NAUJI UŽMOJAI SUNAIKINS P. MAŽYLIO GIMDYMO NAMUS?

Seniausių gimdymo namai Kaune gali likti tik istorija. Svarstoma, kad, reorganizuojant Kauno ligoninę, Prano Mažylio gimdymo namai gali būti iškelti kitur arba visai uždaryti.

Laiko patikrinta vieta

Šiemet P.Mažylio gimdymo namai švenčia 85 metų jubiliejų.  1936 m.  V.Putvinskio gatvėje duris atvėrė pirmoji privati ligoninė Kaune. Iki šiol šiame pastate veikia gimdymo namai ir akušerijos skyrius.

Akušerijos ir ginekologijos katedra Vytauto Didžiojo universitete įsteigta 1922 m. būtent prof. Prano Mažylio pastangomis, kuris ir įkūrė gimdymo namus. Taigi, kitąmet būtų galima minėti akušerijos ir ginekologijos ištakų 100-mečio jubiliejų. Tačiau tiek P.Mažylio vardas, tiek jo įkurti gimdymo namai gali būti užmiršti.   Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad planuojama reorganizuoti Kauno ligoninę, kuriai dabar priskirti ir P.Mažylio gimdymo namai. Pasigirdo ir svarstymų, kad gimdymo namai būtų perkelti iš V.Putvinskio gatvės į Josvainių gatvę.

P.Mažylio anūkas, europarlamentaras prof. Liudas Mažylis su „Kauno diena“ pasidalijo įžvalgomis apie planuojamas pertvarkas. Pašnekovas įsitikinęs, kad pastato paskirtis neturėtų būti keičiama, nes jo senelio įkurti gimdymo namai atlaikė ir karą, ir valdžių bei santvarkų pasikeitimus. Per visą laikotarpį nebuvo pakeista pastato paskirtis ir būtent čia nemažai kauniečių išvydo pasaulį, todėl tradicija turėtų tęstis.

L.Mažylis norėtų, kad būtų išsaugota tai, ką kūrė jo senelis. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

„Kadangi esu tiesioginis P.Mažylio palikuonis, man svarbu, koks bus tolesnis likimas to, ką mano senelis visą gyvenimą kūrė. Jis šiuos gimdymo namus įkūrė kaip privačią ligoninę, šiam tikslui turėjo sukaupti kapitalo, nes pagal to meto taisykles jis negalėjo gauti paskolos banke. Sukaupęs pinigų jis pastatė pačią moderniausią ligoninę tiek pagal turimą įrangą, tiek pagal gydymo metodus. Ilgus dešimtmečius keitėsi valdžios, santvarkos, bet gimdymo namai išliko ir tapo savotiška Kauno savastimi. Prano Mažylio vardas taip pat labai svarbus, nes tai jau viso Kauno istorija, todėl tikrai norėtųsi visa tai išsaugoti“, – pasakojo L.Mažylis.

Asmeninis ryšys

Pašnekovui V.Putvinskio gatvėje įkurti gimdymo namai yra ne tik artimi dėl to, kad juos įkūrė senelis. Jis pats čia praleido nemažai laiko, nes kurį laiką po ligoninės stogu buvo ir Mažylių šeimos butas. Vėliau L.Mažylis persikėlė į kitą būstą, tačiau jo kiemas vis tiek siejosi su gimdymo namais.

L.Mažylis, būdamas dar vaikas, dažnai sukiodavosi gimdymo namų koridoriuose, jautė į pasaulį ateinančios gyvybės virpesius ir ši patirtis net ir dabar sukelia labai daug sentimentų.

„Aš augau tame pastate. Iki dešimties metų čia bėgo mano vaikystė. Visas šeimos gyvenimas tame pastate buvo tarsi vienas didelis nuotykis. Būdavo labai smagu pasivažinėti Schindlerio liftu. Man, kaip vaikui, nebuvo leidžiama sekti paskui baltus chalatus, bet vis tiek to ryšio negalėjai nejausti.

