Netikėtas nėštumas

Grožio specialistė, dvi pametinukes dukras auginanti Laura, šiandien, daugumos akimis, yra kone pavyzdinė mama. Po darbų ji skuba namo, ruošia vakarienę, užsiima savo mažametėmis. Šeštadienius, jei nėra iš anksto suplanuotų klienčių vizitų, ji leidžia su šeima. Sekmadieniai taip pat skirti šeimai.

„Einame į mišką, nes visai šalia jo gyvename, žaidžiame stalo žaidimus. Žinoma, gyvenimas nėra vien tik pramogos – užsiimame namų ruoša, į procesą įtraukiame ir dukras. Viską stengiamės daryti kartu“, – nors darbas džiugina, būti namuose, kur kaklą apsiveja keturios mažos rankytės, anot Lauros, neapsakomai geras jausmas. Tiesa, taip buvo ne visada. Pirmoji dukra, kaip pasakojo moteris, buvo planuota ir labai laukta, o štai žinia, kad nepraėjus nei metams po širdimi užsimezgė antra gyvybė – gan netikėta.

„Nėštumas nebuvo toks džiuginantis. Gal dėl to, kad jis antrasis, gal dėl to, kad nebuvo planuotas ir toks lauktas. Daug ką žinojau, nejaučiau tos euforijos, kaip su vyresnėle, – pirmą sykį Laurai prie krūtinės priglaudus antrą dukrą, akmuo nusirito nuo širdies. – Pagalvojau: čia juk mano mergaitė, mano kūnas ir kraujas!“

Kilnu: A. Petraitienė džiaugiasi, kad nuo 2019 m. projektas „Mama mums rūpi“ dėl gimdyvių padarė labai daug gero. R. Rimkutės-Augutės nuotr.

Dėkinga artimiesiems

Grįžus namo, maždaug po poros savaičių, Laurą vėl apniko abejonės. Į savo naujagimę ji ėmė žiūrėti be meilės, net su savotišku priekaištu. Mažylei ėmus verkti, moteris neskubėdavo jos raminti. Nemieli buvo dukros pasimuistymai prie krūtinės, o saldus odos kvapas, nuo kurio kitoms mamoms pakerta kojas, Laurą tiesiog pykino.

„Atsirado kažkokia apatija. Nenorėjau nieko. Nei su šeima būti, nei su draugėmis susitikti, nors jos lyg jausdamos, kad su manimi kažkas vyksta, nesiliovė atakuoti žinutėmis. Vienintelis noras buvo pasislėpti po antklode ir gulėti lovoje“, – moteris prisipažino laukdavusi ne ryto, pranašaujančio naują dieną, o nakties, kol užges šviesos ir ji galės įsikniaubti į pagalvę. Laura nežino, kokia būtų buvusi jos istorijos baigtis, jei ne vyras ir judviejų tėvai. Surėmę pečius jie padėjo kaip galėjo – atvažiuodavo į namus, ruošdavo maistą, padėdavo apsitvarkyti, užimdavo vyresnėlę ir pasirūpindavo šeimos pagranduke.

Labiausiai esu dėkinga savo mamai, kuri padėjo ne tik su mergaitėmis ir buitimi. Kaip išmanydama ji stengėsi pagerinti mano psichologinę būklę.

„Labiausiai esu dėkinga savo mamai, kuri padėjo ne tik su mergaitėmis ir buitimi. Kaip išmanydama ji stengėsi pagerinti mano psichologinę būklę. Ragino pasidaryti manikiūrą, pedikiūrą, masažą, nueiti į kiną. Vieną po kitos nešė knygas ir žinoma, kartas nuo karto užsimindavo apie rimtesnę – psichiatro – pagalbą“, – Laura galiausiai sutiko kreiptis į specialistus. Lankėsi konsultacijose, gėrė vaistus, paskui juos nutraukė, nes apatijos jausmas nuo antidepresantų liko toks pats. Maždaug po pusmečio, kai susitvarkė hormonai, senoji Laura grįžo.

