M. BARŠYS – APIE DAŽNIAUSIUS NUSIKALTIMUS, NEMATOMĄ POLICIJOS DARBĄ IR SILPNAS VIETAS

Kauno metų pabaigos apžvalga: planai, kurių nepavyko įgyvendinti, ir nauji užmojai versti kalnus, netikėti ekspromtai ir priminimas apie žmogiškumą. „Kauno diena“ pakalbino įvairių sričių atstovus.

Policijos statistika

Šiais metais Kauno apskrityje užregistruota per 6 tūkst. nusikaltimų, vidutiniškai septyniolika per dieną. Panašiai tiek pat buvo registruota ir pernai, tačiau, vertinant nusikalstamų veikų skaičių per dešimt metų, jų žymiai mažėja.

Iš minėtų 6 tūkst. Kaune užregistruota 4 tūkst., tačiau Kauno apskrities policijos viršininkas Mindaugas Baršys nusikalstamoms veikoms vertinti pasiūlė kitą pjūvį: „Jei tą statistiką lyginame su nusikalstamų veikų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų, tik Šiauliuose iš didžiųjų miestų jų užregistruota mažiau nei Kaune. Vadinasi, nusikalstamų veikų tankis nėra toks didelis.“

Nusikaltimų TOP5 nesikeičia jau daug metų. Pirmoje vietoje – vagystės, smurtas artimoje aplinkoje, neblaivūs vairuotojai, neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, tiesa ši veika dėl latentiškumo ne visada papuola į penketuką. Penktoje vietoje – sukčiavimas. 20 proc. visų nusikalstamų veikų – vagystės, 14 proc. – smurtas artimoje aplinkoje.

„Kai pradėjau vadovauti Kauno apskrities policijai, daugiausia buvo vagysčių iš automobilių. Tai buvo didžiausia problema, jų buvo registruojama daugiausia. Per trejus metus šis skaičius sumažėjo 40 proc.“, – statistika rėmėsi viršininkas.

Pagerėjimas tiesiogiai susijęs su prevencine veikla, bendras darbas su savivalda – tamsių kiemų apšvietimas, filmavimo kameros. Jau keletą metų patruliuojama ir bepilotėmis skraidyklėmis.

„Daugiau nei 60 proc. visų nusikalstamų veikų yra išaiškinama, t. y. daugiau nei šešios iš dešimties. Iš trijų apskričių Kauno rezultatai yra geriausi. Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų išaiškinamumas dar geresnis – 73 proc.“, – teigė M. Baršys.

Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai.

Silpnos vietos

Visuomenė policijos darbo kokybę neretai vertina pagal nusikaltimų išaiškinamumą. Anot M. Baršio, vagystės – viena iš sunkiausiai išaiškinamų nusikalstamų veikų rūšių, tačiau 47 proc. jų pavyksta išaiškinti. Palyginkime: 2018 m. buvo išaiškinta tik 18 proc.

„Pareigūnų gebėjimai, padidėjęs įrankių arsenalas nusikalstamoms veikoms išaiškinti, prevencinės priemonės duoda labai daug naudos. Sunkiausia sekasi išaiškinti sukčiavimą – tik 23 proc. Didžioji dalis sukčiavimų vykdoma iš užsienio, todėl susiduriama su keblumais, nes vienose šalyse sukčiavimas yra prioritetas, kitose – ne“, – pastebėjo policijos viršininkas.

Jis ragintų ir pačius kauniečius būti atidesnius. Būta atvejų, kai banko darbuotojai, pastebėję žmogaus sąskaitoje įtartinus pinigų judėjimus, stengiasi perspėti klientą, tačiau neretai asmuo aiškina geriau žinantis. Tik netekęs pinigų supranta klydęs.

Dar vienas kriterijus – nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Tokių buvo beveik 30 proc. „Mums skaudžiausia, kai tenka nutraukti ikiteisminius tyrimus dėl to, kad nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Vadinasi, yra įtariamasis, bet nesugebame įrodyti, kad jis padarė nusikaltimą. Šiemet buvo 106 ikiteisminiai tyrimai, per kuriuos nesugebėjome įrodyti kaltės. Iš viso nutraukta apie 3 tūkst. tyrimų“, – sakė M.Baršys.

