PARODOS KALNU TREČIĄ KARTĄ KOPĖ ŠIMTAI „FLUXUS“ ĮKVĖPTŲ MIESTIEČIŲ

Nors pastaruoju metu tam tikrose miesto gatvių atkarpose ribojamas ar net draudžiamas eismas pykdo, šeštadienio vakaro ribojimai Parodos kalne ir minios juo kopiančių persirengėlių miestiečiams kėlė šypsenas.

Kvietė būti menininkais

Visą dieną trukusio jau trečiojo „Fluxus“ festivalio kulminacija tradiciškai tapo persirengusių miestiečių kopimas į Parodos kalną. Anot renginio sumanytojų, tokia atrakcija – ne tik pramoga. Ji turi ir simbolinę prasmę. „Iš laikinosios – į šiuolaikišką sostinę“, – likus kelioms dienoms iki vakarinio kopimo, kauniečius ir visus kitus entuziastus tapti virsmo dalimi kvietė „Kaunas 2022“ komanda.

Renginio metu žmonės buvo kviečiami išlaisvinti savo fantaziją ir bent kelioms valandoms virsti tuo, kuo širdis geidžia, bet standartai neleidžia. Todėl šeštadienio vakarą ant Parodos kalno buvo galima išvysti ir karžygį su šarvais, mistinę būtybę su keturiomis kojomis, klouną, įsikinkiusį vaikišką vežimėlį ir žybsinčiomis lemputėmis apsikarsčiusį mėlyną zuikį.

„Fluxus“ festivalio organizatoriai ne sykį pabrėžė, kad kiekvienas mūsų esame menininkas. Nesvarbu, dirbtume gydytojais, mėsininkais ar duobkasiais. Pats aš – ofiso darbuotojas, o kostiumas ir balti marškiniai – nuolatinis mano palydovas, todėl bent kelis kartus metuose smagu virsti kuo nors kitu“, – kosminio laivo kostiumą vilkintis kaunietis Deividas neslėpė, teminius vakarėlius su draugais organizuojantis bent kelis kartus metuose. Kartais kostiumus nuomojasi iš nuomos punktų, kartais gaminasi pats su žmona. Šeštadienio vakaro apranga – visos šeimos bendro darbo rezultatas. Mintis – jo. Žmona kartono lakštus pavertė skraidančiu įrenginiu, o vaikai apkabinėjo lemputėmis ir aplipino folijos gabalėliais.

Laimučio Brundzos nuotr.

Kostiumus gamino patys

Likus keliolikai minučių iki starto, kalno papėdėje šalia Įgulos bažnyčios nekantriai trypčiojo ir kaunietis Povilas. Praėjusiais metais jo įvaizdus pelnė itin daug žiūrovų simpatijų. Jaunas vyras pasakojo, kostiumus kuriantis pats, o įkvėpimo ieškantis įvairiuose kompiuteriniuose žaidimuose.

„Praėjusiais metais buvau karžygiu. Prie kostiumo buvo pritvirtinta maždaug pusantro metro aukščio galva, pilna balionų. Šiemet taip pat nusprendžiau būti karžygiu, tik kostiumą jau kitą pasidariau“, – Povilas tikino, kad naujasis jo drabužis kur kas profesionaliau pagamintas, tačiau nedrįso prognozuoti, kaip jį įvertins publika.

Pastaroji ji buvo nusiteikusi šventiškai. Visus dalyvius, lipančius kalnu skatino plojimais, šūksniais ir garsiniais signalais.

„Praėjusiais metais stebėjau „Red bull muilinių lenktynes“. Labai patiko. Manau, čia bus panaši atrakcija, – Visai netikėtai renginyje atsidūrusi kauniečių pora svarstė ar kitąmet  nevertėtų ir patiems išbandyti jėgų. – Draugė kaip tik studijuoja Vilniaus universiteto Kauno dailės fakultete. Jaučiu, minčių kaip apsirengti, ji tikrai turės, o ir įgyvendinti idėją su jos rankomis nebūtų sunku.“

Laimučio Brundzos nuotr.

Kaukė – privaloma

Nors šventės dalyviai buvo labai skirtingi, visus juos vienijo noras parodyti save, kuo įdomiau pasiekti kalno viršų ir apsauginės kaukės.  Jas privalėjo dėvėti visi vakaro dalyviai. Dėl esamos epideminės situacijos teko riboti ir pačių žygeivių skaičių. Jei praėjusiais metais žmonių buvo kone pusantro tūkstančio, šiemet jų buvo trigubai mažiau – į kalną kopė 400 iš anksto užsiregistravusių, nemokamą internetinį bilietą įsigijusių miestiečių. Skirtingu laiku į kalno viršūnę atbulomis,  dainuodami, deklamuodami eiles, darydami pritūpimus ir atsispaudimus kopė po 100 entuziastų.

Laimučio Brundzos nuotr.

Nors realiai kopimas pėsčiomis į Parodos kalną trunka vos keletą minučių, kai kurie juo kopė kur kas ilgiau. Juolab, kad ir renginio tikslas buvo ne kuo greičiau, o kuo įdomiau kirsti finišo liniją. Užkopę ant kalno persirengėliai neskubėjo išsilakstyti. Jų laukė triukšmingai nusiteikęs „Citybee“ automobilių orkestras, „Fluxus“ komanda su nemokamo vandens buteliukais ir specialios fluxus linksmybės.