Sieks teisingumo

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius neslepia: jie ieško sąjungininkų, kurie padėtų įtikinti Vyriausybę, kad ūkininkų atžvilgiu rengiamasi pasielgti neteisingai ir nesąžiningai.

„Kalbame apie planuojamas mokestines naujoves. Norime akcentuoti, kad ūkininkai neieško landų, kaip išvengti mokesčių, bet bando parodyti, kad darant pakeitimus būtina remtis teisingumu ir solidarumu“, – „Kauno dienai“ pabrėžė M. Maciulevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad valdžios sprendimai gali būti tokie pat nenuspėjami ir žalingi, kaip orų anomalijos.

„Norime dirbti be jokių turbulencijų. Kartais gamta mums suteikia gerų galimybių ir tada galime džiaugtis derliumi. Bet apmaudu ir neteisinga, kai turbulencijas kelia mūsų rinkta valdžia“, – teigė M. Maciulevičius, pridurdamas, kad išsako Kauno rajono žemdirbių bendruomenės poziciją ir nuomonę.

Mokesčio pinklės

Labiausiai ūkininkus glumina planuojami pelno mokesčio pakeitimai.

„Ta nuostata, kad gavęs daugiau pelno, turėsi mokėti didesnį mokestį, ūkininkų veiklai logiškai net negali būti pritaikyta. Tai kaip bandymas užmauti batus ant visiškai kitokio dydžio kojos“, – sakė pašnekovas.

Pagrįsdamas šį teiginį, jis kalbėjo apie gamtos sąlygų lemiamus ūkininkų darbo rezultatus.

„Būna taip, kad sulauki derlingo periodo ir gauni daugiau pelno. Tada turėsi mokėti didesnį pelno mokesčio procentą. Bet gal praėjusiais metais pelno visai nebuvo, gal minuse sėdėjai. Jei į tai niekas neatsižvelgs, pelno mokestis dėl derlingų metų bus neproporcingai didelis. Todėl norime atkreipti valdžios dėmesį į Vakarų Europoje įsitvirtinusią ūkininkams taikomą praktiką. Tvarka tokia: leidžia apskaičiuoti kelerių metų laikotarpio vidurkį. Vieni metai buvo geri, kiti – blogi, treti vidutiniški. Nustatai vidurkį ir tai būna apmokestinamoji suma. Taip ūkininkas nepatenka į didesnių pajamų pinkles, kurios dabar spendžiamos Lietuvos ūkininkams“, – tikino M. Maciulevičius.

Nerimas: ūkininkai ironizuoja, kad valdžios sprendimai gali būti tokie pat nenuspėjami ir žalingi, kaip orų anomalijos. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nori stabilumo

Jis apgailestavo, kad planuojamuose mokesčių pakeitimuose tarsi nematoma nuolat vykstančių dramatiškų klimato pokyčių, ypač dinamiškai besikeičiančios situacijos rinkose.

„Labai apmaudu, kai matome pastangas ne kurti stabilumą, o sukelti daugiau destrukcijos. Tikra velniava. Naujų mokesčių sumanymai būtent ir gresia tokiomis pasekmėmis“, – neabejoja ūkininkų lyderis.

Jo tvirtinimu, dirbant maksimaliai dinamiškoje aplinkoje bent mokesčiai turėtų būti stabilūs.

„Mes, ūkininkai, turime būti išradingi, pažangūs, mobilūs ir, kaip įpareigoja ES teisės aktai, taikytis prie klimato kaitos. Kasdien kyla rizika mūsų pasėliams. Tokia kasdienybė. Pavyzdžiui, dabar, kai kruša praėjo, Kauno rajone ties Juragiais ledokai nukapojo 150 ha. Ūkininkui jau yra nuostolis ir tikėtina, kad tuos metus jis baigs nuostolingai. Kartais mus pavadina turtingais. Bet jei lietus nupylė ar dar kas nors, tu gali atsidurti absoliučiame minuse ir bankrutuoti“, – sakė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Apmaudu ir neteisinga, kai turbulencijas kelia mūsų rinkta valdžia.