„Tiesiog pajutau, kaip vieną dieną viskas nušvito. Grįžo gyvenimo džiaugsmas“, – praėjus maždaug penkeriems metams moteris apie įveiktą pogimdyminę depresiją galėjo kalbėti ramiai ir vylėsi, kad jos istorija padės kitoms gimdyvėms.

Susiduria kas penkta

Skaičiai rodo, kad pogimdymine depresija, nerimo, bipoliniu sutrikimu ir labai retais atvejais net psichoze, suserga kas septinta gimdyvė. Viena iš keturių moterų patiria reikšmingų simptomų.

„Lietuvoje jau kelis metus atliekamas tyrimas apie moterų pogimdyminę savijautą ir visą tą laiką skaičiai labai panašūs. Pogimdyminę depresiją ar kitus reikšmingus šios ligos simptomus patiria maždaug 24 proc. moterų. Tyrimą atlieka nevyriausybinė organizacija – Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga, o valstybiniu lygmeniu šie skaičiai yra labai maži. Manau, kad priežastis yra vis dar ta pati – mažai moterų kalba apie patiriamus sunkumus“, – viena projekto „Mama mums rūpi“ sumanytojų, naujagimių fotografė Asta Petraitienė įsitikinusi, kad rūpintis moterų emocine būsena ir psichikos sveikata nėštumo, gimdymo metu ir laikotarpiu po gimdymo, yra ypač svarbi sveikatos priežiūros dalis. Mamos būsena turi įtakos ne tik jos pačios gyvenimo kokybei, bet ir vaikui, visai šeimai.

Po gimdymo organizme vyksta hormoniniai pokyčiai, todėl maždaug 80–90 proc. moterų susiduria su motinystės melancholija (angl. „baby blues“). Dažniausiai ji trunka apie dvi savaites ir tai nėra pogimdyminė depresija, turinti labai platų požymių spektrą, tačiau skirtingoms moterims pasireiškianti skirtingu dažniu ir intensyvumu.

„Svarbu kuo anksčiau užčiuopti pokyčius. Baimė, nerimas, nuolat prislėgta nuotaika, verksmingumas, irzlumas, be aiškios priežasties atsiradęs pyktis, nukreiptas į kūdikį ar į vaiko tėvą, suicidinės mintys – tai tik keletas pogimdyminės depresijos požymių“, – pajutus juos, A. Petraitienė kvietė pasinaudoti specialiu klausimynu – Edinburgo depresijos skale, kurią galima rasti interneto svetainėje https://www.mamamumsrupi.lt. Skalė tinkamiausia naudoti nėštumo metu ir per pirmąsias 6–8 savaites po gimdymo. Būtina paminėti, kad tikrai ne kiekviena moteris gali atpažinti pogimdyminę depresiją, todėl labai svarbus ir artimųjų vaidmuo.

„Jie turi stebėti, kaip jaučiasi gimdyvė, ar gauna poilsio. Elementarus miego trūkumas gali labai išvarginti. Be to, reikėtų perimti kuo daugiau buities darbų, kad moteris nejaustų kaltės jausmo ko nors nepadariusi, – A. Petraitienė pabrėžė, kad pogimdyminė depresija tampa ne tik moters, bet visos šeimos reikalu. – Artima aplinka įgauna labai didelę prasmę. Svarbu būti šalia, kad moteris nesijaustų einanti viena tuo keliu.“

Susidomėjimas: praėjusiais metais gimdyvės aktyviai minėjo Pasaulinę mamų psichikos dieną – dalyvavo žygiuose, paskaitose. R. Rimkutės-Augutės nuotr.

Jaučiamas pokytis

Pastaraisiais metais atidumas jaunoms mamoms šalyje auga, jaučiamas pokytis. Vis rečiau girdimos ir vyresniųjų kartos replikos, esą visos depresijos – šių laikų pramanas, per gero gyvenimo padarinys. A. Petraitienė su šiuo teiginiu nesutinka. Pogimdyminę depresiją ir kitus psichinės sveikatos sutrikimus moterys patyrė visais laikais, tiesiog apie tai nekalbėjo, sprendė tyliai savo namuose.

