Apleistas Vytautas parkas seniai miestui yra lyg šašas. Jo savininkas pasakoja apie esą pradedamus įgyvendinti grandiozinius parko pokyčius, tačiau savivaldybės atstovai juo netiki.
Nukelia į praeitį
Apsilankius Vytauto parke atrodo, kad čia kelis dešimtmečius buvo sustojęs laikas. Senosios sūpynės, šviestuvai – aplūžę, aprūdiję. Ne ką patraukliau atrodo ir jo teritorijoje esantys pastatai.
Keli – visai nenaudojami. Esančiame tolėliau nuo įėjimo į parką neseniai buvo kilęs gaisras. Tačiau ir iki jo šis statinys būtų buvęs puiki vieta filmuoti siaubo filmo sceną.
Ne vienam kauniečiui sunku suprasti, kodėl šis istorinis ir unikalus Kauno kampelis iki šiol yra taip apleistas? Taip pat stebina, kad nė vienas netvarkomų pastatų, esančių Vytauto parke, Perkūno g., nėra apmokestintas papildomu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu. Šis įvestas ne vienam apleisto statinio savininkui. Tai savotiška paskata greičiau susitvarkyti.
Tvarko jau dabar?
Apie NT papildomą mokestį, taikomą apleistų pastatų šeimininkams, pasiteiravus Vytauto parko savininko Ričardo Šidlausko, šis nebuvo linkęs atvirauti. "Palikime šį klausimą atvirą. Jūsų labai įdomūs klausimai. Kodėl aš turiu tai komentuoti?" – atkirto verslininkas.
Paklaustas, kada planuoja tvarkyti šias savo valdas, jis puolė vėl piešti šviesią ateitį. "Tvarkome jau dabar. Jeigu draudimas taip reaguotų kaip mes, degęs pastatas jau būtų sutvarkytas šią savaitę", – tvirtino R.Šidlauskas.
Bet ir iki gaisro pastatas ilgokai buvo nenaudojamas, stovėjo apleistas. "Nenaudojamas, nes kuriama bendra viso parko tvarka. Bus labai gražiai tvarkoma ir padaroma. Dėliojama su miestu. Bus bendrai kuriama", – bandė aiškinti pašnekovas.
Bus parkas žmonėms
Smalsu, kaip viskas atrodys. "Bus parkas žmonėms", – paaiškino R.Šidlauskas ir užsiminė, kad bus atgaivinta kavinės veikla. "Tas, kas buvo, taip ir bus", – toliau pažadus žarstė Vytauto parko šeimininkas.
Termino, kada kauniečiai galės leisti laisvalaikį atnaujintoje erdvėje, neišgirdome. "Būtų neteisinga, jeigu pasakyčiau, kad kitą vasarą jau bus. Bet jeigu bus, pamatysite. Norėjome ir anksčiau, bet ne viskas pasidaro taip, kap norėtųsi", – tikino R.Šidlauskas.
Pagrindiniai trukdžiai – biurokratiniai dalykai? "Ne, kaip buvo priimta daug sprendimų. Susitikta ir su miesto valdžia. Visi to paties nori: ir valdžia, ir mes, ir gyventojai. Bet yra tokių techninių, visokių kitokių dalykų. Tokie projektai nesidaro per vieną naktį, bet bus gerai. Tikrai", – žadėjo verslininkas.
Jokių judesių nepastebėjo
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė, kad apie planus sutvarkyti Vytauto parką girdintis pirmą kartą. Juo labiau neturi informacijos apie jokius realius veiksmus, kad Vytauto parke atsirastų daugiau gyvybės.
"Visi matome, kad šiandien ten viskas apleista. Jokių prašymų, leidimų kažką daryti Vytauto parke savivaldybė nėra gavusi", – teigė D.Ratkelis.
Ką jis mano apie situaciją šioje prestižinėje Kauno vietoje? "Jeigu savo laiku nebūtų buvę vagių, nebūtų vykusi prichvatizacija, Dainų slėnis, Vytauto parkas ir visas miestas dabar atrodytų visai kitaip. Bet kai susiduriame su privačia nuosavybe, nelabai ką galime padaryti", – apgailestavo administracijos direktorius.
Nesutaria dėl mokesčio
Kodėl nė vienam Vytauto parke esančiam apleistam pastatui nėra taikomas padidintas NT mokestis?
"Centro seniūnija nebuvo teikusi prašymo šiuos pastatus įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių, kuriems taikomas padidintas Nekilnojamojo turto mokestis, sąrašą", – tvirtino Kauno miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjo pavaduotoja Vijolė Karpienė.
Centro seniūnijos atstovai teigė, kad seniūnija yra teikusi prašymą Perkūno al. 4 ir 4B pastatus įtraukti į minėtą sąrašą. Jo žiniomis, prašymą savivaldybė patenkino ir pastatų savininkui turėtų būti taikomas padidintas NT mokestis. Tačiau negalėjo pasakyti, kada prašymas teiktas.
Iš viso šiame sąraše yra 58 Kauno pastatai.
Aferų šleifas
Ričardas Šidlauskas labiausiai išgarsėjo kaip buvęs Dainų slėnio savininkas. Nuskambėjo ir istorija, kai iš vienos kredito unijos apgaulės būdu jis galėjo išvilioti apie 1 mln. litų. Į šią aferą įtraukti kai kurie asmenys šventai tikėjo, kad toks solidus verslininkas negali jų apgauti.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir aiškinasi, kaip R.Šidlauskui pasisekė du kartus apgauti kredito uniją "Laikinosios sostinės kreditas". "Kauno diena" jau anksčiau rašė, kad R.Šidlausko sandoriai dažnai užkliūdavo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Gijos į R.Šidlausko veiklos plotus tyrėjus atvedė narpliojant keturių Lietuvos kredito unijų bankrotus.
Naujausi komentarai