Buvo pasakojama, kad neva buvo surastas pamestinukas vaikas, nors iš tiesų tai buvo žydų vaikas, paimtas iš geto. Su šiuo pastatu yra daug išlikę tiek mano asmeninio ryšio, tiek ir įvairių paveldo dalykų. Čia tikrai būta daug istorijų, kurių nesinorėtų prarasti vien dėl ligoninės reorganizacijos“, – teigė L.Mažylis.

Kauniečių sentimentai

Ne vienas kaunietis pasaulį išvydo būtent P.Mažylio gimdymo namuose. Čia pirmąjį oro gurkšnį įkvėpę žmonės taip pat neslėpė sentimentų šiai vietai.

„Trys mūsų šeimos kartos čia gimė. Net nesvarsčiau, kad galiu gimdyti kitoje vietoje nei P.Mažylio namuose. Tai jau tokia šeimos tradicija, norėčiau, kad dar ir mano anūkai čia galėtų ateiti į pasaulį“, – sakė netoli gimdymo namų sutikta kaunietė Rasa.

Jai antrino ir kiti, sakydami, kad ši vieta turi labai gerą aurą, todėl norėtųsi, kad pastatas ir jame veikiantys gimdymo namai išliktų.

„Gal tikrai nereikia skubėti viską pertvarkyti. Suprantu, kad norisi viską įkurdinti naujais statytose erdvėse, kurios galbūt šiuolaikinei medicinos įrangai yra labiau pritaikytos. Tačiau ir šie gimdymo namai turi įvairios įrangos, naujų baldų. Kaip tik turėtų būti garbė turėti tokią ligoninę unikalioje vietoje. Čia ir ramu, nes nėra kitų ligonių, ir patogu – juk pats Kauno centras. Labai lengva viską perkelti į naujas patalpas, bet sudėtinga naujai erdvei suteikti tinkamą aurą. P.Mažylio gimdymo namai per tiek metų tikrai tokią aurą užaugino“, – įsitikinusi Loreta.

Prieš 85 metus gimdymo namus Kaune įkūrė profesorius Pranas Mažylis. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Nerimas dėl paveldo

Ne mažiau nerimo kyla ir dėl paties pastato. Jei vis dėlto būtų nuspręsta gimdymo namus iškelti kitur, nežinia, ar tarpukario modernizmo pastatas nevirs vaiduokliu ir dar viena Kauno piktžaizde.

„Šiame pastate įkūnytas tarpukario modernizmo paveldas. Be to, jis specialiai pritaikytas ligoninei, tad, jei toks paveldinis pastatas prarastų savo funkciją, manau, kad būtų padaryta nepataisoma žala Kauno miestui. Manau, kad daryti tokių reorganizacijų, kai nematyti aiškios pastato perspektyvos, nereikėtų. Be to, nereikia skubėti ir keisti to, kas  puikiai padaryta ir per tiek dešimtmečių išlaikė savo paskirtį“, – įsitikinęs L.Mažylis.

Profesorius pastebėjo, kad neatsakinga istorinę vertę turinčius pastatus palikti likimo valiai ir laukti, kol kas nors sugalvos, ką galima juose įkurdinti. Kaip pavyzdžius L.Mažylis pateikė buvusius Kauno centrinio pašto rūmus, Laisvės alėjos pažibą – „Pienocentrą“. Pasak pašnekovo, kai pakeičiama pagrindinė pastato funkcija, nelieka gyvybės ir tarpukario modernizmo perlai pradeda nykti.

„Nesinorėtų, kad pastatu vaiduokliu virstų ir su mano šeimos pavarde susijęs pastatas“, – sakė gimdymo namus įkūrusio P.Mažylio anūkas.

Laukia sprendimo

Kauno ligoninės steigėjai yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Būtent steigėjai ir spręs, ką daryti su P.Mažylio gimdymo namais.

