Dėkoja dangui
Stambų mišrų ūkį turinčiam Audriui Banioniui ne taip jau labai ir pasisekė, tačiau ūkininkas dėkoja aplinkybėms ir, anot jo, Dievuliui: nors kai kas ir nušalo, bet didžioji dalis ūkio laikosi kuo puikiausiai.
„Pavasaris gražus, vasara graži. Ypač vasara šiais metais mums atrodo labai gera – nevargina karščiai. Vasara tokia, kokia, atrodo, ir turėtų būti Lietuvoje – drėgmės daug, neslegia karščiai. Vasara gera ir gyvuliams tvarte – paukščiai, kiaulės, galvijai nesikankina kaitroje. Pašarų turime. Pasiruošimas visiems darbams vyksta sklandžiai, laiko yra“, – sakė A. Banionis.
Daug bėdų sodams ir daržams pridariusios pavasario šalnos pasiautėjo ir A. Banionio ūkyje.
„Šalnos ir mums padarė žalos – turime 6 ha sodą. Specialiai nesaugojome, gal per patį žydėjimą šalnos pataikė. Obuolių netekome, o trešnės liko. Kai kurios populiarios obuolių veislės nušalo visiškai. Tik kelių veislių obelys gerai atrodo“, – konstatavo ūkininkas.
Pasak jo, nors sodininkauja dešimt metų, bet tokių niokojančių šalnų neprisimena.
„Per tą dešimtmetį šiemetės šalnos turbūt buvo didžiausios. Obuolių neperdirbame, nieko iš jų negaminame, tik parduodame savo kioskeliuose. Yra pamąstymų ateityje iš obuolių gaminti sidrą, bet tai dar tik abstraktūs planai“, – sakė A. Banionis.
Didžioji dalis laiko ir energijos A. Banionio ūkyje skiriama augalininkystei, gyvulininkystei.
„Pašalo kai kurie žiemkenčių plotai. Tačiau, manau, nebus bėdų. Ir kruša, atrodo, nepakenkė. Toks įspūdis, kad Dievulis paglobojo, viskas buvo labai gerai. Iš viso turime 1 600 ha javų. Drėgmės yra, gražiai auga, gražiai formuojasi grūdai. Jei viskas gerai, netrukus pradėsime judėti į miežių laukus. Kalbant apie galimą žalą, kol kas nematyti, kad būtų paveikti derlingumo rodikliai, bet viskas tiksliai paaiškės, kai prasidės derliaus nuėmimas“, – sakė lietuviška vasara besidžiaugiantis ūkininkas A. Banionis.
Nemalonios staigmenos
Ringaudų seniūnijoje ekologiškas šilauoges auginanti Daiva Šinkevičienė uogų sezonui kasmet pradeda ruoštis dar žiemą.
„Žiemą, kai būna tinkamos sąlygos, iš karto bėgame į laukus genėti šilauogių. Turi būti nedidelė minusinė temperatūra. Jei šalčiau nei 2 °C, tada ir augalui blogai, ir genint pirštai šąla. Genint krūmas yra atjauninamas. Tai darome kasmet. Kruopščiai iškarpome senas šakeles. Ne tiek dėl to, kad derlius būtų geresnis, bet kad krūmas nesentų. Ant senų šakų mažiau vedama uogų ir jos pradeda smulkėti. Todėl krūmus atnaujiname nuolat“, – pasakojo D. Šinkevičienė.
Ji pabrėžė, kad didžiąją dalį pasirengimo darbų niekais pavertė praėjusio pavasario orų staigmenos.
„Didžiausias priešas jau kelerius pastaruosius metus yra ilgalaikės šalnos. Šiemet jos kaip niekada ilgai laikėsi, temperatūra buvo nukritusi net iki –7 °C. 4 °C šalčio šilauogės krūmas gali atlaikyti, bet didesnis šaltis – jau labai blogai“, – paaiškino pašnekovė.
D. Šinkevičienė sakė, kad žiemą krūmas, priklausomai nuo veislės, gali atlaikyti iki 30 °C šalčio.
„Tačiau pavasarį, kai atsiranda lapeliai, viskas kitaip. Tada jau bėda ir pasitaiko, kad nušąla žiedai. Pavasarinės šalnos – didelis pavojus. Po šalnų pažiūrėjome – 40 proc. nušalo. Vis tiek turėsime uogų. Kiek davė Dievulis, tiek. Ūkininkai labai nuo Dievulio priklausomi“, – kalbėjo D. Šinkevičienė.
