Artimųjų palaikymas
Dešimt metų policijoje tarnaujanti Agnė Bieliauskienė sakė, kad šis darbas jai atrodė įdomus dar vaikystėje. Tačiau konkretus sprendimas buvo priimtas jau baigiant mokyklą. Ir niekada dėl tuo sprendimo nesigailėjo. Atvirkščiai, pasak pareigūnės, dirbant policijoje nuolat atsiveria naujos galimybių ir saviraiškos perspektyvos.
– Kaip gimė sumanymas tapti policijos pareigūne, kas nulėmė pasirinkimą? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Bieliauskienės.
– Policijos pareigūnės profesija mane žavėjo nuo vaikystės – patiko matyti, kaip pareigūnai padeda žmonėms, palaiko tvarką, o įvairiuose filmuose rodoma policijos veikla tik dar labiau stiprino susidomėjimą. Tačiau ilgą laiką nesvarsčiau šio kelio rimtai, kol vienuoliktoje klasėje nesudalyvavau televizijos projekte „Praktikantai“. Gavau unikalią galimybę atlikti „praktiką“ policijoje ir iš arti pamatyti, kokia tai profesija. Nuo tos dienos jau gyvenau su viena aiškia mintimi – noriu tapti policijos pareigūne.
Iki tol buvau galvojusi ir apie kineziterapijos studijas, tačiau praktikos patirtis policijoje viską sustatė į savo vietas.
– Kaip Jūsų pasirinkimą vertino artimi žmonės – entuziastingai pritarė, abejojo, bandė atkalbėti?
– Man labai pasisekė – šeima nuo pat pradžių palaikė. Jie šią profesiją laikė garbinga, atsakinga, vertinga visuomenei. Artimieji skatino siekti savo tikslo, džiaugėsi ir didžiavosi, kad pasirinkau tokį kelią.
– Kokias turite asmenines savybes, padedančias atlikti policininkės pareigas?
– Mano stiprybės – organizuotumas, kantrybė, drąsa, kruopštumas, komunikabilumas, atsidavimas darbui, tolerancija. Esu linkusi greitai priimti sprendimus ir kokybiškai atlikti užduotis. Manau, kad kiekvienas žmogus turi įvairių savybių, tik jos kartais būna „paslėptos“. Darbas policijoje padėjo man jas išgryninti ir sustiprinti. Tarnyboje išmokau geriau planuoti laiką, tinkamai paskirstyti darbus, išlaikyti šaltą protą net įtemptose situacijose.
– Kokias savybes išsiugdėte dirbdama policininke?
– Labiausiai – gebėjimą išlikti ramiai, net kai situacija įtempta ar konfliktiška. Išsiugdžiau dar didesnę kantrybę, dėmesingumą detalėms, atsakomybės jausmą. Taip pat – gebėjimą greitai analizuoti informaciją ir priimti sprendimus. Šios savybės kasdien padeda atliekant užduotis.
– Kokius matytumėte svarbius skirtumus tarp policijoje tarnaujančių vyrų ir moterų?
– Šiais laikais ir vyrai, ir moterys tarnyboje pirmiausia stengiasi konfliktus spręsti dialogu, o jėgą naudoja tik kraštutiniu atveju. Vis dėlto moterys dažnai geba greičiau užmegzti kontaktą su agresyviai nusiteikusiais asmenimis – švelnesnis tonas ir ramus bendravimas dažnai veikia raminančiai.
– Ar visi be išimties kolegos vyrai yra geranoriški kolegių atžvilgiu?
– Mūsų darbe visi yra lygūs – tiek vyrai, tiek moterys vertinami pagal darbo rezultatus, o ne pagal lytį. Operatyvaus valdymo skyriaus kolektyvas puikus, draugiškas, labiau primenantis šeimą nei tik bendradarbius.
– Ar teko kada susidurti su seksizmo apraiškomis, bandymais pažeminti – turiu galvoje įžūlius pažeidėjus, išgėrusius asmenis ir pan. Jei tenka patirti, kaip su tuo tvarkotės?
