„Ši mintis mane persekiojo jau nuo tada, kai pastačiau bažnyčią, nes liko nesunaudoto ledo ir sniego, o be to vis pasnigdavo. Taip ir susikaupė kalniukas. Pirmiausia, laipiodami į jį džiaugėsi vaikai. Paskui, per Sausio 13-ąją, padariau ten atminties kalnelį – jo viršuje įsmeigiau Lietuvos vėliavėlę ir popierinių neužmirštuolių. Turiu aukūrėlį, tądien jaukiai pavakarojau šalia bažnyčios iš sniego“, – portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakojo Vytis.
Pašnekovas šyptelėjo – kieme pastatytas tirpstantis klebonijos pastatas jam šiek tiek primena Vilniaus arkikatedrą. Ledą, kurio buvo prisišaldęs, vyras panaudojo klebonijos kolonoms pastatyti, o iš sniego suformavo jos stogelį. Kauniečio kaimynas savo palėpėje surado ir atnešė šventą 40 centimetrų statulėlę. „Sako: „Gal bažnyčioje panaudosi?“ Tą statulėlę užkėliau ant viršaus. Ten ji idealiai tinka“, – tarstelėjo kaunietis, pridurdamas, kad jo idėjos įgyvendinimą ir toliau lydi reikšmingi sutapimai.
V. Lasys neslėpė norėjęs, kad kieme atsirastų tokia vieta, kurioje būtų galima pernakvoti šiltai apsikamšius patalais. Tad klebonija, kartu su bažnyčia iš sniego tapusi bendro statinių komplekso dalimi, ir yra skirta šiam tikslui. „Ledo kubai – visiškai sušalę, viduje neturėtų būti drėgmės“, – vylėsi pašnekovas.
Kauniečio bažnyčioje iš sniego neseniai apsilankė ir artimas šeimos bičiulis, tikras vienuolis – brolis Rolandas, krikštijęs abu jo vaikus bei sutuokęs žmonos Eglės brolį. „Pagalvojau, kad būtų puiku atnaujinti ryšį. Jis atvažiavo iš Jonavos, kur šiuo metu tarnauja. Paruošėme vakarienę ir bažnyčią aplankėme – paskambinome varpu, atsigėrėme arbatos. Tą pačią dieną buvo atvažiavę ir dar penki žmonės iš Garliavos. Tarp jų – dvi seserys bei vargonininkas. Visi susitiko. Puikiai praleidome laiką. Dievas ir vėl mus suartino sukviesdamas į vieną vietą“, – džiaugėsi V. Lasys.
Dievas ir vėl mus suartino sukviesdamas į vieną vietą.
Kaip jau rašyta, vyras bažnyčią iš sniego savo kieme pastatė tarsi padėkos ženklą, nes pernai sulaukė pagalbos iš savivaldybės, skyrusios žmones, kurie padeda Vyčiui su žmona Egle rūpintis reta genetine liga sergančiu sūneliu Tauru. Šešerių berniukas nejuda, nekalba, yra maitinamas per gastrostomą švirkštu, o kvėpuoja per tracheostomą.
Šeimos istorija sujaudino ir vieną mama, taip pat auginančią negalią turintį vaiką. Vyčiui išsiųstoje žinutėje moteris rašė, kad jo idėja kieme pastatyti bažnyčią iš sniego stipriai ją palietė. „Tėvai, auginantys neįgalius vaikus, vieni kitus labai gerai supranta ir jaučia. Ji džiaugėsi, kad sugebu tokiu būdu – per kūrybą iš sniego – save išreikšti“, – atviravo kaunietis.
Paklaustas, ar ši moteris buvo atvykusi į jo namo kiemą realiai apžiūrėti tirpstančių statinių, V. Lasys sakė, kad ne, tačiau neslėpė – kasdien čia pasižvalgyti užsuka itin geri, šilti žmonės. „Tikslą pasiekiau – ateina bendraminčiai“, – sakė vyras.
Šiemet nusprendė tęsti tradiciją – norintys apsilankyti jo kieme ir apžiūrėti statinius iš sniego, savo pinigine auka turi prisidėti prie karo kamuojamą Ukrainą remiančių organizacijų. „Esu tokios nuostatos, kad kažkuo prisidėti turime kiekvienas. Jeigu kuris nors iš atėjusiųjų neparemia Ukrainos surinkdamas specialų telefono numerį, yra antras variantas – sniego bažnyčioje pastačiau aukų dėžutę, kurioje rastus pinigus pats pervedu į minėtam tikslui skirtas organizacijų sąskaitas“, – pokalbį baigė pašnekovas.
Naujausi komentarai