Sunkiau prisitaikyti

M. Maciulevičius atkreipė dėmesį į nenuspėjamus rinkos pokyčius, kuriuos vis sunkiau bent apytikriai numatyti ir prie jų prisitaikyti.

„Kai prasidėjo karas, trąšų kainos iki kosmoso pakilo, supirkimo kainos truputį pakilo, truputį nukrito, ir labai daug ūkininkų tuos metus baigė minuse.

Panašiai ir su pieno supirkimo kainomis – tai krenta, tai kyla. Tai tik keli pavyzdžiai. Visi tie nestabilumai, kuriuos dar paaštrins planuojami mokesčiai, skaudžiausiai kerta ne mažiausiems ar didžiausiems ūkininkams, bet patiems svarbiausiems – vidutinio dydžio ūkiams. Jie sudaro Lietuvos žemės ūkio pagrindą. Norime, kad jie būtų gyvybingi, bet dabar jie labiausiai skriaudžiami“, – apgailestavo M. Maciulevičius.

Įžvalgos: M. Maciulevičius apgailestavo, kad planuojamuose mokesčių pakeitimuose tarsi nematoma nuolat vykstančių dramatiškų klimato pokyčių, ypač dinamiškai besikeičiančios situacijos rinkose. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mato prieštaravimų

Kauno rajono žemdirbių lyderis pabrėžia logikos trūkumą sumanyme apmokestinti draudimo įmokas.

„Skatindama, kad kuo daugiau pasėlių būtų apdrausta, valstybė dalį poliso dengia mokesčių mokėtojų pinigais. Todėl dabar nelogiškai atrodo sumanymas papildomai apmokestinti draudimą“, – stebėjosi M. Maciulevičius.

Jis nurodė spragas dėl ūkininkams tenkančio individualios veiklos apmokestinimo.

„Reikia suprasti ir atsižvelgti į tai, kad ūkininkų individuali veika apima keletą ar net keliolika veiklų – ir notaro, ir verslininko, advokatų ir kitas“, – pabrėžė pašnekovas.

Galimybės manipuliuoti?

Kauno rajono ūkininkams nerimą kelia ir naujai modeliuojamas žemės mokestis, kurį lems žemės vertės nustatymas. Kauno rajone žemės vertės yra didelės, rajono ūkininkams tai gali dar labiau pasunkinti mokesčių naštą.

Nuolat brangsta technikos eksploatavimas. Ši tendencija išliks ir ateityje.

„Nuolat didinamas akcizas kurui, tas procesas nesustoja jau daug metų ir, kaip matome iš planų, gali tęstis toliau. Technikos registracijos mokestis padidėjo, techninių apžiūrų mokestis irgi. Svarstoma paleisti elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) paslaugų sistemą. Mums vis dar taiko komunalinio teršėjo mokestį. Taršos mokestis padidėjo. Yra ūkio paveldėjimo, ūkio pardavimo mokesčiai. Nuolat didėja mokestis už šieno rulonų plastiką. Plius visi tradiciniai mokesčiai – PVM, PSD ir taip toliau. Išeina taip, kad iš visų pusių plaukia mokesčiai, o ūkininko pajamos mažėja, rinkos kainos svyruoja“, – vardijo Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas.

Jis ironizavo, kad esant tokiam mokestiniam spaudimui, ūkininkams naudingiau būtų imtis manipuliacijų steigiant uždarąsias akcines bendroves ar kooperatyvus, paskui išsimokant gerokai mažiau už pelną apmokestinamus dividendus.

„Todėl ir svarstome – jei planai nebus atsakingai apmąstyti ir mokesčių pakeitimai nueis klystkeliais, kokie dabar siūlomi, būsime priversti baigti su individualia veikla ir reorganizuotis į uždarąsias akcines bendroves ar kooperatyvus“, – „Kauno dienai“ sakė M. Maciulevičius.