Miesto tvarkytojai Ramybės parką, rodos, pamiršo – čia esantys slidūs takai tapo sunkiu išbandymu pėstiesiems.

Į cerkves juosiančią tvorą įsikibusi viena moteris šiandien net šaukėsi praeivių pagalbos: “Gal padėtumėte nueiti iki Vytauto prospekto?“

Pro šalį ėjęs vyras atsargiai priartėjo prie moters, ištiesė ranką. Taip susikibę, žengdami dar lėčiau jiedu pajudėjo apledėjusiu taku. Tačiau ėjo slysčiodami, stabtelėdami.

„Visa laimė, kad pasisekė įsitverti į tvorą. Slystelėjau, koja kryptelėjo, vos neparkritau. Taikiausi, kad atsitrenkčiau į tvorą. Tik taip galėjau sustoti“, – pasakojo praeivio lydima ponia Aldona.

Jos geradarys tvirtino, kad per parką vaikšto kasdien, o takeliai pabarstomi tik tuomet, kai ledas ima tirpti savaime.

„Šitas parkas – Dievo pamiršta vieta. Žiemą niekas nesirūpina, kad takai pėstiesiems būtų saugūs, o rudenį čia lapų pūdykla“, – bėdavojo Algimantas Kapočius.

Kauniečiai juokavo, kad Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojai neturėtų pykti ant moksleivių už vėlavimą į pirmą pamoką, nes nuo viešojo transporto stotelės Vytauto pr. per parką tokiais keliais užtrunka ateiti.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus viršininkas Aloyzas Pakalniškis pripažino, kad situacija Ramybės parke nebuvo gera. Tačiau ir nuramino, kad po pietų viskas turėtų pasikeisti į gerąją pusę.

Ramybės parku pavesta rūpintis bendrovei „Kauno švara“. Ketvirtadienį iki pietų buvo sušauktas susirinkimas ir išskirstyti darbai Ramybės parko takų švarinimui.

„Tas parkas – kaip miškinga vieta. Ten, kur pašvietė saulutė, tai ledas nutirpo, o Ramybės parke ir liko“, – aiškino A.Pakalniškis. 

Vedėjas taip pat priminė, kad toli gražu ne visa Ramybės parko teritorija priklauso miestui.  Yra suformuotas sklypas, priklausantis mečetei, Aleksandro Puškino mokyklai, stačiatikių cerkvėms. Pasak vedėjo, į tuos sklypus įeinantys parko takai jau yra sklypo savininko pareiga.