Nustebino planai
Rotušės aikštėje vyksta rekonstrukcija, po kurios bus sutvarkytos požeminės komunikacijos, paklota naujutėlė granito danga. Aikštės prieigose klojami akmenys. Be to, aikštėje atsiras naujas fontanas, bus įrengta kitų architektūros elementų.
„Rotušės aikštė šiuo metu intensyviai tvarkoma, o gyventojai džiaugiasi matydami pokyčius miesto širdyje. Planuojama, kad šių metų pabaigoje aikštė taps atvira miestiečiams ir miesto svečiams. Tai bus ne tik estetiškai atnaujinta erdvė, bet ir gyvas kultūrinis traukos taškas“, – Rotušės aikštėje vykdomus darbus komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas.
Kitaip tariant, Rotušės aikštė pasikeis neatpažįstamai, bus sutvarkyta iš pagrindų. Atrodytų, kad tai tarnaus dešimtmečius, tačiau ar tikrai taip bus – neaišku. Kauno miesto savivaldybė dabar užsimojo pakoreguoti Rotušės aikštės detalųjį planą. Tai gali atverti galimybes ateityje po aikšte įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tokio projekto niekaip neišeitų įgyvendinti neišardžius visko, kas dabar aikštėje klojama.
Kauno miesto savivaldybės specialistai neatmetė galimybės ateityje čia įrengti požeminę aikštelę. Tiesa, kol kas jokie detalieji projektai šiuo klausimu nerengiami, tačiau pakoreguotas detalusis planas atveria bent jau teorinę galimybę ateityje Senamiesčio širdyje turėti požeminę automobilių aikštelę.
„Konkretūs sprendimai dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Rotušės aikštėje šiuo metu tik svarstomi – galutinis sprendimas dar nepriimtas. Siekiame atsakingai išanalizuoti visus galimus scenarijus, įvertinti projektui reikalingus finansus, įgyvendinimo terminus, poveikį paveldui ir praktinę naudą miestui“, – dienraščiui nurodė G. Barčauskas.
Jis aiškino, kad detaliojo plano viešinimas pradėtas anksčiau, kad esą būtų galima atlikti būtinus parengiamuosius darbus. „Visas procesas užtrunka, nes apima daugybę etapų. Reikia derinti projekto sąlygas, techninių sprendimų vertinimą, sutikimų ir leidimų gavimą. Kadangi teritorija patenka į kultūros paveldo apsaugos zoną, šie veiksmai leistų atsakyti, kokių reikėtų archeologinių tyrimų ir kokių kaštų tai galėtų pareikalauti. Visa tai daroma žvelgiant į tolimą ateitį“, – tikino G. Barčauskas.
Iš tokio atsakymo galima daryti prielaidas, kad pakoreguotas Rotušės aikštės detalusis planas ateityje leistų lengviau įgyvendinti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės idėją. Atliekant dabartinę Rotušės aikštės rekonstrukciją reikėjo atlikti ir archeologinius kasinėjimus.
Norint šioje Senamiesčio erdvėje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tektų kasti gerokai giliau, o tai galėtų kainuoti ne vieną milijoną eurų. Ar tikrai, įvertinus visus kaštus ir siekius Senamiestyje mažinti automobilių srautus, požeminės aikštelės Rotušės aikštėje projektas būtų naudingas? Kol kas į šį klausimą nėra atsakymo, nes, kaip komentavo G. Barčauskas, konkrečių sprendimų dar nėra ir kol kas tai dar labai tolimos ateities klausimas.
Idėja virs kūnu
Kitoje Senamiesčio vietoje – Jonavos g. 1F – įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę nuspręsta kartu su šalia planuojamu statyti nauju savivaldybės administracijos pastatu. Vietoj esamos antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės atsiras požeminė. Šis projektas vis dar popieriuose, tačiau po truputį judama prie labiau apčiuopiamų darbų.
„Šiuo metu vyksta projektinių pasiūlymų rengimo darbai, teikiamas prašymas sąlygoms gauti ir atliekamos visuomenės informavimo procedūros. Šioje vietoje po žeme bus vieno aukšto automobilių stovėjimo aikštelė. Planuojamas automobilių vietų skaičius šiuo metu dar nėra galutinis – jis gali kisti projektavimo eigoje, atsižvelgiant į techninius sprendimus ir poreikį“, – pastebėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Numatyta, kad įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ties Kauno pilimi bus iš Šv. Gertrūdos gatvės pusės.
Keisis visa teritorija
Primename, kad Kauno miesto savivaldybė buvo paskelbusi architektūrinį konkursą, kaip galėtų pasikeisti Senamiesčio teritorija, esanti ties Kauno pilimi.