Ji apgailestavo, kad apsaugoti šilauogynus nuo šalnų beveik neįmanoma.
„Negalime šilauogyno apdengti plėvelėmis. Gal ir galima keletą krūmų uždengti, bet ne didesnę teritoriją“, – sakė ūkininkė.
Labai sunku vienareikšmiškai apibūdinti šiuos metus, jie sudėtingi. Reikėjo labai taikytis prie orų.
Nereikia priedų
D. Šinkevičienė pabrėžė, kad šiais metais reikia daug ravėti, nes gana gausu lietaus, todėl geros sąlygos augti žolei.
Pasak pašnekovės, šilauogės nėra lepūs augalai, nes išvestos iš miško uogų – mėlynių.
Moteris sakė, kad auginant šilauoges nereikia visokių priedų, kurių pridėta parduotuvių lentynose. Tačiau labai svarbu palaikyti tinkamą dirvos rūgštingumą.
„Dar ankstyvą pavasarį, išėjus įšalui, žemę mulčiuojame durpėmis. Taip ją atšviežiname, kad būtų tinkamas rūgštingumo lygis“, – paaiškino D. Šinkevičienė
Atsakinga užduotis, ruošiant krūmus gausesniam derliui, yra ravėjimas.
„Tai labai svarbu, nes šilauogės turi paviršutines šaknis. Jei neišravėsi, duos mažiau naujų ūglių, jei ūglių nebus, krūmas sens, derlius menks“, – pastebėjo pašnekovė.
Netikėta kruša
Pasak D. Šinkevičienės, nors pasiruošimas sezonui trunka keletą mėnesių, taip jau atsitinka, kad įdirbis ne visada garantuoja gerą derlių.
„Birželio pradžioje – 5 ar 6 d., apie 20 val., pas mus iškrito kruša. Nukrėtė nemažai uogų. Jos dar buvo žalios. Būtų buvusi didesnė bėda, jei jos būtų jau sunokusios. Tačiau pavaikščioję po laukus pamatėme, kad nenukrėstos, ant krūmų esančios uogos yra pažeistos. Taigi turime nuostolių. Bus vadinamųjų nekondicinių uogų, kurių niekur neparduosi. Jos bus savo šeimai, draugams ir kaimynams uogienei išsivirti. Vištas auginame, tai bus ir papildomo lesalo“, – sakė pašnekovė.
Ji pastebėjo, kad praėjusiais metais šilauoges pradėjo skinti liepos 8 d., bet šiemet uogų derlių nuims gerokai vėliau.
„Sezonas sudėtingas – lietus, šiltų dienų negausu, nenoksta uogos arba noksta labai lėtai“, – apgailestavo ūkininkė.
Anot jos, nepaisant negandų, sezonui visada reikia ruoštis tikintis paties geriausio.
Skina rankomis
„Uogas skiname rankomis. Dabar jau yra ir kombainų, bet mažesniems ūkiams be paramos kombainą pirkti tiesiog neapsimoka. Esame mažas ūkis, o tokiam ūkiui gauti paramą beveik neįmanoma. Mokesčius mokame tokius pačius kaip ir didieji ūkininkai. Smulkiesiems ūkiams akivaizdžiai trūksta skatinimo priemonių“, – tvirtino D. Šinkevičienė.
Kalbėdama apie ateities planus ūkininkė sakė, kad tikslas paprastas – išlaikyti tiek, kiek dabar yra.
„Negalime konkuruoti su lenkiškomis uogomis. Esame priklausomi nuo jų importo, nors lietuviški ūkiai augina daug sveikesnes uogas. Labai gaila, bet mūsų pirkėjas to dar neįvertina. Į mūsų ūkį galima atvažiuoti ir patiems uogų prisiskinti, kar ir pasigrožėti užmiesčio gamta“, – pabrėžė pašnekovė.
Vadina neeiliniais
Nedidelis, tačiau savita produkcija pasižymintis Abukauskų ūkis daliai kauniečių yra neblogai pažįstamas. Ypač mėgstantiems raugintus skanėstus.
Edvardas Abukauskas „Kauno dienai“ tvirtino, kad šiemetė vasara yra iššūkis kiekvienam ūkininkui.