– Kai anksčiau dirbau Kelių policijoje, kur daugiau teko bendrauti su pažeidėjais, tokių situacijų yra pasitaikę. Tačiau jei nesutrinki, išlaikai ramų, bet tvirtą toną, dažniausiai tai greitai baigiasi. Geriausia į tokias replikas reaguoti ramiai, net su šypsena – tai dažnai nuginkluoja žmogų, norėjusį tave įžeisti, arba priverčia jį jaustis „nepatogiai“. Dabar, dirbdama Operatyvaus valdymo skyriuje, beveik neturiu tiesioginio kontakto su pažeidėjais, todėl tokių situacijų nepasitaiko.
– Manoma, kad tramdyti kokius nors įsismarkavusius pažeidėjus moterims gerokai sunkiau negu vyrams. Kai į įvykio vietą atvyksta moteriškas ekipažas, tokiam ekipažui sunkiau susitvarkyti, pažeidėjai jaučiasi drąsesni, todėl tenka kviesti kolegas vyrus.
– Nors vyrų ir moterų fizinis pajėgumas skiriasi, tinkamai pasiruošus fizinės galimybės netampa kliūtimi. Konfliktų sprendimas dažnai prasideda nuo komunikacijos, o ne nuo fizinės jėgos. Jei vis dėlto prireikia jėgos, moterys gali efektyviai susitvarkyti pasitelkusios tinkamą taktiką arba dirbdamos komandoje, o jei reikalinga vyrų pagalba, jie visada noriai padeda. Tačiau nepasakyčiau, kad dėl skirtingo fizinio pajėgumo atsiranda rimtų keblumų vykdant policininkės pareigas. Svarbu nuolat rūpintis savo fiziniu pasirengimu, lankyti taktikos pratybas, o tai yra įprasta tarnybos dalis.
– Kiek laiko skiriate fiziniam pasirengimui tobulinti?
– Sportuoju bent 3–4 kartus per savaitę sporto salėje. Net darbo pietų pertrauką su vadove dažnai iškeičiame į treniruotę – po jos grįžtu pailsėjusi ir kupina energijos. Visada skatinu kolegas nepamiršti fizinio pasirengimo.
– Kokios galimybės moterims policijoje tobulėti, siekti karjeros. Kokie yra Jūsų ateities planai?
– Policijoje tikrai nėra ribojimų pagal lytį – viskas priklauso nuo gebėjimų ir darbo rezultatų. Savo karjerą pradėjau kaip specialistė, vėliau tapau vyresniąja specialiste, būrio vade, o dabar jau 3,5 metų dirbu Operatyvaus valdymo skyriuje vyriausiąja tyrėja. Man svarbiausia – kokybiškai atlikti darbą, didinti skyriaus veiklos efektyvumą, padėti kolegoms ir žmonėms. Pareigos dažnai ateina kaip natūralus gerai atlikto darbo rezultatas.
Mūsų darbe visi yra lygūs – tiek vyrai, tiek moterys vertinami pagal darbo rezultatus, o ne pagal lytį.
– Ar pati skatinate, raginate drauges, pažįstamas, giminaites rinktis tarnybą policijoje?
– Taip, ne kartą esu dalijusis savo patirtimi su draugais ar pažįstamais, skatinusi apsvarstyti šią profesiją kaip prasmingą ir įdomią.
– Koks, Jūsų pastebėjimais, yra visuomenės požiūris į moteris policininkes?
– Jis nuolat gerėja – žmonės vis dažniau mato, kad moterys policijoje yra tokios pat profesionalios ir pajėgios padėti kaip vyrai. Vis dėlto neretai pastebiu, kad žmonės nustemba sužinoję, jog dirbu policijoje – kai kuriems atrodo, kad pagal išvaizdą ar būdą labiau tiktų grožio sfera. Ypač tai išryškėjo, kai mokiausi kosmetikos specialybės – nemažai bendramokslių ir pažįstamų sakė, kad sunkiai mane įsivaizduoja policininkės amplua. Papildomi mokslai man buvo gera patirtis, praplėtusi akiratį ir suteikusi naujų įgūdžių, tačiau visada žinojau, kad policininkės darbas man arčiausiai širdies. Tai sritis, kurioje galiu save realizuoti, padėti žmonėms ir jausti, kad mano darbas turi prasmę.
