MOKSLO EKSPERIMENTAI: NUO AUGALŲ GENOFONDO – IKI NAUJŲ VAISMEDŽIŲ

Kauno rajone įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institutas – tikras mokslo lobynas. Čia ne tik saugomos įvairios augalų rūšys, bet ir gimsta nauji, sveiki produktai, išbandomos mūsų klimatui dar neįprastos rūšys ir veislės. Galbūt po daugybės eksperimentų tapsime vynuogynų šalimi?

Tinkama vieta tyrinėti

Jau ne vienus metus Babtuose įsikūręs LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas intensyviai darbuojasi su įvairiomis augalų rūšimis, kad būtų ne tik išsaugoti senieji lietuviški augalai, bet ir mūsų klimatui pritaikomos naujos veislės. „Kauno diena“ supažindina, su kokiomis įdomybėmis šioje vietoje mokslininkai dirba.

Norint eksperimentuoti su sodo ar daržo augalais, reikia turėti tinkamas sąlygas, todėl Kauno rajonas šiai veiklai puikiai tinka. Institutą galima laisvai pasiekti, be to, aplink – derlinga žemė, tinkanti eksperimentas. Čia vien selekciniai augalai užima 60 ha plotą, bet yra ir daugiau vietų, kuriose atskleidžiamos augalų paslaptys. Dalis mokslinių tyrimų atliekama ir vidaus laboratorijose.

„Mes kuriame sodo ir daržo augalų veisles, taip pat turime galimybes dirbti šiltnamio sąlygomis, tirti, kaip šviesa veikia augalus, kaip vystyti vertikaliąją daržininkystę ar pritaikyti augalus augti mūsų sąlygomis. Taip pat laboratorijose bandome paruošti sąlygas augalų vegetatyvinėms dalims saugoti skystame azote, kuriame specialias technologijas, kad augalo dalys nežūtų nei užšaldant, nei atšildant.

Svarbu augalus saugoti keliais būdais, nes jei saugotumėme vien lauke, gali užpulti ligos, nušalti ir žūti, tad genofondas būtų prarastas. Žinoma, daržo augalų genofondą saugome ir įprastais būdais – vežame savo sėklas į specialias saugyklas, kai kurios net saugomos Norvegijoje“, – veiklos sritis apžvelgė direktoriaus pavaduotojas Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklai dr. Vidmantas Bendokas.

Pašnekovas pridūrė, kad institute veikia sodininkystės technologijų skyrius, kuris eksperimentuoja su augalų sodinimo atstumais, įvairiomis augalų formavimo subtilybėmis. Taip pat čia aiškinamasi, kada ir kiek augalus galima purkšti, kad iš medelio būtų galima gauti maksimalią naudą, o augalas išliktų kupinas gyvybės. Tokie eksperimentai ypač naudingi dideliems, pramoniniams sodams, kuriuose svarbios technologijos ir ekonominė nauda.

Šviesa: mokslininkai tyrinėja, kaip šviesa veikia augalus.  / Regimanto Zakšensko nuotr.

Sodo kultūrų tendencijos

Neišvengiama tema – klimato šiltėjimas ir jo kaita, tad natūralu, kad ir ši tema patenka į instituto domėjimosi lauką. Ekspertai nagrinėja ne tik kokios daržovių, vaiskrūmių ar vaismedžių veislės bus atsparesnės orų pokyčiams, bet ir ką galima patobulinti, kokias technologijas taikyti, kad išliktų ir mūsų kraštuose nuo senovės augantys augalai.

„Pastebime, kad soduose mažėja tradicinių kultūrų. Žmones retai sodina daug obelų ar kriaušių, tenkinamasi keliomis šių vaismedžių rūšimis. Tačiau vis dažniau augina šilauoges arba visai nieko neaugina, tik pievelę“, – besikeičiančias sodų tendencijas apžvelgė dr. V. Bendokas.

Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad ne visos veislės tinka lietuviškam klimatui. Tikrai nemažai augalų, atvežtų iš Italijos, Ispanijos ar kitų šiltų kraštų, neprigis Lietuvoje ir neduos tokių gausių vaisių, kaip ten, kur tokie augalai auga natūraliai. Dažnai jie tiesiog nušąla, nes niekada nėra patyrę tikros žiemos. Vis dėlto šiltėjantis klimatas atneša ir permainų, tad mokslininkai tikina, kad kai kuriuos vaisius ar uogas galėsime nevaržomai raškyti savo soduose.

Norint eksperimentuoti su sodo ar daržo augalais, reikia turėti tinkamas sąlygas, todėl Kauno rajonas šiai veiklai puikiai tinka.

„Netrukus pradėsime dirbti su vynuogėmis. Anksčiau jos mūsų krašte nušaldavo, neatlaikydavo žiemos, tačiau dabar peržiemoja visai neblogai. Manau, kad per ateinančius 10 metų Lietuvoje tikrai labai paplis vynuogių auginimas. Iš kitų augalų tikrai galės puikiai augti graikiniai riešutmedžiai, persikai.

Be to, matome, kad ateina nauja mikrožalumynų auginimo mada, kai žmonės patys įvairus augalus gali susidaiginti ant palangės ir daigus naudoti maistui. Iš pradžių buvo populiarūs saulėgrąžų daigai, tačiau dabar labai platus tokių augalų, atsivežamų ir iš Japonijos ar kitų tolimųjų kraštų, pasirinkimas“, – apie į Lietuvą ateinančias augalų naujoves „Kauno dienai“ pasakojo dr. V. Bendokas.

