Neatitiko šių dienų poreikių

Liepos mėnesio tarybos posėdyje perbraižytos esamų seniūnijų ribos motyvuojant tuo, jog jos nebuvo peržiūrėtos daugiau nei 20 metų, todėl neatitiko šių dienų aptarnavimo poreikių.

Sprendimu sujungtos šešios seniūnijos ir įsteigta viena nauja. Taip esą bus taupomos miesto lėšos, o naujos ribos leis įgyvendinti įvairius plėtros projektus.

„Pertvarka bus įgyvendinama racionaliai perskirstant turimus resursus, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi administracinių kaštų mažėjimo (atsisakyti perteklinių administracinių patalpų, sumažinti komunalinių paslaugų, priežiūros ir eksploatacijos išlaidas mažinant paslaugų teikimo savikainą). Sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai: dabartinės Seniūnijų ribos nustatytos prieš 25 metus.

Vėliau, atsižvelgiant į gyventojų tankumą ir suteikiamų paslaugų skaičių, 2004 m. gruodžio 2 d. savivaldybės tarybos sprendimu Dainavos seniūnija buvo padalyta į Dainavos ir Gričiupio seniūnijas. Per 25 metų laikotarpį, planuojant ir vykdant grąžintinos žemės procesus, gyvenamųjų vietovių urbanizaciją, kaip kurių seniūnijų ribos kirto įregistruotų žemės sklypų ribas ar pastatus ir pagal dabartinį reglamentavimą nedera nei su gamtiniais, nei su antropogeniniais objektais ar jų ribomis, neproporcingai pasiskirsto aptarnaujamoms teritorijoms tenkantis gyventojų skaičius“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Naujos seniūnijų ribos

Remiantis atliktais skaičiavimais ir siekiant suvienodinti suteikiamų paslaugų skaičių, žmogiškųjų išteklių užimtumą, sutaupyti administracinių lėšų bei siekiant kuo didesnį paslaugų skaičių perkelti į elektroninę erdvę, projekte pasiūlyta sujungti šešias (Centro, Gričiupio, Panemunės, Petrašiūnų, Šančių, Žaliakalnio) seniūnijas.

Miesto tarybai pritarus šiam sprendimui, Kaune bus šios seniūnijos: Centro-Žaliakalnio, Petrašiūnų-Gričiupio, Panemunės-Šančių. Jungimai nepalies Aleksoto, Dainavos, Eigulių, Šilainių ir Vilijampolės seniūnijų.

Be to, taryba pritarė įsteigti ir naują Žemosios Fredos seniūniją. Ją sudarys dalis teritorijos, kuri iki šiol pateko į Aleksoto ir Centro seniūnijas, bei Nemuno sala ir joje esantys statiniai.

„Papildomų administravimo išlaidų nereikės, nes Žemosios Fredos seniūnijos administravimą atliks Aleksoto seniūnija“, – pažymėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Leis plėsti infrastruktūrą?

Žemosios Fredos seniūnijos esą reikia tam, kad būtų galima darniai vykdyti miesto plėtrą. Vienas tokių argumentų – noras statyti Aleksote statyti baseiną.

Nuo rudens miesto savivaldybei perėmus valdyti „Žalgirio“ baseiną, tokios infrastruktūros plėtra Aleksote būtų apribota Vietos savivaldos įstatimu, kuris numato, kad seniūnijoje gali būti tik vienas tokio tipo miesto valdomas objektas. Atskyrus teritorijas į skirtingas seniūnijas, tokių kliūčių neliks ir ateityje Aleksotas galės turėti baseiną. Planuojama, kad Aleksote baseinas turėtų atsirasti po keturių metų.

„Šiuo metu sparčiai vykdoma Žemosios Fredos, kaip pramonės ir gyvenamosios teritorijos, konversija, plėtojant ir darniai sujungiant Žemąją Fredą su miesto centru. Atsižvelgiant į vystomą infrastruktūrą, teritorijos specifinį urbanistinį foną, esamą plėtros tendenciją, perspektyvumą, planuojant spartų gyventojų tankio didėjimą, kultūros, švietimo įstaigų ir laisvalaikio zonų plėtrą, siūloma, įsteigti Žemosios Fredos seniūniją, atskiriant šią teritoriją iš Aleksoto ir Centro seniūnijų. Šiuo sprendimu „Žalgirio“ baseinas patektų į Žemosios Fredos seniūnijos teritoriją“, – dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Tarybos mažumos ir opozicijos atstovai kritiškai vertino seniūnijų ribų perbraižymą, motyvuodami, kad seniūnijų dydžiai bus neproporcingi, gyventojų skaičius bus labai netolygus, todėl ne visi gyventojai esą turės vienodas sąlygas gauti teikiamas seniūnijų paslaugas.

Už šį projektą balsavo 26 tarybos nariai, 12 – susilaikė.