– Kokios pagrindinės užduotis Jums tenka dirbant Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiąja tyrėja?
– Koordinuoju pareigūnų darbą, organizuoju mokymus, teikiu metodinę pagalbą, užtikrinu vidaus kontrolę ir efektyvų policijos pajėgų valdymą. Kartais tenka dirbti pajėgų valdytojos darbą – koordinuoti Kauno apskrityje dirbančių policijos pajėgų veiklą, bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis įstaigomis ir organizacijomis (tokiomis kaip greitoji medicinos pagalba, gaisrinė, vaikų teisių apsaugos tarnyba, beglobių gyvūnų prieglaudos ir kt.)
Kartu su vadove ir vyriausiuoju specialistu esame stipri komanda, kartu planuojame ir kuriame naujas priemones, kad darbas būtų efektyvesnis ir policijos paslaugos gyventojams – kokybiškesnės.
Aplenkė vyrus
Lietuvos policijos mokyklos viršininko pavaduotojas Mindaugas Bilius „Kauno dieną“ informavo, kaip per pastaruosius penkerius metus mokyklą baigusių moterų ir vyrų skaičius keitėsi.
2020 m. baigė 56 vyrai ir 51 moteris, 2021 m. – 55 ir 20, 2022–2023 m. – 76 ir 51, 2023–2024 m. – 87 ir 62, 2024–2025 m. moterys jau akivaizdžiai dominavo – 64 ir 89.
M. Biliaus pastebėjimais, į Policijos mokyklą stojančios moterys atrankoje vyrams nenusileidžia, o kartais ir pranoksta.
„Pastebima tendencija, kad moterys atrankai ruošiasi kruopščiau ir atsakingiau“, – sakė M. Bilius.
Mastai – panašūs
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis atkreipė dėmesį, kad moterų skaičius maždaug vienodais mastais didėja visuose policijos komisariatuose.
„Kalbant apie statutinius pareigūnus, moterys sudaro 44 proc. Kalbant apie visus darbuotojus – moterys sudaro 49 proc. Stebint ilgalaikę, dešimties metų, tendenciją, vyrų ir moterų pareigūnų santykis didėja moterų naudai“, – pastebėjo R. Matonis.
Jo tvirtinimu, vyrų galimybių neatitinkantis moterų fizinis pajėgumas nėra rimta kliūtis tramdant net ir agresyvius pažeidėjus.
„Stebime tendenciją, kad į tokį iškvietimą atvykus moterims pareigūnėms, jos dažnai suvaldo situaciją (psichologiškai, tinkamai komunikuodamos) taip, kad nereikia naudoti fizinės jėgos ar specialiųjų priemonių. Paprastai agresyvūs asmenys, bendraudami su moterimi pareigūne, elgiasi ramiau, nesipriešina. Taip pat moterys pareigūnės lengviau susikalba su nukentėjusiomis moterimis, nes pareigūnės yra empatiškesnės, greičiau ir lengviau įgyja nukentėjusiosios pasitikėjimą. Bet kokiu atveju, jei vienas ekipažas nesusitvarko su pažeidėjais ir nesugeba jų sutramdyti, visuomet yra kviečiamos papildomos pajėgos“, – pabrėžė Policijos departamento atstovas.
Jo pastebėjimais, tiek vyrų, tiek moterų motyvacija renkantis tarnybą policijoje yra panaši
„Nežinau, ar čia galima išskirti būtent moteris, tačiau dažnas jaunas asmuo savo pasirinkimą grindžia vaikystės svajone dirbti policijoje, mato šiame darbe didelę prasmę, nes turės galimybę padėti žmogui, atkurti teisingumą, prisidės prie saugesnės šalies kūrimo“, – sakė R. Matonis.
Turi abejonių
Tačiau didėjantis moterų skaičius policijoje vertinamas nevienareikšmiškai.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė „Kauno dienai“ nurodė kai kurias ryškėjančias problemas.
„Prieš kažkiek metų džiūgavome ir gyrėmės partneriams Europoje, kad baigiame pasiekti 50 proc. ribą, kad vyrų ir moterų policijoje yra maždaug po lygiai. Dabar aš matau tam tikras grėsmes, nes yra problema, kai reikia sudaryti mišrų ekipažą iš vyro ir moters. Ypač naktiniuose budėjimuose, budint masiniuose renginiuose, kuriuose, pavyzdžiui, būna agresyvių sporto sirgalių ir kur yra reikalinga fizinė jėga“, – sakė R. Katinienė.
