Kauno Maironio gimnazijoje paminėtos neeilinės šventės. Šiemet Lietuvos maironiečių draugija mini 30-ies metų jubiliejų. Kartu pažymėtos ir Jono Mačiulio-Maironio 157-osios gimimo metinės.

Gera susiburti

Lietuvos maironiečių draugija, savo veiklą pradėjusi 1989 m. spalio 28 d., švenčia 30-ies metų draugijos įkūrimo sukaktį. Pasivadinusi poeto Jono Mačiulio-Maironio vardu, draugija savo veiklą grindžia didžiojo dainiaus priesakais. Meilė tėvynei, pagarba gimtojo krašto kalbai, kultūrai, istorijai, domėjimasis literatūra, galimybė išmėginti savo poetinius gebėjimus – tai maironiečių veiklos esmė.

Šia proga į Kauno Maironio universitetinę gimnaziją (KMUG) sugužėjo moksleiviai iš įvairių šalies mokyklų. Draugijos nariai turėjo progą pažvelgti į Mairionio atspindžius Kaune, išgirsti dar negirdėtų poeto kūrybos akcentų ir dar geriau pažinti šį tautos šviesuolį. Ekskursijas svečiams vedė patys Maironio gimnazijos mokiniai, tad teko ne tik paieškoti įvairių detalių apie poetą, bet ir palavinti viešojo kalbėjimo įgūdžius.

"Jau ne pirmus metus vedžiau ekskursiją apie Maironį. Tai įdomi patirtis, nes galiu susipažinti su kitų regionų maironiečiais, pabūti gido kailyje, dar labiau susipažinti su Maironio gyvenimu. Pasakoju, kaip Maironis namuose mėgo žaisti kortomis, tačiau labai nemėgo kopūstų sriubos. Tokios detalės galbūt ne visiems žinomos", – pasidalijo ekskursiją svečiams iš kitų mokyklų vedęs KMUG dvyliktokas Gustas Ževžikovas.

Po ekskursijų maironiečių draugijos narių laukė dar vienas renginys, kurio metu pristatytos gilesnės poeto gyvenimo įžvalgos. Organizatoriai tikino, kad dažniausiai Maironį visi įsivaizduoja kaip linksmą žmogų, tačiau retas susimąsto, kad jis taip pat jautė ilgesį, pyko. Todėl maironiečiams pristatytas įvairiapusis Maironio gyvenimo atvaizdas – nuo ilgesingų eilių iki pomėgio prižiūrėti sodą.

Draugijos ištikimiausieji

Maironiečių draugijos jubiliejų pažymėjo ir jau mokyklas baigę jaunuoliai, ir savo kūryba džiuginantys visuomenės veikėjai. Kalbinti draugijos nariai neslėpė, kad draugijoje galėjo ne tik pasisemti pilietiškų idėjų, bet ir susirasti draugų.

"Tai didžiulė šventė, nes ir pats esu maironietis. Mums Maironis labai brangus, džiaugiuosi čia dalyvaudamas, nes šie namai taip pat matė Maironį. Būtų labai tuščia, jei Maironį prisimintume tik jo gimimo jubiliejų proga, todėl draugija padaro, kad Maironis iš tiesų būtų prasmingas ir tai, ką poetas paliko mums, išliktų amžina", – gražių žodžių negailėjo prof. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas.

Draugijos jubiliejaus šventėje "Kauno diena" sutiko ne tik daug naujų veidų, bet ir tų, kuriuos draugija lydi jau ne vienus metus. Dabar, kai mokyklos suolą pakeitė universitetai, kalbinti maironiečiai neslėpė, kad visada malonu sugrįžti į draugijos lopšį – Kauno Maironio gimnaziją ir vėl susitikti.

Kiekvienas bent kiek pabuvęs Maironiečių draugijoje, tampa geresniu žmogumi.

"Draugijoje susiradau begalę draugų, su kuriais iki šiol ryšys nedingsta. Visi sambūriai, susitikimai, eilių skaitymai turi didelę išliekamąją vertę. Draugija prieš Kalėdas renka dovanas vaikams, neturintiems tėvų, tad kartu ugdoma socialinė ir pilietinė atsakomybė. Manau, kad kiekvienas bent kiek pabuvęs Maironiečių draugijoje, tampa geresniu žmogumi, nes tikrosios vertybės išlieka. Net ir pats Maironis yra aktualus nepriklausomai nuo laikmečio", – šiltais žodžiais apie draugiją atsiliepė studentė Marta Baranauskaitė.

Jai antrino ir kitas jau mokyklos koridorius palikęs maironietis Ainis Čepulis. "Atsimenu, kad sambūris Švenčioniuose buvo labai geras, supratau, kokio dydžio yra visa draugija. Visos draugijoje puoselėjamos vertybės leido man tapti ne tokiu materialistišku žmogumi ir supratau, kad svarbiausia žmogiški santykiai ir būti laimingam", – tikino Maironiečių draugijos narys.

Atsvara materialėjimui

Vienas aktyviausiai veikiančių draugijos centrų yra KMUG, neatsiejamai susijusi su Maironio vardo puoselėjimu. Tačiau kitose šalies mokyklose pastebima, kad blėsta Maironio dvasia. Todėl kyla rizika, kad vis daugiau žmonių užmirš pamatines vertybes.

"Liūdna, kad draugija traukiasi. Dabar tik į Kauną suvažiuoja švęsti Maironio gimtadienio. Kažkada Kaune maironiečių būrelius turėjo daugiau nei 20 mokyklų, Lietuvoje buvo daugiau kaip 3 tūkst. narių, o dabar žymiai mažiau. Gaila, kad mokytojai verčiau pasirenka robotikos, o ne maironiečių būrelį, nes tautinės vertybės šiuo metu daugeliui tampa jau ne tokios aktualios. Dabar išgyvename tokią vartotojiškumo krizę. Tikromis vertybėmis susidomi tik tokie jaunuoliai, kuriems negana vien kompiuterio", – pažymėjo viena draugijos vadovių, KMUG lietuvių kalbos mokytoja Judita Sakalienė.

"Dabar dažnai pamirštamos vertybės ir nelieka žmogaus, tačiau kuo mažiau žmonės tarpusavyje bendrauja, tuo reikšmingesnė tampa draugija, kuri puoselėja moralines ir pilietines normas. Galbūt mes būsime mažesnė draugija, bet grynesnė, su tikraisiais nariais, kurie nori daugiau nematerialių dalykų", – savo mintimis ir kylančiais iššūkiais pasidalijo Lietuvos maironiečių draugijos pirmininkas Matas Kandrotas.

Kasmet spalio pabaigoje gimnazijoje švenčiama Maironio diena, kuri tapo Lietuvos maironiečių draugijos sambūriu. Nors po Grigaliaus kalendoriaus įvedimo poeto gimimo diena iš spalio 21 d. persikėlė į lapkričio 2-ąją, didysis dainius tokių perkėlimų nepripažino, tad ir draugija Maironio gimtadienį mini spalio mėnesio pabaigoje.