Išsaugota istorija
Šie metai Prano Mažylio vardui ypatingi.
Kiek daugiau nei prieš pusmetį, vasarį, Kauno kolegijos fakultete Puodžių gatvėje buvo pristatytas asmeninis, akušerio ginekologo, profesoriaus P. Mažylio pašto ženklas, skirtas 140-osioms gimimo ir 59-osioms mirties metinėms.
Horizontaliame, 43x34 mm pašto ženkle pavaizduotas grafiškai šešėlinis profesoriaus portretas ir jo įkurta privati ligoninė Putvinskio gatvėje, miestiečiams žinoma kaip P. Mažylio gimdymo namai.
Pastaruosiuose jau beveik mėnesį negirdėti nei gimdyvių aimanų, nei tik ką pasaulį pasveikinusių naujagimių verksmo, nei personalo žingsnių koridoriuose. Nuo spalio 1-osios P. Mažylio gimdymo namų gydytojai ir akušerės persikėlė į LSMU Kauno ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrių Šilainių padalinyje.
Nors patalpos liko tuščios, atminimo lentos ant sienų ir toliau pasakos praeiviams ligoninės ir jos įkūrėjo istoriją. Viena jų, virš pagrindinių durų, primena, kad anuomet čia gyveno P. Mažylis. Kita, atidengta tarp antrojo aukšto langų, liudys profesoriaus, kaip žydų gelbėtojo, atminimą.
Pagerbti žydų gelbėtojai
Atminimo ženklą sukūrė Gediminas Pašvenskas. Iniciatyvą įgyvendino Kauno žydų bendruomenė.
„Džiugu tai, kad per gana trumpą laiką mes atidengėme jau tris lentas mieste“ – priminė Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.
Praėjusių metų gruodį ant Kauno miesto poliklinikos pastato buvo pritvirtintas pagarbos ženklas čia dirbusiai Pasaulio tautų teisuolei – profesoriaus Vytauto Landsbergio mamai, gydytojai oftalmologei Onai Jablonskytei-Landsbergienei. Šių metų birželį Žemaičių gatvėje atidengta atminimo lenta Pasaulio tautų teisuoliams – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, dukrai Danutei Čiurlionytei-Zubovienei ir jos vyrui, architektui Vladimirui Zubovui.
„Šiandien Kauno žydų bendruomenė atidengė ir trečią, skirtą Prano ir Antaninos Mažylių šeimai“, – G. Žakas pabrėžė
Kauno žydų bendruomenės pareigą įamžinti gelbėtojų atminimą. Tai esą svarbu ne tik patiems žydams, bet ir visai Lietuvai.
Neįtikėtina drąsa
Į atidengimo šventę atvykęs profesorius Liudas Mažylis dėkojo žydų bendruomenei už parodytą dėmesį, o savo seneliams – už Holokausto metu išgelbėtas žydų gyvybes.
„Nors anuomet už tai grėsė mirtis, seneliai ligoninėje, padalytoje į dvi dalis, slėpė žydus – ir vaikus, ir suaugusiuosius. Tada niekas mūsų šeimoje net nesvarstė, kodėl tiems vargšams žmonėms padedame“, – L. Mažylis, prisiminė paliegusią, silpnai matančią mergaitę, kuri netikėtai atsirado ligoninėje.
Tada niekas mūsų šeimoje net nesvarstė, kodėl tiems vargšams žmonėms padedame.
Lietuviškai kalbėti ji nemokėjo, melstis – taip pat, nors ir buvo pristatyta Aldutės vardu. Ligoninės kolektyvas puikiai suprato, kad ji – žydaitė. Moterys mergaitę ėmė mokyti žegnotis, vedė į bažnyčią. Aldutė pamažu išmoko lietuviškai, o 1944 metais buvo išvežta į Marijampolę. Ten išgyveno dar vieną dramą.
„Sodyboje įsikūrė vokiečiai. Jie matė žvitrią juodaplaukę mergaitę, vežiojosi ją automobiliu. Ši su vokiečiais bandė susikalbėti vokiškai, nes jidiš kalba artima vokiečių kalbai. Baimintasi, kad vokiečiai greitai susivoks ir įvyks tragedija“, – pasakojo L. Mažylis.
Tačiau stebuklai, anot jo, nesibaigė. Po karo Aldutė atsirado sugriautame Leningrade, kur dėstė matematiką kurčnebyliams vaikams. Žydai sugebėjo Rusijoje surasti Lilijaną – taip iš tiesų ji vadinosi.
Yra paliudyta, kad Mažylių šeima išgelbėjo bent kelis žydus: Aldutę, kurios tikrasis vardas – Lilijana Levintova, Isaką Judelevičių, Grigorijų Teperį. Kurį laiką klinikos rūsyje slapstėsi ir gydytojos Frumos Gurvičienės dukra Bela Gurvičiūtė.
Naujausi komentarai