Skola – ne žaizda, neužgis? Šis lietuviams nuo mažumės kaltas posakis visiškai praranda prasmę. Ir ne tik todėl, kad vos ne kas antras Lietuvos gyventojas kažkam skolingas. Galutinai šį posakį paneigia mūsų šalies teisinė sistema, stojanti skolininko pusėn.

Ignoruoja prievolę

Kaip įvertinti skolininko elgesio piktybiškumą? Žmogiškuoju supratimu tai nėra itin sudėtinga. Apynaujis automobilis, restorano atidarymas, atostogos Dubajuje, pasaulyje pripažintos firmos batai, nepriekaištingas kostiumas, pritrenkiamai atrodanti sutuoktinė. Ko gero, dažnas išvardytus požymius įvertintų kaip prabangos simbolį ar bent jau solidų uždarbį gaunančio žmogaus galimybes.

O kaip vertinti situaciją, kai panašiais požymiais apibūdinamas žmogus penkiolika metų negrąžina 40 tūkst. litų? "Kauno diena" rašė apie "turtuolį vargetos kauke" Robertą Petruitį, kuris kauniečiui Egidijui Tamoniui niekaip nesukrapšto grąžinti 40 tūkst. litų (daugiau nei 11,5 tūkst. eurų).

Reikėjo skolinant įvertinti visas rizikas; iš kur pats tiek pinigų gavo – apibartų skeptiškieji lietuviai. Ir jie būtų beveik teisūs, nes net ir Lietuvos teisinė sistema – ne E.Tamonio, o skolos niekaip negrąžinančio R.Petruičio pusėje. Oficialiais duomenimis, R.Petruitis yra visiškas beturtis, dirbantis vos ketvirčiu etato ir gaunantis 75 eurus.

E.Tamonis siekia įrodyti, kad R.Petruitis nevykdo teismo sprendimo, kuriuo yra įpareigotas grąžinti skolą. Paradoksaliausia tai, kad nukentėjusiąją pusę, E.Tamonį, turintys palaikyti prokurorai kratosi teismo įpareigojimo surinkti įrodymus apie piktavališką skolos nemokėjimą.

Pripažintas kaltu

2000 m. geru bičiuliu laikytam R.Petruičiui pinigus verslo pradžiai paskolinusio E.Tamonio pastangos susigrąžinti skolą prasidėjo seniai. Tai, kad R.Petruitis sukčiavo ir pasisavino didelės vertės svetimą turtą, Kauno apygardos teismas pripažino 2004 m. Už šį nusikaltimą ir pinigų padirbinėjimą R.Petruitis buvo nuteistas ketveriems metams laisvės atėmimu.

Teismo įpareigojimą grąžinti skolą R.Petruitis ignoravo ir atlikęs bausmę. Antstolių mėginimai išieškoti pinigus nedavė jokių labiau apčiuopiamų rezultatų. R.Petruičio pasiaiškinimai sugraudintų bet kurį jautresnės širdies žmogų.

Su žmona, su kuria susilaukė dviejų vaikų, R.Petruitis išsiskyręs. Nedidelį atlyginimą gaunantį tėvą išlaiko jo vaikai. Sūnui padeda ir mama.

Taip galo su galu nesuduriantis vyras prieš keletą metų prisistatydavo vieno prabangaus restorano Vilniuje savininku, skelbėsi galintis nebrangiai apgyvendinti svečius Nidoje. Interviu žurnalistams R.Petruitis su sutuoktine, su kuria oficialiai išsiskyręs prieš 23 metus, atskleidė stulbinamą jų meilės, šeimos ir verslo istoriją.

Prabanga – ne įrodymas

"Beviltiška padėtis", – situaciją vertino Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Motiejūnas. Pasak prokuroro, sunkiausia įrodyti, kad teismo sprendimas nevykdomas tyčia. "Tyčia – tada, kai mes galime pateikti įrodymus, kad asmuo gauna pajamas ir nemoka skolos", – tęsė prokuroras.

Situaciją, kai skolininkas nieko neturi, galima vadinti chrestomatine. O jeigu skolininkas dar parodo nors ir menkiausias pastangas – pavyzdžiui, perveda kokį 10 eurų kaip skolos grąžinimą, tai jau negali jo elgesio vertinti kaip tyčinio, piktavališko nenoro grąžinti skolos.

Prokuroras E.Motiejūnas tvirtina, kad yra ir Aukščiausiojo teismo išaiškinimas, kad tokie santykiai kaip E.Tamonio ir R.Petruičio turėtų būti išaiškinti civiliniu lygiu. E.Tamonio siekiamybė R.Petruitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn esą yra perteklinė.

Viešojoje erdvėje demonstruojamas R.Petruičio pasiturintis gyvenimas nėra pakankamas įrodymas, kad jis piktybiškai nemoka skolos E.Tamoniui. Pasak prokuroro, baudžiamojo kodekso straipsnis dėl teismo sprendimo nevykdymo yra nesunkus nusikaltimas. Todėl prokurorai negali taikyti opratyvinės veikos įstatymų, o gali naudotis tik viešuosiuose registruose esančia informacija.

Dar ne pabaiga

"Tenka laukti, kada skolininkui prabils sąžinė arba jis nutars kandidatuoti į Seimą", – situaciją mėgino švelninti prokuroras. Jis toliau laikosi nuomonės, kad piktybiškam R.Petruičio elgesiui įrodyti esą trūksta duomenų: R.Petruitis 2014 m. sudarė sutartį su antstoliu dėl skolos grąžinimo E.Tamoniui ir šio susitarimo esą laikosi. Tačiau E.Tamonis kol kas nepajuto buvusio bičiulio geranoriškumo grąžinant skolą.

Vis dėlto Vilniaus apylinkės teismui ši skolininko istorija pasirodė kiek kitaip. Teismas pabrėžė, kad būtent piktybiškam R.Petruičio elgesiui paneigti trūksta įrodymų. Teismas patarė prokurorui grįžti į R.Petruičio ir jo sutuoktinės Editos skyrybas 1992 m. ir  išsiaiškinti turto dalybų aplinkybes. Taip pat teismas nurodė išsiaiškinti kito R.Petruičio artimiesiems priklausančio turto įsigijimo niuansus, jiems įsigyti reikalingų lėšų kilmę ir kitas aplinkybes.

Tačiau ir po teismo nurodymo prokuroras E.Motiejūnas nesuskubo aiškintis šių aplinkybių, o puolė rašyti šiai teismo nutarčiai skundą. Prokuroras nurodė, kad R.Petruičio sutuoktinė gali pasinaudoti įstatymo numatyta teise ir neteikti parodymų apie buvusį sutuoktinį. Be to, turėtą turtą R.Petruitis yra perleidęs gerokai anksčiau, nei teismas įpareigojo jį grąžinti skolą. Prokuroro skundo verdiktas – Vilniaus apygardos teismo rankose.