Centro problemos

Prieš balandžio mėnesio tarybos posėdį pranešta, kad Kauno meras Visvaldas Matijošaitis serga, negali prakalbėti, todėl tiek posėdį, tiek ir mažumos valandą vedė tarybos narys Simas Sirtautas.

Suteikus žodį opozicijai, klausimų maratoną pradėjo Paulius Lukševičius. Jam rūpėjo, kaip ketinama gaivinti Senamiestį, kad jame vėl būtų pilna gyvybės.

Savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis patikino, kad su Senamiestyje veikiančiais verslais ir organizacijomis steigiama nauja draugija, kuri padės kurti istorinės Kauno vietos atgaivinimo planus. „Miestas taip pat prisidės prie reikiamos infrastruktūros kūrimo. Artimiausiu metu bus daugiau naujienų“, – pridūrė jis.

Egidijus Stancikas atkreipė dėmesį į Laisvės alėją, tiksliau – purvą joje. Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas tikino, kad granitas – nešvarus, todėl turėtų dažniau būti plaunamas ir skiriama daugiau dėmesio nuolatinei priežiūrai. Taip esą pagrindinė Kauno pėsčiųjų alėja primins europinius miestus, švara prisidės ir prie Kauno įvaizdžio.

„Šiuo metu vyksta Laisvės alėjos tvarkymo darbai, kuriuos organizuoja Pavasario mugės rengėjai. Po mugės vietomis dažnai būna riebalų, todėl tos vietos užfiksuotos ir jos plaunamos chemija. Kasdienio plovimo su kvepiančiu šampūnu nesame užsakę“, – kad priežiūros pakanka, tikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Vitui Lendraičiui parūpo Jonavos g. 1F sklypas, kuriame suplanuota statyti naują savivaldybės administracijos pastatą, taip pat sutvarkyti šalia esančią Pilies aikštelę, įrengiant požeminį parkingą. T. Metelionis tikino, kad jau pasirašyta šio objekto projektavimo sutartis. Šie darbai turėtų trukti apie metus, tada bus prašoma statybų leidimo ir prasidės realūs darbai. „Kol kas dar nėra detaliai suplanuota, kurie skyriai ten įsikurs, bet planuojama ten perkelti tą administraciją, kuri išsibarsčiusi po miestą ir ją sunkiau gyventojams pasiekti“, – nurodė administracijos direktorius.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kauno opozicija domėjosi ir galimybių studijomis dėl požeminių parkavimo vietų Senamiestyje. Be minėto Jonavos g. sklypo, kur statymo vietos bus perkeltos po žeme, studijoje įvardijamos ir kitos galimos vietos, tačiau kol kas nėra konkrečių sprendimų, ar tikrai tikslinga jose įrengti požeminį parkingą. Kalbama, kad požeminiai parkingai galėtų būti įrengti ir po Steigiamojo Seimo, ir po Rotušės aikštėmis.

Mažumos valandoje savivaldybės administracija nurodė ir dėl sumažintos taršos zonos, kuri įdiegta Senamiestyje. Pasak valdininkų, vairuotojai įpranta prie naujos tvarkos, todėl mažėja žmonių, kurie pamiršta sumokėti šia rinkliavą. Papildomų resursų esą taip pat nereikia skirti, nes įvažiavimo į Senamiestį mokestis administruojamas kaip ir kitos miesto rinkliavos.

Truputį nutolstant nuo Centro, politikai įvardijo kelias problemas – parkavimas Ąžuolyno prieigose masinių renginių metu ir Vytauto parko įveiklinimas. Dėl parkavimo administracijos atstovai tikino, kad kol bus nedrausmingų vairuotojų, tol bus ir baudų. Tačiau pažymėjo, kad svarstoma masinių renginių metu riboti patekimą į šonines Ąžuolyno gatveles ir taip siekti palaikyti tvarką, kad automobiliai nebūtų paliekami bet kur.

Dėl Vytauto parko administracija informavo, kad šios vietos įveiklinimo studija yra atlikta. Joje numatyta ir pastatų perėmimas visuomenės poreikiams, ir dalies teritorijos išmiškinimo procedūra, tačiau kol kas visi darbai pristoję, nes dėl pastato paėmimo vyksta teisminiai ginčai.