Savivaldybės užsakymu atvirą konkursą organizavęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius kvietė dalyvius teikti Jonavos g. 1F administracinio pastato ir viešosios erdvės su požeminiu garažu architektūrinių sprendinių projektinius pasiūlymus. Iš dešimties dalyvių konkursą laimėjo projektas „Urbis Tabula“, antrąją vietą užėmė darbas „Kalbantys akmenys“, o trečiąją – „N/N“.
Konkretūs sprendimai dėl požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Rotušės aikštėje šiuo metu tik svarstomi.
Kaip skelbė Kauno savivaldybė, architektūriniame idėjos konkurse kelti trys esminiai tikslai: dabartinę Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelę paversti žalia laisvalaikio oaze, po ja numatyti požeminę aikštelę, o netoliese, trikampės sankryžos vietoje, suprojektuoti reprezentacinį administracinį pastatą. 1,61 ha ploto sklype viešoji erdvė turėtų sudaryti bendrą kompozicinį kompleksą su šalia numatytu administraciniu pastatu.
Pasak architektūrinės idėjos konkurso komisijos pirmininko, architekto Mindaugo Pakalnio, apsispręsti dėl nugalėtojo nebuvo pati lengviausia užduotis: „Pirmasis darbas išreiškė viešosios funkcijos skaidrumą. Jame atsispindi atviri, transperantiški sprendiniai. Antrame projekte matomas pasirinktos medžiagos šiltumas, sąsajos su senamiesčiu. Tačiau pastebimas kiek per tiesmukiškas Kauno pilies elementų citavimas. Trečiai idėjai šiek tiek trūksta ambicijos „atsistoti“ į tokią svarbią miesto lokaciją.“
Galutinis sąrašas ir projektų rikiuotė gali pasikeisti tik tuo atveju, jeigu darbų autoriai nepateiks reikalingų dokumentų ir neužbaigs techninių procedūrų. Konkursą laimėję architektai, su kuriais Kauno savivaldybė pasirašys projektavimo sutartį, rengs viešą projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei.
Dar viena konversija
Dar 2023 m. buvo pristatyta idėja iš esmės pakeisti Steigiamojo Seimo aikštės vaizdą ir dalį erdvės prie Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių užstatyti pastatais. Laisva erdvė liktų tarp pastatų, tarsi suformuojant naują uždarą aikštę.
Pristatant detaliuosius planus, savivaldybės atstovai aiškino, esą aikštė nyki, netraukia joje pasibūti dėl per didelio eismo triukšmo, todėl reikalingi šios centrinės Kauno vietos pokyčiai.
„Šis projektas labai svarbus, nes Senamiestyje ir Naujamiestyje turi būti atstatytos teisingos gatvių trajektorijos, erdvėse turi būti perimetrinis užstatymas, kuriama architektūra, kuri skatintų žmones vaikščioti, o ne važiuoti automobiliais. Ši aikštė neveikia dėl transporto keliamo triukšmo taršos. Užstatydami palei gatvę sudarytume tam tikrą buferį ir taip būtų sprendžiama triukšmo problema. Tokiu atveju čia būtų galima įrengti skverą ar jaukesnę erdvę“, – idėjos pristatymo metu kalbėjo G. Barčauskas.
Rengiant Steigiamojo Seimo aikštės ir gretimų teritorijų detalųjį planą keltas uždavinys numatyti optimalią 1,7 ha teritorijos urbanistinę struktūrą, kuri neprieštarautų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajam planui.
Planų pristatymo metu pasiūlyta pačioje aikštėje ties gatvėmis užstatyti erdvę pastatais, viduje tarsi sukuriant atskirą zoną. Čia esą būtų ribojamas aukštingumas, kad nauji pastatai neišsiskirtų iš bendro Senamiesčio vaizdo.
Steigiamojo Seimo aikštės konversijoje numatyta ne tik dalį ploto užstatyti, bet taip pat šioje vietoje įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Panašu, kad ir ši Senamiesčio vieta netrukus sulauks detalesnio architektų žvilgsnio ir konkretesnių vizijų, kaip ši erdvė galėtų pasikeisti.
„Architektūrinio konkurso dokumentai jau parengti ir artimiausiu metu numatoma paskelbti atvirą konkursą. Šioje vietoje numatoma ne tik požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, bet ir moderni, funkcionali viešoji erdvė su parko elementais ir želdiniais. Tikimės, kad projektas atitiks šiuolaikinės miesto centro transformacijos kryptis, kai požeminė dalis skiriama infrastruktūrai, o viršutinė – bendruomenei ir miestui“, – į ką turėtų atkreipti dėmesį architektai, ketinantys dalyvauti konkurse, nurodė G. Barčauskas.
Naujausi komentarai