PAKAUNĖS ŪKININKAI NENORI TAPTI MIESTIEČIAIS IR ŽADA RENGTI PIKETĄ

Pasiimame grietinėlę, o pasukas paliekame Kauno rajonui – šis ūkiškas terminas puikiai apibūdina Visvaldo Matijošaičio norą prie miesto prijungti kai kurias Kauno rajono teritorijas.

Jei taip nutiks, į kokią situaciją pateks miestiečiais tapę pakaunės ūkininkai? Aiškaus atsakymo į šį klausimą šiandien nėra. Nemaža dalis ūkininkų tokios permainos nepageidauja ir ketina rengti piketą.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas Rimdeika "Kauno dienai" sakė, kad į Kauno miesto savivaldybės perbraižytą žemėlapį patenka apie 830–1 000 pakaunės ūkininkų ūkių. Tai sudaro apie 40 proc. bendro pasėlius deklaruojančių ūkininkų skaičiaus. Prijungus priemiestines seniūnijas, Kauno rajonas, kuris žinomas kaip gilių žemdirbiškų tradicijų kraštas, netektų apie 20–25 tūkst. ha dirbamos žemės ploto.

Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Rimdeika sakė, kad į Kauno miesto savivaldybės perbraižytą žemėlapį patenka apie 830–1 000 pakaunės ūkininkų ūkių.

Priemiestinėje Ringaudų seniūnijoje pasėlius deklaruoja 203 ūkininkai ir visi jie taptų miestiečiais. Tokia pati situacija būtų ir Karmėlavos bei Neveronių seniūnijose, kuriose pasėlius deklaruoja 80 žemdirbių. Iš 193 Alšėnų seniūnijos ūkininkų 65, kaip ir anksčiau, priklausytų Kauno rajonui, o likę atitektų miestui. O štai Rokų, Raudondvario ir Garliavos apylinkių seniūnijų ūkininkai būtų padalyti per pusę. Į klausimą, ar nūdienos Ribentropo-Molotovo linijos nedalija į miestietišką ir kaimišką to paties ūkininko ūkį, kol kas atsakymo taip pat nėra.

Vieno langelio principo nėra

Nėra ir vieno atsakymo, kas pasikeistų ūkininkams, trylika Kauno rajono seniūnijų prijungus prie miesto. Prognozuojama, kad apie 60–70 proc. gali padidėti žemės nuomos, 30–40 proc. – žemės mokestis, o nekilnojamojo turto mokestis gali kilti 90–100 proc.

Priemiestinėse seniūnijose vyrauja smulkūs ir vidutiniai uogų, daržovių ir vaisių augintojai. Manoma, kad, prijungus prie miesto, pablogės šių ūkių ekonominiai rodikliai.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius neslėpė: į klausimą, kokių pasikeitimų turėtų tikėtis ūkininkai, vieno atsakymo nėra. Vieno langelio principo nėra, NMA pateikia vieną informaciją, o Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC) – jau kitą. Ūkininkams reikia patiems gilintis, domėtis ir ieškoti atsakymų", – tvirtino G.Nagulevičius.

LŽSS tarybos pirmininkas viena iš pagrindinių grėsmių įvardijo padidėsiantį žemės mokestį. "Iš tikrųjų yra daug dedamųjų dalių. Teoriškai žemės ūkio paskirties žemė mieste netinkama ūkininkauti. Teko konsultuotis tiek su Nacionaline žemės agentūra (NMA), tiek su ŽŪIKVC, kuris įbraižo tinkamus deklaruoti sklypus. Mane ŽŪIKVC patikino, kad jei ūkininkai iki šiol deklaravo, tai grėsmės dėl deklaravimo nekils ir ateityje, nebent atsirastų kokių nors kitokių perturbacijų. Dabar žemės ūkio paskirties žemės mokestis Kaune ir Kauno rajone nedaug skiriasi. Tačiau yra kita medalio pusė: kas gali paneigti, kad žemė nebrangs. Jei taip nutiks, didės ir tarifai", – samprotavo G.Nagulevičius.