Tačiau instituto ekspertas nuramino, kad senosios lietuviškos veislės taip pat niekur nedings, nes dažnas iš vaikystės prisimena obuolio skonį ir tokius pat vaisius nori turėti ir savo sode.

Atradimai: laboratorijoje atsiskleidžia augalų paslaptys, gimsta ir naujos veislės. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kuriami nauji produktai

Kauno rajone taip pat generuojamos įvairios vaisių ir daržovių perdirbimo idėjos, kurios orientuotos į sveikus produktus. Pavyzdžiui, kuriamos technologijos, kaip liofilizuoti uogas, iš sulčių pagaminti užkandukus ar džemus, tad institute sukurti produktai vėliau paplinta po visą Lietuvą, o kartais net vežami ir į kitus pasaulio kraštelius.

„Eksperimentavome ir su šaltalankiais, kaip jų miltukai pakeičia kitus maisto produktus ir praturtina naudingomis savybėmis“, – pridūrė dr. V. Bendokas.

Vienas ryškesnių instituto bendradarbiavimo pavyzdžių – su šokolado gamintoja „Rūta“. Būtent čia gimė braškės ir aktinidijos šokolade ar kiti sveiki užkandžiai. Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai kitiems verslininkams padėjo sukurti morkų sulčių receptūrą, kuri sužadina įvairius skonius, o kartu yra ir tikra vitaminų bomba.

„Pas mus veikia Atviros prieigos centras ir čia mažos įmonės ar ūkininkai gali ateiti su savo idėjomis ir, mokslininkams padedant, praktiškai išbandyti. Tokiu atveju nereikalingos didelės investicijos kuriant naują produktą, nes mes padedame atlikti tyrimus, taip pat parašome ir bendrų projektų ir taip sukuriami nauji produktai.

Naudotis laboratorijos paslaugomis patogu ir dėl to, kad vietoje galime pagaminti nedideles vaisių, daržovių ar uogų produktų partijas, kad verslininkai jas galėtų pristatyti mugėse, pažiūrėti, ar rinkai tos naujovės patinka, ir tik tada leistis į platesnę gamybą. Tikrai turime sėkmės istorijų, kai po eksperimentų instituto laboratorijoje į rinką buvo paleisti įdomūs ir sveiki maisto produktai“, – kalbėjo dr. V. Bendokas.

Svarbu: pasak V. Bendoko, augalai turi būti saugomi keliais būdais. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Šalnos įtakos prognozės

Sodininkystės ir daržininkystės instituto atstovo „Kauno diena“ taip pat paprašė įvertinti net ir gegužės mėnesį pasirodžiusių šalnų įtaką šiųmečiam derliui. Kurios veislės – lietuviškos ar atvežtinės – atsparesnės šalnoms?

„Šalna priklauso nuo vietos. Vidurio Lietuvoje šalnų nelabai buvo, bet vietomis buvo ir -9 laipsnių šalčio, tai tuose ūkiuose jis galėjo padaryti žalos. Vis dėlto šalna pavojingiausia žiedams. Jei žydėjimo metu pašąla pumpurai ar žiedai, derlius žūsta arba krenta jo kokybė. Patiems medžiams šalna nėra tokia pavojinga“, – aiškino dr. V. Bendokas.

Jis davė ir kelis patarimus, kaip apsisaugoti nuo šalnų. Kai jau pranešama, kad ji gali pasirodyti, reikėtų nepatingėti atiduoti duoklės sodui ir apsaugoti medžių. Štai šalnai nesusidaryti padeda laistymo sistema. Tiksliau, jos sukuriamas rūkas. Taip pat galima kūrenti laužus ar naudoti specialią oro maišymo įrangą. Vis dėlto ekspertas pripažino, kad dideliuose ūkiuose tokios priemonės reikalauja nemažai laiko ir investicijų, todėl neretai ūkininkai nieko nedaro ir tikisi, kad lokali šalna jų neužklups.

Kūryba: kartu su verslininkais ir ūkininkais įgyvendinamos sveikų užkandžių idėjos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

„Nėra tokių veislių, kurių žiedai būtų atsparūs šalnoms. Tokių augalų rūšių neturime nei mes, nei niekas kitas pasaulyje. Kai kalbame apie lietuviškas ar kitų šalių veisles, turime suprasti, kad žiūrima, kaip augalai sugeba peržiemoti, kaip medeliai atlaiko šaltąjį sezoną ir vasarą gali vesti vaisių. Tačiau jei augalas sėkmingai peržiemoja, nereiškia, kad jo žiedų nepakąs šalna. Nuo to niekas nėra apsaugotas“, – teigė LAMMC direktoriaus pavaduotojas.

Jis pridūrė, kad naujos vietinės veislės, su kuriomis eksperimentuojama Kauno rajone, dažnai po žiemos miego pabunda kiek vėliau, tad tai leidžia augalams žiedus krauti tada, kai naktys jau gerokai įšilusios ir taip sumažėja tikimybė, kad užklups šalna ir sunaikins žiedus, o kartu ir derlių.