Beje, dažniausiai nutraukiama tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Tai sudaro 43 proc. Asmenys neretai būna neblaivūs, o promilėms sumažėjus paaiškėja, kad tai greičiausiai tebuvo atitinkami bendravimo ypatumai.

Nematoma pusė

Vis dėlto įsimintiniausias 2023 m. įvykis Kaune – akimirksniu grįžimu į XX a. dešimtąjį dešimtmetį pavadintas išpuolis Laisvės alėjoje. „Kas yra tas dešimtasis dešimtmetis? Reikėtų priminti, kiek tuomet buvo smurtinių nužudymų, viešų išpuolių. Dabar tokių nusikaltimų – vienetai. Visuomenė netolerantiška tokiems nusikaltimams. Išpuolį Laisvės alėjoje visi iš karto ėmė filmuoti, dalytis. Tai ženklas nusikaltėliams – toks elgesys nenormalus“, – akcentavo M. Baršys.

Statistika: 1990 m. užregistruotas 31 nužudymas – didžioji dalis ne buitiniai, o grupuočių santykių aiškinimosi padariniai, 47 sunkūs kūno sužalojimai, 204 chuliganizmo atvejai. 2023 m. – penki nužudymai ir visi jie buitiniai, t. y. dėl smurto artimoje aplinkoje arba sugėrovų santykių aiškinimasis, 20 sunkių kūno sužalojimų, 155 viešosios tvarkos pažeidimai.

Nuo 2020 m. pradėti keturi ikiteisminiai tyrimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje atiduoti į teismą. „Darbas kovojant su organizuotu nusikalstamumu yra nematomas. Visuomenė pamato tai, kas įvyksta, bet nemato to, kas neįvyksta, o tai, kas neįvyksta, nėra savaime suprantama. Policija, atlikdama neviešo pobūdžio veiksmus, padaro taip, kad neįvyktų, kad asmenys prarastų galimybę vykdyti nusikaltimus“, – nematomus policijos darbo rezultatus minėjo viršininkas.

Pasak M. Baršio, bet kurioje Vakarų valstybėje egzistuoja organizuotas nusikalstamumas, tačiau Lietuvos policija dabar jau turi visai kitų priemonių kontroliuoti šį reiškinį, jį paveikti.

Statybų metai

Geros žinios pareigūnams ir iš „Vilmorus“ atliekamų visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų – policija pasitiki beveik 64 proc. apklaustųjų. Po beveik 89 proc. pasitikėjimo turinčių ugniagesių, policija išlieka antroje vietoje.

Kauno apskrities pareigūnų vadovas šypsosi, kad 2023-ieji buvo geri ne tik visuomenės vertinimu, bet ir gausūs statybų, tačiau tuoj pat patikslina, kad ne Obeliską policijai turi omenyje, nes čia pagarbos policininko profesijai ženklas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

„Galime pasidžiaugti, kad baigėme darbus Vytauto prospekto pastate. Į buvusias Panemunės policijos komisariato patalpas netrukus įsikels Nemuno policijos komisariatas. Pradėjome remontuoti Kėdainių policijos komisariatą. Džiaugiamės gerėjančiomis darbo sąlygomis pareigūnams“, – vardijo M. Baršys.

Pasak jo, keli dideli tarptautiniai tyrimai neapsiėjo be Kauno policininkų pagalbos, svarbus indėlis užtikrinant tvarką ir saugumą NATO viršūnių susitikime, Eurolygos finalo ketverto varžybose. Tačiau jautri ir skaudi tema išlieka pareigūnų atlyginimai, nors ir augantys, tačiau nekonkurencingi. Anot viršininko, atlyginimai prasideda nuo 900 eurų: „Matome skaičius, kad policininkai dirba papildomus darbus, gavę įstaigos leidimą. Ką tai rodo? Pareigūnas, norėdamas išlaikyti šeimą, turi uždarbiauti. Vis dėlto valstybė turėtų būti suinteresuota, kad pareigūnas į darbą ateitų pailsėjęs, nes kokybės darbui nuovargis neprideda.“