Panašiai mano ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas. "Galima tik spėlioti, kokį sprendimą dėl žemės ūkio paskirties žemės mokesčio priimtų Kauno miesto savivaldybės taryba, jei pavyktų prisijungti beveik 25 tūkst. ha plotą. Juk dabar jie turi palyginti nedidelį kiekį žemės ūkio paskirties žemės ir nėra suinteresuoti taikyti didelius mokesčius", – sakė A.Rimdeika.

Ar Europa rems miestiečius?

G.Nagulevičius sakė, kad mieste gyvenamąją vietą deklaravę ūkininkai gali netekti teisės į europinę paramą. "Miestiečiai negali pretenduoti į ES paramą, nes yra griežtai apibrėžta, kokio dydžio kaimo vietovės yra remiamos", – teigė LŽSS tarybos pirmininkas.

LŽSS tarybos pirmininkas G.Nagulevičius neslėpė: į klausimą, kokių pasikeitimų turėtų tikėtis ūkininkai, vieno atsakymo nėra.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) "Kauno dienai" komentarą pateikė raštu. Komentare teigiama, kad parama ūkininkaujantiems žemdirbiams teikiama nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės: "Ir dabar atskirų miestų savivaldybių teritorijose gyvenantys žemdirbiai deklaruoja pasėlius ir gauna išmokas." ŽŪM pabrėžė: "Žinoma, tokio didelio skaičiaus mieste gyvenančių ūkininkų nėra nei vienoje Lietuvos savivaldybėje."

Prognozuojama, kad apie 60–70 proc. gali padidėti žemės nuomos, 30–40 proc. – žemės mokestis, o nekilnojamojo turto mokestis gali kilti 90–100 proc.

"Kalbant apie ūkininkavimo sąlygų pokyčius, tai labai priklausytų nuo savivaldybės tarybos ir administracijos sprendimų. Savivaldybės turi teisę patvirtinti tam tikras ūkinių gyvūnų laikymo taisykles, todėl žemdirbiai gali susidurti su pokyčiais, palyginti su iki susijungimo galiojusia tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad miestuose gali galioti kitokie taršos, kvapų emisijos, vandentvarkos ir kt. reikalavimai", – rašoma ŽŪM komentare.

Vieni supranta, kiti – ne

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kauno rajono skyriaus pirmininkė Genutė Staliūnienė neslėpė, kad V.Matijošaičio kėslai pakaunės žemdirbiams kelia nerimą ir daug neatsakytų klausimų. Priešindamiesi ekspansijai, Kauno rajono žemdirbiai ketina rengti piketą ir imtis kitų įstatymų leidžiamų priemonių.

LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkė G.Staliūnienė neslėpė, kad, priešindamiesi ekspansijai, pakaunės žemdirbiai ketina rengti piketą ir imtis kitų įstatymų leidžiamų priemonių.

Kauno rajono savivaldybės taryba 2017 m. dėl liūčių patirtų nuostolių žemdirbius buvo visiškai atleidusi nuo žemės mokesčio. Šiemet taryba žemės ūkio savininkams, deklaravusiems žemės ūkio pasėlius, 50 proc. sumažino 2019 m. žemės mokestį, nes pakaunės, kaip šalies, ūkininkai nukentėjo dėl pavasarinių šalnų ir sausros. Žemės mokestis už sklypus sumažintas 2 236 žemės ūkio subjektams. Kauno rajono savivaldybės biudžetui tai kainuos apie 60 tūkst. eurų.

"Žinoma, tai neišspręs ūkininkų problemų, tačiau malonu jausti Kauno rajono valdžios solidarumą. Kažin ar taip kaimo žmonėmis rūpinsis Kauno miesto valdžia?" – retoriškai klausė LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininkė.

Pasak G.Staliūnienės, toks V.Matijošaičio akibrokštas norint prisijungti dalį Kauno rajono akivaizdžiai liudija, kad šis verslą kuriantis žmogus negali suprasti kitų verslo šakų poreikių. "Esame nustebę, kad žmogus iš verslo negalvoja, kas laukia kitų verslo rūšių. Atrodo, kad jis nori naikinti žemės ūkį. Į Kauno rajono biudžetą įnešame dalį, kuri yra paskirstoma, o dabar, kai tą grietinėlę pasiims Kauno miestas, kas liks mums ir kitoms seniūnijoms?" – piktinosi Babtų seniūnijos ūkininkė.