„Naujam ES 2022–2027 m. finansavimo etapui SAM rengia sveikatos sistemos tinklo peržiūrą. Bus peržiūrimas ir akušerijos lovų skaičius Kauno regione, tačiau sprendimų šiuo metu dar nepriimta“, – apie tai, kad dar nėra aiškus P.Mažylio gimdymo namų likimas, patvirtino LSMU Kauno ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kokios būklės yra dabartiniai P.Mažylio gimdymo namai. Paaiškėjo, kad tiek aplinka, tiek turimas medicinos inventorius yra nuolat atnaujinama, tad gimdyvės ir į pasaulį ateinantys kūdikiai turi tikrai geras sąlygas ir užtikrinama aukščiausio lygio paslauga.

„P.Mažylio gimdymo namuose šiuo metu baigiama atnaujinti didelė dalis palatų ir kitų erdvių. Remontai pagal poreikį buvo atliekami ir anksčiau. Visa pagrindinė medicininė įranga atnaujinta prieš kelerius metus pagal Šveicarijos paramos programą. Ja pasinaudojo ir kiti akušerijos paslaugas teikiantis LSMU Kauno ligoninės padaliniai bei Lietuvos akušerijos stacionarai“, – nurodė S.Tvirbutas.

Ilgus dešimtmečius keitėsi valdžios, santvarkos, bet gimdymo namai išliko ir tapo savotiška Kauno savastimi.

Siekia optimizuoti procesą

Kol kas nei LSMU, nei SAM nepriėmė jokių sprendimų dėl P.Mažylio gimdymo namų likimo, tačiau ministerija vis dėlto svarsto apie galimą optimizavimą, kad gimdymo paslaugos LSMU Kauno ligoninėje būtų teikiamos koncentruotai, o ne išmėtytos per tris miesto vietas.

„Racionalu teikiant tas pačias akušerijos paslaugas trijose skirtingose vietose (Kauno ligoninėje (Josvainių gatvėje), Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose (Miško gatvėje) ir P.Mažylio gimdymo namuose (V.Putvinskio gatvėje) imti svarstyti veiklos optimizavimo ir centralizavimo klausimus. Šiuo metu vis dar vyksta diskusijos, siekiant atsižvelgti ne tik į LSMU Kauno ligoninės ir Kauno miesto poreikius, bet ir viso Kauno regiono, apimančio 820 tūkst. gyventojų, poreikius“, – dienraščiui aiškino ministerijos atstovai.

SAM nurodė, kad dabar rengiama stacionarių sveikatos priežiūros įstaigų tinklo peržiūra, tad planuojama per artimiausią pusmetį parengti atitinkamus projektus, kuriais bus įvertintas stacionarių lovų poreikis.

„Reorganizavimo sąlygose buvo numatyta, kad LSMU Kauno ligoninė ne vėliau kaip per vienus metus parengs ir pateiks dalininkams siūlymus dėl po reorganizavimo veiksiančios LSMU Kauno ligoninės procesų tobulinimo, teikiant kokybiškas ir laiku paslaugas pacientams, medicininių padalinių struktūros ir pareigybių projektus. Pažymėtina, kad abu dalininkai – LSMU ir SAM – yra gavę nurodytus siūlymus iš LSMU Kauno ligoninės, tačiau visi galutiniai sprendimai dar nepriimti“, – apie tai, kad dar 2019 m. buvo nutarta sujungti Kaune veikiančias ligonines ir parengti optimizavimo planus, komentavo LSMU Komunikacijos tarnybos vadovė Grytė Žitkienė.

P.Mažylio gimdymo namuose nuolat atnaujinama aplinka ir įranga. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Vis dėlto steigėjai laikėsi pozicijos, kad nors ir nėra aišku, kas bus daroma su P.Mažylio gimdymo namais, tačiau profesoriaus indėlis tikrai nebus užmirštas.

„Svarbu pabrėžti, kad SAM vertina prof. Prano Mažylio indėlį Lietuvos akušerijos ir ginekologijos srityje. Tikime, kad profesoriaus darbų tęstinumas yra geriausias jo atminimo puoselėjimas. Bet kuriuo atveju ne sienos užtikrina paslaugų kokybę, kad ir kokią istorinę vertę jos turėtų, o išlaikyti patys veiklos principai – atsakomybė, profesionalumas, inovacijų siekis“, – pažymėjo SAM atstovai.