūrusiame darželyje pirmąjį pusdienį ekspertai kartu su vaikais dalyvavo kasdieniame vaikų žygyje  po Ąžuolyno parką. Svečiai iš keturių pasaulio šalių ne tik mėgavosi nuostabia gamta, bet ir intensyviai vedė interaktyvius mokymus, rekomendavo įvairias ugdymo priemones, užsiėmimus, pamokėles išėjus į žygį, dalinosi įvairiais patarimais apie metų laikų įtaką žygio atstumui, sudėtingumui, užduotims, trukmei.

Po pietų ekspertai aktyviai prisidėjo ir prie stovyklavietės puoselėjimo, kartu su darželio auklėtoja ir steigėjais statė lauko pavėsinę, kurioje vaikai galėtų pasislėpti nuo kaitros, prasto oro ar tiesiog nusnūsti pailsus nuo intensyvių žaidimų lauke. Viešnagės metu įvyko du susitikimai su Kauno tėveliais, todėl visi norintieji turėjo išskirtinę progą pakalbinti specialistus, pasidalinti savo lūkesčiais, džiaugsmais ir nuogąstavimais.

Patyrę savo srities profesionalai pravedė mokymus, seminarus, pristatė situacijas savo šalyse, suteikė rekomendacijų ir naudingų patarimų vystant lauko pedagogikos kryptį Lietuvoje. Gausus ekspertų žinių bagažas ir entuziazmas įkvėpė auklėtojus ir tėvelius labiau pasitikėti savimi, lauko pedagogika bei motyvavo judėti pirmyn dar džiaugsmingesnės vaikystės link.

- Kokia Lauko darželių situacija jūsų šalyje? Kaip į juos reaguoja valstybės institucijos, visuomenė, tėvai?

Lesley: Aš atvykau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur lauko darželių situacija sparčiai gerėja, mes noriai judame į priekį. Kasmet čia atsiranda vis daugiau į lauko pedagogiką orientuotų  darželių, mokyklų, nes to reikia žmonėms – atsiranda aiškiai pastebima paklausa. Tėvai pradeda vis labiau vertinti vaikų buvimą lauke, o lauko pedagogika besidomintys mokytojai netruko suprasti, kad būti lauke vaikams ne tik patinka, bet ir yra naudinga. Kartu su visa bendruomene keičiasi ir valstybės požiūris, leidžiami nauji įstatymai, tikslėja reguliavimas.  

Unnur: Mano šalyje, Islandijoje, požiūris į vaikų buvimą lauke tikrai išskirtinis. Islandijoje jau nusistovėjęs toks požiūris, kad tiek tėvams tiek vaikams privaloma suteikti galimybę būnant darželyje laiką leisti gryname ore, kitaip abi pusės lieka nepatenkintos ir tokių darželių tiesiog nesirenka. Taip pat įdomu, kad mes vertiname tik miško apsuptyje įrengtas vaikų žaidimų aikšteles, ir tai jau tapo ne tik norma, bet ir kokybės indikatoriumi!

Kierna: Aš dirbu tradicinėje mokykloje Šiaurės Airijoje, kur vis dar dominuoja tradicinės mokyklos ir darželiai, tačiau į juos noriai ir sėkmingai integruojami lauko pedagogikos metodai. Jau per keletą metų pastebėjome, kad vaikai praleisdami daugiau laiko lauke ne tik daugiau išmoksta, bet ir yra laimingesni.

Martin: Mano regione, Jungtinėje Karalystėje, tėra keli lauko darželiai, tačiau galiu drąsiai teigti, kad per paskutiniuosius penkerius metus žmonės pradėjo daug palankiau žiūrėti į mažųjų buvimą lauke. Vos prieš penkerius metus tėvai buvo itin skeptiški, o dabar situacija visai kitokia, lauko darželių vis daugėja, nes jiems atsiranda paklausa. Situacija keičiasi visame pasaulyje, ir tai džiugina ne tik mus, bet ir lauko darželius atradusius tėvus.

- Koks, anot jūsų, yra pagrindinis lauko pedagogikos ir lauko darželių tikslas?

Martin: Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymo planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu. Daugiau būdami lauke ir mokydamiesi iš gamtos, mes siekiame tų pačių ugdymo tikslų kaip ir tradicinės ugdymo įstaigos.