Jos tvirtinimu, tarnybos policijoje specifika reikalauja tam tikrų tik vyrams būdingesnių sugebėjimų.
„Manau, nereikėtų siekti tų 50 proc., kad labai gražiai atrodytumėme. Vis tiek reikėtų atkreipti dėmesį į tarnybos specifiką. Tarnybos efektyvumą reikėtų kurti ne skaičiais, bet atsižvelgiant į tai, kas yra reikalinga ir naudinga visuomenei. Moterys labiau tinka kruopštesniam, labiau intelektinio pobūdžio darbui. Vyrų sugebėjimai ypač aktualūs formuojant specializuotus padalinius – greitojo reagavimo, riaušių malšinimo padalinius“, – pabrėžė R. Katinienė.
Dabar aš matau tam tikras grėsmes, nes yra problema, kai reikia sudaryti mišrų ekipažą iš vyro ir moters. Ypač naktiniuose budėjimuose.
Ji pastebėjo, kad didesnis moterų skaičius kartais sukelia problemų mažesniuose policijos komisariatuose, kur nedaug darbuotojų.
„Tokių komisariatų vadovai aiškiai įvardija problemą, kad jiems sudėtinga organizuoti darbą, formuoti patikimus ekipažus, nes nėra saugu ir ramu, kai ekipažą sudaro dvi moterys. Natūralu, kad moterys fizine jėga niekada neprilygs vyrui. Iš moterų pareigūnių yra signalų, kad nelabai norėtų dirbti naktį, kai yra specifiniai įvykiai. Yra pasitaikę atvejų, kai policijos pareigūnės nukentėjo, kai kurios yra patyrusios ypač brutalų pasipriešinimą, fizinį smurtą. Natūralu, kad moterys labai vengia tokių situacijų, nes jos kitaip reaguoja į smurtą nei vyrai“, – „Kauno dienai“ sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.
Socialinės garantijos
Svarbus faktorius, skatinantis moteris rinktis darbą policijoje, yra pareigūnams taikomos įvairios socialinės garantijos.
„Jei sėkmingai baigsite policijos pareigūnus rengiančią mokymo įstaigą, darbo vieta Jums bus garantuota. Užtikrinsime nuolatinį kvalifikacijos tobulinimą ir karjeros galimybes“, – pabrėžiama Lietuvos policijos mokyklos tinklalapyje.
Siūlomos lengvatos apsirūpinant gyvenamuoju būstu: „Pareigūnas, kuris tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto, namo ar jo dalies, iš Vidaus reikalų ministerijos ar atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos atitinkamoje vietovėje turimo tarnybinių butų fondo gali būti aprūpinamas tarnybiniu butu. Pareigūnui, kuris nėra aprūpintas tarnybiniu butu pirmiau nurodyta tvarka, iš Vidaus reikalų ministerijai ar vidaus reikalų centrinei įstaigai skirtų lėšų mokami Vyriausybės nustatyto dydžio butpinigiai.
Teisės aktų nustatyta tvarka policijos pareigūnams yra numatyta galimybė skirti butpinigius, kuriais pareigūnai gali padengti gyvenamojo būsto nuomos išlaidas“, – rašoma Policijos mokyklos tinklalapyje.
Tarnaujantys policijoje gauna ir su sveikata bei gyvybe susijusias valstybines garantijas, yra pasirūpinta jų maitinimu ir išlaidomis transportui.
„Pareigūnų sveikata ir gyvybė visam jų tarnybos laikui valstybės biudžeto lėšomis privalomai draudžiama nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ir savivaldybių biudžetų, savivaldybių sveikatos fondų lėšų.
Pareigūnai, vykdantys specialias tarnybines užduotis, taip pat atliekantys tarnybą lauko sąlygomis, aprūpinami maistu arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.
Pareigūnui, kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi“, – pabrėžiama Policijos mokyklos informacijoje, skatinančioje rinktis tarnybą policijoje.
Naujausi komentarai