„Labai sunku vienareikšmiškai apibūdinti šiuos metus – jie sudėtingi. Reikėjo labai taikytis prie orų. Dėl ilgai trukusio labai permainingo orų laikotarpio negalėjome kokybiškai prižiūrėti daržovių, nes tai vėjas, tai lietus, tai sausra. Sakyčiau, neeiliniai metai. Laukus reikia ir nupurkšti, ir patręšti, bet sudėtinga, nes per vėją neįmanoma. Kai sausra, vėl problemos, nes daržovės negali pasisavinti reikalingų medžiagų, tenka ieškoti pusiausvyros“, – sakė E. Abukauskas.
Daug kenkėjų
Jo pastebėjimais, šiais metais kaip niekada daug įvairių kenkėjų.
„Vaisius puola ir gamta, ir varnėnai, ir šliužai. Nuo šliužų labai sunku apsiginti, graužia salotas, pomidorus, agurkus, braškes. Salotose po nakties vienoje gūžėje randi sulindusius po 10–20. Baisu, kiek jų daug šiais metais. Tai kenkia daržovių kokybei. Praėjusiais metais šliužų buvo mažiau, stengdavomės juos išrinkti, kad jie nesiveistų. Kai sausa, jie tūno giliai žemėje, o kai palija, išlenda. Priemonių apsiginti nėra, belieka tik išrinkti. Taigi kovojame vienu būdu – anksti ryte pereini ir surenki, bandai neleisti jiems daugintis. Chemijos nenaudojame. Kurkliai irgi daro savo žalingą darbą.
Tik nežinantys galvoja, kad daržoves paprasta užauginti“, – dalijosi patirtimi ir pastebėjimais E. Abukauskas.
Nors išbandymų nestigo, tačiau užraugti ir vežti į turgų tikrai bus ką.
„Uogas auginame, galima sakyti, tik anūkams. Pagrindinis derlius yra daržovės. Daržovių sau neauginame, viską raugiame. Šiais metais turėsime ką užraugti, gal šiek tiek mažiau, bet bus“, – patikino ūkininkas.
Tiesiog supūva
Pasak E. Abukausko, šios vasaros mėnesiai nebuvo palankūs atvirose lysvėse pasodintoms daržovėms.
„Pasodiname agurkus, o daigai tiesiog supūva, vėl turi sodinti iš naujo. Sudėtinga, niekaip iš anksto nepasiruoši. Pomidorai auga šiltnamyje, jiems viskas gerai“, – apie situaciją daržininkystės ūkyje pasakojo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad kasmet augina ir ne tokias įprastas daržoves – pavyzdžiui, kaliaropes.
„Lauke pasodintų daržovių augimas negreitas, stabdo vėsūs orai ir sausra. Nors vasara ir lietuviška, tačiau jau ir augalai nuo tokių sąlygų atprato. Pavyzdžiui, auginame paprikas, šioms daržovėms reikia, kad naktį būtų ne mažiau kaip 18 ° C, bet dažniausiai naktimis – tik 12 °C, kartais būna ir 13 °C. Kai kuriomis naktimis būna tik 8 °C. Kai taip vėsu, ir agurkams blogai. Paprikoms dar blogiau – žiedų nedaug, tai ir užaugs mažai. Gali ant krūmo būti ir 20 žiedų, dešimt, bet gali būti ir vienas“, – sakė apie pusšimtį įvairių daržovių rūšių auginantis pašnekovas.
Anot E. Abukausko, raugintų daržovių asortimente šiais metais didelių pokyčių nebus.
„Bandome išlaikyti tai, ką turime. Naujienos būna atvežtinės ir jos ne visą laiką prigyja Lietuvos klimato sąlygomis, ypač šiemet. Lietuvos ūkininkai labai vertina savo klientus, nes nemažai klientų perima lenkiškas daržoves, kurios tikrai neprilygsta užaugintoms Lietuvos ūkiuose. Lenkijoje stengiasi kuo daugiau tręšti ir kuo greičiau užauginti. Manau, tarp augintojo ir pirkėjo turi būti pasitikėjimas vienas kitu“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Abukauskas.
Sportas – neamžinas dalykas, todėl norėjome imtis kokios nors veiklos, iš kurios būtų galima gauti pajamų. Žmona sugalvojo, kad reikėtų braškes auginti.
Čempiono braškės
Rūpesčių dėl lietuviškos vasaros orų šiais metais turėjo ir braškių ūkį Vilkijos rajone puoselėjantis garsus sportininkas, disko metikas Andrius Gudžius.