„Vyksta kartų pokytis. Anksčiau buvo normalu vaikus auklėti diržu, nes visuomenė orientavosi į fizinius dalykus – svarbu, kaip atrodome, o ne kaip jaučiamės. Informacijos buvo mažai, o dalis moterų patiriamas emocijas priėmė kaip motinystės dalį – reikia iškentėti“, – pašnekovė džiaugėsi besikeičiančiu visuomenės supratimu, kas yra normalu, o kas – ne.

Tai, anot jos, teikia vilties, kad besikeičiantis požiūris į psichinę sveikatą, prevenciją, tik prasideda.

„Nuo praėjusių metų liepos, kiekviena valstybinėje gydymo įstaigoje, pas šeimos gydytoją besilankanti mama su kūdikiu iki vienerių metų gauna klausimų apie savo savijautą. Esant poreikiui ji nukreipiama pas psichikos sveikatos specialistus. Čia yra labai didelis žingsnis, nes anksčiau visas dėmesys būdavo tik kūdikiui“, – A. Petraitienė džiaugėsi, kad prie to prisidėjo ir 2019 m. susikūręs socialinis projektas „Mama mums rūpi“, nuosekliai siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į mamų psichikos sveikatą, o jas pačias padrąsinti kreiptis pagalbos.

Socialinio projekto organizatoriai kartu su savanoriais įvairiuose Lietuvos miestuose buriasi padėti mamoms, ištiktoms nerimo, vienatvės, kad šios neįkristų į pogimdyminę depresiją. Socialinis projektas „Mama mums rūpi“ nuosekliai edukuoja visuomenę tėvų psichikos sveikatos tema, organizuoja kvalifikacinius kursus su mamomis dirbantiems sveikatos darbuotojams, bendradarbiauja su psichikos sveikatos specialistais, savo žiniomis prisidedančiais prie stigmų apie pogimdyminę depresiją mažinimo.

Kviečiami ir artimieji

Socialinio projekto „Mama mums rūpi“ iniciatyva, jau trečius metus gegužę minima Pasaulinė mamų psichikos diena. Praėjusiais metais ji suvienijo net 26 Lietuvos miestus, maždaug 3 tūkst. žmonių. Tokio susidomėjimo tikimasi ir šiemet. Renginius vykdo prie socialinio projekto prisijungusios savanorės, kurių tikslas – ne tik atkreipti dėmesį į mamų emocinę gerovę, bet ir priminti, kad rūpindamasi savimi, mama kuria sveikesnę aplinką ir savo vaikui.

„Skatiname moteris jungtis į bendruomenes, būti su kitomis mamomis. Pamačius, kad ne vienos tavo vaikas verkia, kad ne viena tu esi nemiegojusi, jausmai normalizuojasi, atsiranda bendrystė, jaučiamas palaikymas. Visa tai stiprina mamas“, – būti aktyviais dalyviais, ne tik stebėtojais, A. Petraitienė ragino ir gimdyvių artimuosius. – Labai smagu, kad jie taip pat įsitraukė į šios dienos renginius. Praėjusiais metais sulaukėme nemažai tėvų, močiučių.“

Miestus, minėsiančius Pasaulinę mamų psichikos dieną, rasite socialiniame tinkle „Facebook“, „Mama mums rūpi“ profilyje, skiltyje „Įvykiai“. Čia bus sukelta detali kiekvieno miesto programa, susidedanti iš dviejų dalių – mamų žygio ėjimo ir edukacinės dalies. Kauno mamos laukiamos gegužės 7 d. 13 val. Kauno Santakos parke prie Jono Pauliaus skulptūros. Nuo jos dalyvės pajudės pėsčiųjų taku palei Neries ir Nemuno upes. Pasibaigus žygiui, kurio metu planuojama įveikti 2 km, vyks Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamos veiklos – miško ir gamtos terapija, mankšta mamoms su mažyliais, dėmesingo įsisąmoninimo sesija. Renginio metu vyks nepelno siekiančių organizacijų mugė, kuri suteiks naudingos informacijos mamoms, auginančioms mažylius, ir bus orientuota į mamų emocinės sveikatos stiprinimą.