Lesley: Būdamas lauke, gryname ore vaikas gauna išskirtinę galimybę pažinti visą pasaulį. Mes esame sutvėrimai, gyvenantys tiek uždarose  patalpose tiek lauke, todėl vietoj to, kad ankstyvoje vaikystėje atimtume iš vaikų dalį pasaulio, mes ne tik jį parodome, mes suteikiame galimybę jį patiems prisijaukinti. 

Kierna: Dauguma mokytojų pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti mus visą gyvenimą lydinčių taisyklių. Tradiciniuose darželiuose nenuilstantis auklėtojų entuziazmas sulaukti ramybės kartojant tas pačias frazes: „Sėdėk ramiai, tylos“ - tai veltui eikvojama tiek mokytojų energija tiek vaikų potencialas pažinti pasaulį jiems priimtinu būdu. Kai pavargome nuo nuolatinio triukšmo perpildytose klasėse, tvankių koridorių, pradėjome dažniau išeiti į lauką. Supratome, jog ir vaikai ir mokytojai tapo laimingesni. 

Unnur: Visiškai sutinku su Kierna. Tik galėčiau papildyti, jog informacinių technologijų pasaulyje auganti karta dažnai neturi galimybės pamatyti, koks gražus juos supantis pasaulis ir kiek galimybių jis mums suteikia. Taigi mūsų tikslas ir yra, parodyti vaikams tas galimybes.

- Ar jūsų šalyje lauko darželiai populiarūs ir ar laikui bėgant keičiasi jų populiarumas?

Unnur: Islandijoje tai labai populiaru. Tiesa sakant tai jau tapo taip įprasta, kad net ir tradicinės mokyklos ir darželiai darosi panašūs į lauko darželius ir mokyklas, nes tėvams tai patinka. Mokykla, kurioje dirbu yra tradicinė ir vaikai čia daugiau savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Tačiau žinodami mano polinkį į lauko pedagogiką, tėvai iš 8 mokykloje egzistuojančių paralelinių klasių renkasi maniškę ir tai mane be galo džiugina.

Lesley: Galiu pasakyti tik viena: Merilende dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų  yra privačios, todėl jaučiama labai stipri tarpusavio konkurencija. Rinkdamiesi darželį šiuolaikiniai tėvai aplanko kiekvieną įstaigą ir klausia ne „ar vaikai galės išeiti į lauką“, bet „kiek laiko vaikai per dieną galės būti lauke“.  Ne „ar“, bet „kiek“. Mes konkurencijos nejaučiame, mūsų darželio grupės kasmet pilnos, taip pat susidaro ir laukiančiųjų sąrašas. Turbūt tai ir yra geriausias rodiklis kalbant apie populiarumą.

- Kur dažniausiai miesto teritorijoje jūsų mieste ir šalyje yra steigiami lauko darželiai? Ar tam reikalingos kokios nors ypatingos patalpos?

Kierna: Mano regione tai tikrai ne. Dažniausiai mokyklos ir darželiai jau turi pastatus, o pridėjus daugiau natūralių elementų, suteikus vaikams galimybę būti lauke – viskas suderinama. Vaikams nereikia nieko ypatingo, jie labiausiai vertina natūralumą ir galimybę laisvai žaisti, išlieti vaikišką energiją. Natūrali aplinka, nors ir nedidelė, vaikams tinka kur kas geriau nei patys erdviausi rūmai visada išliekantys rūmais.

Lesley: Neseniai buvau gamtos darželių ir mokyklų konferencijoje, kurioje buvo atstovai iš beveik visų Amerikos valstijų. Dauguma jų darželių ar mokyklų įsikūrę miestų parkuose, gamtininkų centruose – nieko ypatingo, tačiau sudaromos tokios pačios saugumo bei mokymosi sąlygos kaip ir įprastose mokyklose.

- Žinau, jog esate dirbę ir tradiciniuose darželiuose ir tik vėliau perėjote į lauko darželius. Gal galite trumpai palyginti šias dvi sistemas apibendrindami savo patirtis?