„Šiais metais yra daug iššūkių, žiemą – mažai kritulių, pavasarį pasijuto vandens stygius. Kalbant apie kritulius, Kauno rajone tikrai liūdna situacija. Tiksliai nežinau, kaip kitur, bet toje pusėje, kur yra mūsų ūkis, vandens labai mažai. Pavasarį buvo šalnos, bet net šalnomis nepavadinsi, greičiau šalčiai. Nušalo ne tik jau pražydę, bet ir dviguba agroplėvele apsaugoti neišsiskleidę žiedeliai, todėl derlius labai prastas“, – nelinksmą išvadą padarė ūkininkaujantis garsusis sportininkas.
Pasak jo, tokios sąlygos lėmė ir didesnes išlaidas, ir uogų kainas.
„Liepos pradžioje irgi gana neįprasti orai – turėjo būti vasariškai šilta, tačiau šilumos trūko, uogos neaugo. Kurios pabando augti, gauna lietučio, iš karto puviniai prasideda“, – sakė A. Gudžius.
Jo tvirtinimu, šiais metais uogų ūkį gelbėja šiltnamiai.
„Jei ne šiltnamiai, šiais metais būtų visiškai blogai. Jei kas šiais metais sugalvojo įsisteigti uogų ūkius, gresia bankrotas“, – šyptelėjo pašnekovas.
A. Gudžius planuoja plėsti šiltnamių plotus ir taip apsaugoti orų permainoms jautrias uogas.
„Planuojame didinti šiltnamių plotus, manau, ta kryptimi ir eisime, nes šiltnamyje gali užtikrinti kontrolę – reguliuoti vandens kiekį. Ir pašildyti gali, jei yra būtinybė, o lauke nepašildysi. Šiltnamyje augintos uogos brangesnės, nes sąnaudos didesnės, bet ir kokybę visiškai kitą galime pasiūlyti. Uogos gražios, blizgančios ir skonis visų vienodas. Lauke kitaip – gavo lietaus ir, žiūrėk, jau uogos šonas patežęs, įtrūkęs ar dar koks nors. Dar priklauso nuo to, kiek saulės gavo. Šiltnamyje kažkiek galima kontroliuoti derliui kenkiančius reiškinius“ – įsitikinęs A. Gudžius.
Niekada neatsibosta
Nors A. Gudžius dažnai laiką leidžia braškių apsuptyje, tačiau tvirtina, kad šios uogos niekada neatsibosta. Pasmalsavus, kiek maždaug braškių suvalgo per mėnesį, kiek pasvarstęs pasakė: 10 kg.
Uogų ūkiui prižiūrėti vien šeimos rankų neužtenka.
„Nors ir kaip bandai, stengiesi, bet neužtenka. Vis technikos naujos atsiranda, vis bandome investuoti, bet uogynuose tikrai reikia daug rankų darbo. Samdome darbuotojus. Tai sudėtinga, bet šiais metais gana neblogai pavyko susitvarkyti. Matau, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus rasti pagalbininkų, todėl reikia mąstyti, kokių inovacijų įsidiegti. Tiesiai šviesiai pasakius, ieškant pagalbininkų, problema net ne atlyginimas. Tiesiog žmonės nebenori darbo laukuose. Ekonomika gerėja, visi nori patogesnio gyvenimo, todėl ūkininkai ir susiduria su problema, kad pagalbininkų vis sunkiau surasti. Jei pažiūrėtume skelbimus, pamatytume, kad ūkiuose žmonėms siūlo tikrai neblogus, konkurencingus atlyginimus“, – apie tendencijas žemės ūkio darbo rinkoje kalbėjo A. Gudžius.
Garsusis sportininkas neabejoja, kad ir toliau jo gyvenime braškių bus daug, ir labai vertina per kelerius metus išplėtotą ūkį ir veiklos rezultatus.
„Sportas yra neamžinas dalykas, todėl norėjome imtis kokios nors veiklos, iš kurios būtų galima gauti pajamų. Žmona sugalvojo, kad reikėtų braškes auginti. Pradėjome nuo 1 ha. Mano iniciatyva buvo 3 ha, o dabar turime 0,5 ha šiltnamių ir 4 ha lauke, vadinasi, augame“, – apibendrino A. Gudžius.
Naujausi komentarai