Nuo savaitės pradžios neslopsta aistros dėl „Penktos kojos“ paviešinto vaizdo apie „Nuaro“ gelbėtą šunį. Po skandalingos gelbėjimo operacijos keturkojis nugaišo. Jau aiški jo žūties priežastis.
Daug sužalojimų
Valstybinės Kauno maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Ramūnas Jakubauskas pranešė šuns skrodimo išvadas.
“Šuo nugaišo dėl daugybinių sužalojimų juosmens, krūtinės ir galvos srityse. Šių traumų priežastis – atsitrenkimas į kietą, sunkų daiktą. Tai buvo mirtinas sužeidimas“, – portalui kaunodiena.lt šiandien sakė specialistas.
Koks buvo šuns šansas išgyventi? Kiek prie jo išėjimo į amžinuosius medžioklės plotus prisidėjo „Nuaro“ gelbėtojas, vilkdamas nelaimėlį kilpalazde?
Panašu, kad šie ir daugybė kitų kylančių klausimų gali likti neatsakyti.
Be taisyklių
Pasak R. Jokubausko, dažniausiai tokie gelbėtojai nebūna veterinarijos gydytojai. Jie negali nustatyti, kokią traumą patyrė šuo.
Galiausiai aiškėja, kad nėra jokių taisyklių, apibrėžiančių, kaip gyvūnų gelbėtojai turi paimti sužeistą šunį ar kitą gyvūną. „Rekomendacijos yra tokios, kad su laukiniu ar kitu sužeistu gyvūnu reikia elgtis kuo humaniškiau“, – sakė R.Jokubauskas.
Vargiai ar nufilmuotą šuns gelbėjimo operaciją būtų galima vadinti humaniška. R.Jokubauskas sutiko, kad tai, kas buvo nufilmuota, baisu ir žiauru, tačiau kaip pareigūnas susilaikė nuo situacijos vertinimo.
Dėl šio įvykio Kauno maisto ir veterinarijos tarnyba gavo daugybę skundų. Artimiausiu metu tikimasi baigti šios neeilinės istorijos tyrimą. Tarnyboje ir anksčiau buvo tiriama „Nuaro“ veikla, tik kiek kitais aspektais. Tokios gausos skundų dėl vienos ir tos pačios situacijos tarnyba dar nebuvo gavusi.
Gelbėja ar kankina?
Toks klausimas kilo internete paplitus vaizdo įrašui, įamžinusiam, kaip gyvūnus globoti turinčio "Nuaro" darbuotojai elgiasi su automobilio partrenktu šunimi. Su "Nuaru" reikalų turėjusių specialistų šungaudžių elgesys nestebina. Viešosios įstaigos "Penkta koja" išplatintame vaizdo įraše akiai ir širdžiai graudus vaizdas – vyras užneria ant lazdos pririštą kilpą sužeistam šuniui ant kaklo ir velka sužalotą gyvūną prie mašinos. Atvilkęs negrabiai kelia į automobilio bagažinę, kol galiausiai įstumia tik naudodamasis lazda ir kilpa.
Gyvūnų gelbėtojo iš bendrovės "Nuaras" darbą filmavo "Penktos kojos" darbuotojas, keliomis minutėmis anksčiau atvykęs padėti sužeistam gyvūnui. Jis atskubėjo sužinojęs, kad sekmadienio vakarą, apie 22–23 val., Veiverių g. automobilis partrenkė į gatvę išbėgusį šunį.
Šunį partrenkęs vairuotojas skambino, atrodo, kone visoms gyvūnų gelbėjimo tarnyboms, prašydamas padėti ir klausdamas, kaip turėtų elgtis jis pats. "Pasiūlėme vežti šunelį į gydymo įstaigą, tačiau žmogus pasakė, kad šuo didelis, ir jis abejoja, ar pavyks susitvarkyti", – pasakojo "Penktos kojos" vadovė Agnė Volockytė. Jos vadovaujamos įstaigos darbuotojas įvykio vietoje apžiūrėjo sužeistą šunį. Pasiėmę iš automobilio reikiamus daiktus ir grįžę prie šuns rado kitą gelbėtoją. "Nuaro" darbuotojas aiškino, kad būtent "Nuaras" privalo padėti kelyje sužeistiems gyvūnams. Kitų organizacijų atstovai esą prie nelaimės ištiktų gyvūnų negali artintis", – pasakojo A.Volockytė.
Elgesys papiktino
Gelbėtojo iš "Nuaro" elgesys šokiravo. "Jis staigiai užnėrė šuniui kilpą ant kaklo ir iki mašinos vilko per asfaltą – šuo iš skausmo klykė nesavu balsu. Per savo veiklą dešimtis sužeistų šunų esame išgelbėję, tad toks elgesys protu nesuvokiamas – esame šokiruoti", – dėstė A.Volockytė.