Kierna: Ilgą laiką buvau tradicinio darželio auklėtoja. Ilgainiui tiek mane tiek vaikus pradėjo varginti rutinos taisyklės: žaidžiam, miegam, valgom, pertraukėlė, pamokėlė. Šiaurės Airijoje drėgni, niūrūs, lietingi orai yra įprastas reiškinys, tad daugelį dienų beveik nekišdavom nosies į lauką. 26 vaikai vienoje patalpoje - jie juk vaikai, jie nori žaisti, o mes nuolat turim juos tramdyti ir tildyti. Visą laiką: „sėdėk tyliai, nebėgiok, nerėkauk“. Ypač pastebėjome, kad dienomis, kai neidavome į lauką, itin pablogėdavo berniukų elgesys. Kartą nusprendėm padaryti išimtį ir išeiti į lauką tikrai labai prastu oru – lijo, dargana, vėjas. Ir ką Jūs manote? Tai tapo mūsų kasdienybe. Nors kiekvienas vaikas turi galimybę neiti į lauką, jeigu to nenori, tačiau dažniausiai sunku juos atkalbėti nuo buvimo lauke net ir pačiu prasčiausiu oru.

Lesley: Šį kartą aš kalbėsiu iš savo perspektyvos. Būdami lauke vaikai turi daugiau erdvės, keičiasi jų mąstymas, jų pažinimo galimybės. Būdama lauke su vaikais aš esu laiminga, aš tikiu tuo, ką darau, nes matau besidžiaugiančius vaikus.

Unnur: Kai mes pakeitėme darželio dienotvarkę ir ėmėme daugiau laiko praleisti gryname ore, ypatingai miške, tėvai vienas po kito negalėjo atsistebėti, kaip jų vaikai kasdien vis labiau ir labiau pradėjo norėti eiti į darželį.

Martin: Kai į mūsų darželį ateina žmonės iš kitų ugdymo įstaigų ar valdžios institucijų, jie netrunka pastebėti, kad mūsų vaikai spinduliuoja laimę, yra ramesni, savarankiškesni, geba patys susirasti užsiėmimų. Šie žmonės mato daug vaikų, tad jų komplimentai mums yra labai geras rodiklis, kad pradėjome judėti teisingesne kryptimi.

- Kokie įspūdžiai aplankė po susitikimo su „Lauko darželio“ tėvais?

Kierna: Mes susidūrėme su puikiais, viskuo besidominčiais tėveliais. Gebėjome diskutuoti ir analizuoti įvairius klausimus pozityviai, argumentuotai. Besikalbant viena mama pasakė: „aš nežinau, ką veikti su vaiku, kai lyja“, taigi tai buvo nuotaikingas įrodymas, jog tikrai dar turime ką nuveikti. Manau, jog ne tik vaikai lauko darželyje mokosi susidraugauti su mus supančia aplinka, bet ir jų tėvams tai puikios gyvenimo pamokos. Tikiuosi, sniego gniūžtės efektas įsibėgės ir palies dar daugiau žmonių ir pradėsime po truputį keistis ir darytis atviresni laimei.

Martin: Lauko darželiai Lietuvoje vis dar yra naujiena, tad mes, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, galėjome savo pavyzdžiu patvirtinti, kad tai globali, saugi ir pozityvi ugdymo kryptis. Bėgant laikui, kai visuomenėje išsisklaidys mitai, tėvai supras buvimo lauke svarbą bei teikiamas galimybes.

GALERIJA

  • Lauko darželio pedagogika arba, ką veikti su vaiku, kai lyja
  • Lauko darželio pedagogika arba, ką veikti su vaiku, kai lyja
  • Lauko darželio pedagogika arba, ką veikti su vaiku, kai lyja
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Jergutėliau

Ką veikti su vaiku kai lyja? Nieko sau! Panašu, kad nebeliko vaikų, mėgstančių taškytis ir braidžioti po balas. Kaži, čia patys vaikai tokie kitokie pasidarė ar tėveliai ir šiaip "ugdytojai" vaikus nemirkytinais pusrobočiais pavertė? Teisybę pasakius, dar neaišku, kas nesveikiau: lyjant šlepinėti po balas ar kiaurą dieną prie kompo murksoti. Vargeli tu mano vargeli, gaila tų šiuolaikinių vaikų...

SUSIJUSIOS NAUJIENOS