Pastatų tvarkymas

Kauno politikams taip pat buvo įdomu sužinoti, ar savivaldybė ką nors gali padaryti, kad centrinėje miesto dalyje būtų sutvarkytos prieigos į privačius kiemus. Specialistai pasiūlė gyventojams pasinaudoti veikiančiomis programomis, tokiomis kaip „Svajonių kiemas“, ir prisidedant miestui, susitvarkyti kiemus. Tačiau pati savivaldybė neturinti teisinių svertų priversti gyventojus tvarkytis.

Opozicija atkreipė dėmesį ir į miestui svarbių pastatų programą. Galbūt vertėtų paskatinti gyventojus aktyviau ja naudotis, mat miesto lėšomis gali būti dengiama iki 100 proc. pastatų tvarkymo darbų.

„Visuomenei svarbių pastatų programa šiek tiek konkuravo su Paveldotvarkos programa, buvo gauta paraiškų, kurios labiau tiktų būtent Paveldotvarkos. Šiemet bus ilgesnis laikotarpis, tad ir gyventojų aktyvumas turėtų būti didesnis“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.

Tarybos mažuma tikino, kad reikėtų labiau spausti apleistų pastatų savininkus, kad šie pagaliau susitvarkytų. Vienas tokių skaudulių – buvusi Žydų ligoninė, kurios atgimimas niekaip neprasideda.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

T. Metelionis informavo, kad kaip tik kalbamasi su Vyriausybe ir Seimo nariais, kad būtų pakeisti įstatymai ir nebaigtos statybos, kurios per laiką tapo dar vienu skauduliu, taip pat galėtų būti papildomai apmokestinamos. Taip esą savininkams būtų paskata greičiau užbaigti statybas.

Eismo naujienos

Mažumos valandos metu tarybos nariams pateikta informacija dėl Vaišvydavoje esančios Didžiosios gatvės tvarkymo darbų.

Pasak T. Metelionio, jau inicijuojami projektavimo darbai. Procesas užtruko, nes su „Kauno vandenimis“ buvo ieškoma būdų, kur būtų galima įrengti lietaus nuotekų surinkimo sistemą, mat į Kauno marias to padaryti neleista. Radus sprendimus šiemet numatytas gatvės projektavimas, kitąmet turėtų prasidėti ir tvarkymo darbai.

Politikai net kelis kartus grįžo prie tramvajaus idėjos. Primename, kad buvo atlikta viešojo transporto galimybių studija, kuri rekomendavo Kaune tiesti kelias tramvajaus linijas. Administracijos direktorius politikams nurodė, kad toks projektas galėtų kainuoti apie 240 mln. eurų, tačiau Kaunas nėra pajėgus vien iš savo biudžeto jo įgyvendini, todėl siekiama gauti europinę paramą.

Dėmesys gynybai

Politikai klausinėjo ir apie Kauno priedangas. Štai nuo pernai veikia savivaldybės programa, kuri finansuoja priedangų įrengimą daugiabučiuose, tačiau vos keli namai šiais metais pasinaudojo programa. Opozicijai parūpo, kaip žmones paskatinti dalyvauti programoje?

„Netrukus bus paskelbtas naujas šaukimas, skatinsime gyventojus dalyvauti. Pati savivaldybė turi didesnius objektus, kuriuos pritaiko priedangoms, o ši programa skirta gyventojams prisitaikyti savo aplinką priedangoms. Anksčiau patvirtinti projektai jau įgyvendinami“, – teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Mažumos politikai tikino, kad turėtų būti rengiama daugiau pratybų, kaip ekstremalios situacijos metu veiktų savivaldybės administracija. Pasak T. Metelionio, pernai kartu su kariuomene vyko didelės pratybos „Perkūno griausmas“, kurių metų pastatas buvo pajuostas tvoromis, atliktos kitos treniruotės. Dabar didesnių pratybų galima tikėtis po kelių metų, o mažesnio lygio pratybos vyksta nuolat.