"Kartais, atsitikus panašiems atvejams, važiuoja merginos ir be didelių sunkumų susitvarko ir su dideliais sužeistais šunimis, ir su mažesniais. Kiekviena situacija skirtinga, tačiau yra ne viena priemonė, kaip sužeistam šuniui suteikti pagalbą, kaip jį įkelti į automobilį, – juk galima uždėti paprasčiausią antsnukį, jei yra tikimybė, kad šuo gali įkasti. Šitaip velkant šunį, kuris, akivaizdu, sužeistomis galinėmis kojomis, buvo galima tik dar labiau jam pakenkti", – aiškino A.Volockytė.
Moteris stebėjosi, kad "Nuaras", skelbdamasis, kad jo misija yra benamių gyvūnų globa ir kontrolė, šitaip elgiasi su sužeistu šunimi. "Toks sužeisto šuns "gelbėjimas" yra žiaurus elgesys, kurį šiuo atveju atliko gyvūnų globos darbuotojas", – piktinosi A.Volockytė.
Pasak "Penktos kojos" vadovės, su gyvūnais dirbti turėti tik iš tikrųjų juos mylintis žmogus, o ne mėginti aiškinti, kur kieno teritorija, ką kam priklauso ar nepriklauso daryti ir panašiai.
Skriaudikas identifikuotas?
"Nuaras" pateikia kiek kitokį situacijos vertinimą: "Gyvūnui buvo būtina kuo skubiau suteikti pirmąją pagalbą, ekipažo vairuotojas skubėjo kuo greičiau paimti gyvūną ir nuvežti jį į kliniką veterinarui apžiūrėti. Gyvūnas buvo agresyvus, antsnukio uždėti nebuvo galimybės, todėl jam įkelti į automobilį buvo panaudota visame pasaulyje naudojama speciali priemonė – kilpalazdė. Tai yra normali praktika siekiant pagelbėti sužalotam agresyviai nusiteikusiam gyvūnui ir siekiant išvengti traumų aplinkiniams. Šuo svėrė apie apie 40 kg, darbuotojui vienam įkelti besipriešinantį šunį į automobilį gana sunku. Nors ir buvo paprašyta aplinkinių pagalbos įkeliant gyvūną, tačiau jos nesulaukta. Priešingai – pasigirdo pasityčiojantys ir įžeidžiantys komentarai. VšĮ "Penkta koja" atstovu prisistatęs asmuo visokiais įmanomais būdais trukdė gyvūną paimti ir suteikti jam pagalbą."
Labiausiai šokiravo buvusios "Nuaro" darbuotojos pastebėjimas – esą šunį paėmė Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis. Jis – "Nuaro" vadovės Jurgitos Gustaitienės vyras. "Aš jį pažinau. Nė kiek neabejoju. Šimtas procentų ir dar daugiau. Jis net šlykštėjosi prisiliesti prie to šuns. Jis nieko nemyli – nei žmonių, nei šunų", – žinodama buvusių darbdavių pomėgį bylinėtis, darbuotoja prašė neskelbti jos pavardės.
Sureagavo ir politikai
"Nuaras" yra sudaręs sutartį su Kauno miesto savivaldybe. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba "Nuaras" atlieka nugaišusių ar po eutanazijos bešeimininkių benamių ir laukinių gyvūnų nuvežimo į utilizavimo įmonę, gyvūnų paėmimo iš namų, gyvūnų karantinavimo, laikymo, eutanazijos ir kritusių, viešose vietose partrenktų gyvūnų (lavonų) surinkimo paslaugas. Sutartis su šia įmone galioja iki kitų metų balandžio. Per metus "Nuarui" savivaldybė atseikėja iki 35 tūkst.eurų.
"Šis žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis yra protu nesuvokiamas. Jau ne pirmą kartą girdime įvairių nusiskundimų dėl organizacijos "Nuaras" vykdomos veiklos. Problemų šioje srityje tikrai yra ir jas būtina kuo greičiau spręsti. Vertinsime, ar "Nuaro" teikiamų paslaugų kokybė atitinka keliamus reikalavimus", – teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Dėl šio labiau į egzekuciją nei į gebėjimo operaciją panašaus įvykio pradėti net keli tyrimai. "Penktos kojos" atstovai kreipėsi į policiją, kuriai pateikė vaizdo medžiagą ir kitus, manoma, tyrimui padėsiančius dokumentus.
Prastos reputacijos šleifas paskui "Nuarą" driekiasi jau seniai. Įstaiga ne kartą linksniuota prieštaringai vertinamose istorijose, tačiau jai pasisekdavo išsivynioti. Pagiežingų žodžių bendrovei negaili ir vienuolika per pusmetį "Nuarą" palikusių darbuotojų. Jie tvirtina dirbę nežmoniškomis sąlygomis, esą bendrovės savininkams žvėrelių globa tėra verslas.
Klaipėdos "Nuaro" veidas
Šokiruoti vaizdų "Nuaro" prieglaudoje klaipėdiečiai surašė kolektyvinį skundą dėl to, kad esą čia gyvūnai laikomi lyg karceryje – tvyrant baisiai smarvei, be vandens ir normalaus maisto. Įsitikinę, kad savomis jėgomis tvarkos šioje įstaigoje neįves, gyvūnų mylėtojai patys ėmė išpirkinėti šunis iš prieglaudos, kad išgelbėtų jų gyvybę.
"Kadangi kitaip šunų neįmanoma išgelbėti, nusprendėme juos išpirkti ir atėjome apsižvalgyti. Už dyką šunų niekas neduoda, reikia išsipirkti. Už tris šunis sumokėjome 150 litų – po 50 už kiekvieną", – liudijo šunis pasiryžusios išgelbėti moterys.
Iki praėjusių metų sausio šioje įstaigoje dirbusi Onutė Rudytė papasakojo dar šiurpesnių dalykų. "Čia ne gyvūnų prieglauda, čia iš to daromas biznis. Aš pradėjau dirbti dabartinėse patalpose, kai prieglaudą iš senų patalpų iškraustė antstoliai. Dirbau gyvūnų prižiūrėtoja", – pasakojo O.Rudytė.
Moteris tvirtino, kad pinigų prieglaudai išlaikyti buvo nurodyta patiems užsidirbti.
"Uždirbama iš to, kiek sugaunama šunų. Tik Kretingos ir Palangos savivaldybės buvo pasirašiusios tokias sutartis, kuriose buvo numatytas kelių šimtų litų abonentinis mokestis per mėnesį, o Šilutės, Klaipėdos rajono, kitos savivaldybės iš biudžeto mokėdavo "už galvas". Jei neklystu, Šilutės savivaldybė mokėjo 300 litų už vieną sugautą šunį, todėl į šį rajoną tik kartą per pusmetį važiavome. Juk koks sugautų šunų skaičius buvo deklaruojamas, už tiek ir buvo mokama", – šios įstaigos užkulisius atskleidė buvusi darbuotoja.
Pasak O.Rudytės, per metus ji suskaičiavo 900 sugautų gyvūnų. Vien Klaipėdos rajono savivaldybė pernai šiai įstaigai sumokėjo 25,3 tūkst. litų.
"Niekam neįdomu. Nėra tokios institucijos, kuri užsiimtų rimtu tyrimu", – tvirtino O.Rudytė.
Skaitytojo komentaras
Portale kaunodiena.lt veterinaru pristatęs komentatorius
Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, matau šiurkščių klaidų. Yra beveik aišku, kad šuo patyręs stuburo smegenų traumą. Tokiais atvejais reikėtų užtikrinti eismo dalyvių saugumą kelyje, jeigu įmanoma, saugiai patraukti gyvūną nuo kelio, nekeliant grėsmės gelbėtojui ar gyvūnui. Fiksuoti gyvūno galva su kilpalazde yra teisingas sprendimas, bet tik tam, kad būtų galima užrišti snukį, uždėti antsnukį ar akis uždengti audeklu, kad besiginantis ir išsigandęs šuo netraumuotų gelbėtojo. Raminamųjų ar medikamentų nuo skausmo naudoti negalima, nebent atsakingas veterinarijos gydytojas yra šalia. Stuburo smegenų traumą patyręs gyvūnas turėtų būti perkeliamas ant neštuvų ar bent ant kažkokio audeklo ir įdedamas į transporto priemonę. Norint humaniškai ir saugiai įkelti tokio dydžio šunį į automobilį jau reikėtų bent dviejų žmonių, taigi buvo galima paprašyti pagalbos.
Pastarąsias dienas žiniasklaida mirga nuo straipsnių apie žiaurius elgesius su gyvūnais... O mes, tik ką, buvom stipriai šokiruoti mūsų „kolegų“ darbu. Vėlų vakarą gavom skambutį iš žmogaus, kuriam staigiai į kelią išbėgo šuo, nespėjęs sustabdyti – partrenkė. Nenuvažiavo, kaip dažnas, o išsikvietė policiją, perskambino visas gyvūnų globos organizacija, nes šuo sunkiai sužeistas ir nevaldo galinės dalies. Išskubėjom į įvykio vietą, tuo tarpu susitardami su veterinarija, kad tuoj atgabensim sunkiai sužeistą šunį. Atvažiavus į vietą, kaip ir kiekvieną kart, visu pirma buvo apžiūrėtas šuo, kokia jo būklė, o tada nueita į mašiną atsinešti reikiamų daiktų (pavadėlis snukiui užsirišti, paklotas ant kurio gali saugiai patalpinti sulaužytą gyvūną), kai tuo tarpu atvažiavo Nuaro darbuotojas, mums paaiškino, kad mes neturim teisės imt šunų, kad mes išvis esam niekas, staigiai užsimovė šuniui lazdą ant kaklo ir smarkiai sužeistą, didžiulį šunį iki mašinos vilko per asfalta, kuris iš skausmo klykė ne savu balsu... kaip šuo atsidūrė mašinoj, galit patys pažiūrėti, nes nebeliko nieko kito, kaip kad įamžinti, kaip "gelbėjami" gyvūnai. Per savo veiklą dešimtis sužeistų šunų esam gelbėję ir išgelbėja, tad toks elgesys protu nesuvokiamas... esam šokiruoti.
Posted by VšĮ Penkta koja on Sunday, September 6, 2015
Naujausi komentarai