Jaučiasi atstumti

Kaunietis Robertas (siekiant užtikrinti nepilnamečių anonimiškumą, pašnekovo vardas pakeistas) negali visavertiškai bendrauti su savo vaikais. Anot jo, kelią užkirto buvusi žmona ir valdžios institucijos. Negana to, jam buvo mestas ir pedofilijos šešėlis.

Robertas pastebi, kad Lietuvoje yra nemažai tėvų, nepagrįstai persekiojamų ir menkinamų.

Atstūmimą patiriantys tėvai susibūrė į grupę, kurioje vienas su kitu dalijasi savo patirtimi, patarimais, moraliniu palaikymu.

„Ne mes, vyrai, esame blogi. Iš mūsų daromi bankomatai. Ironiškai tarp savęs juokaujame, kad už vaikus mokame abonementinį mokestį, nors su jais negalime net pabendrauti. Siekiama mus atriboti nuo vaikų – tai sėkmingai daro mamos. Ne visos – yra nuostabių mamų ir tėvų, bet yra ir tėvų be širdies, ir mamų be širdies“, – sako Robertas.

Ne visi ištvertų

Pašnekovui nusivylimą kelia aplinkybė, kad valdžios institucijos, iš kurių reikėtų tikėtis konstruktyvumo ir dalykiškumo, kartais tampa nešvarių sumanymų įrankiais, kuriais naudojasi piktavališkų užmačių turinčios motinos ir samdyti advokatai.

„Pradėjus kovą prieš tėvą, metodiškai vykdomos manipuliacijos. Kai kuriose užsienio valstybėse vartojama sąvoka „tėvo atstūmimo sindromas“ ir, sprendžiant tą klausimą, dirba ne tik sociologai, bet ir kriminalistai. Prieš tėvus nukreiptiems piktavališkiems procesams paprastai vadovauja patyrę, būtent šioje srityje besispecializuojantys advokatai. Kaip tik taip, manau, yra ir mano atveju. Prisidengiama neva susirūpinimu vaikų gerove. Iš tiesų vaikai net nelaikomi prioritetu, bet beširdiškai įtraukiami į konfliktą. Daugelis tą supranta, bet apsimeta, kad nemato. Visiems taip patogiau. Tačiau tik ne vaikams ir tėvui“, – pastebėjo Robertas.

Anot jo, tėvų atstūmimas, vykstantis net instituciniu lygmeniu, kelia bejėgiškumą.

„Akivaizdžiai matai, kaip prieš vaikus naudojamas rafinuotas arba net tiesmukas psichologinis smurtas ir, kaip tėvas, negali jiems padėti, nes tave nustūmė į šalį. Manau, jau esu užsigrūdinęs, bet silpnesnis vyras tokioje situacijoje galėtų tiesiog neištverti, palūžtų ir galbūt pasielgtų savo atžvilgiu nepataisomai“, – svarstė pašnekovas ir sutiko plačiau papasakoti apie aplinkybes, privedusias iki, jo tvirtinimu, nepavydėtinos situacijos.

Ne mes, vyrai, esame blogi. Iš mūsų daromi bankomatai. Ironiškai tarp savęs juokaujame, kad už vaikus mokame abonementinį mokestį, nors su jais negalime net pabendrauti.

Atsirado vilties

Viešai prabilti Robertą paskatino jam palankus Kauno apylinkės teismo sprendimas, atstumtuoju besijaučiančiam tėvui suteikęs vilties, kad ir oficialios institucijos gali elgtis nepaviršutiniškai.

2025 m. balandžio 23 d. teismo nutartyje, kuri atsirado po Roberto skundo, kad buvusi sutuoktinė trukdo bendrauti su vaikais, konstatuojama, kad mažamečiais gali būti manipuliuojama.

Nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Robertas yra pateikęs keturis pareiškimus, kad negali bendrauti su vaikais, gyvenančiais pas buvusią jo sutuoktinę ir patėvį. Robertui atvykus pas vaikus, jie pareiškia, kad su tėvu susitikti nenori.

„Mano vaikai, su kuriais visada buvau labai artimas, pagyvenę pas buvusią žmoną ir patėvį, sako, kad nebenori su manimi bendrauti. Nenori ne tik bendrauti, bet ir dovanų iš manęs. Siūliau dovanas pasiimti iš paštomato, bet ir to jie atsisako, aiškina, kad dovanoje gali būti kas nors bloga. Ar ne keista, kad vaikai nenori net dovanų? Taip juos paveikti galėjo tik prieš mane nusistačiusių suaugusių įtaka – draudimai, grasinimai ar dar kas nors. Tai aišku net ir ne specialistui, tačiau valdiški specialistai to tarsi nemato. Tačiau gal jiems akis atvers naujas teismo sprendimas, kuriuo mano vaikų motinai skirta bauda“, – vylėsi pašnekovas.

Verdiktas: Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad vaikų nenoras bendrauti su biologiniu tėvu siejamas su jų motinos ir patėvio psichologiniu spaudimu. Asociatyvi Freepik.com nuotr.

Motyvai – aiškūs

Buvusiai Roberto žmonai baudą skyręs Kauno apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo, kad vaikų nenoras bendrauti su biologiniu tėvu turi aiškių motyvų. Teismo nutarties konstatuojamoje dalyje sakoma: „Vaikai siekia užsitikrinti motinos ir jų patėvio palankumą, kad tai vėliau neatsilieptų jų gyvenimo sąlygoms ir psichologiniam klimatui, jiems sugrįžus po tokio susitikimo į gyvenamąją aplinką. Asmenys, su kuriais vaikai nuolat gyvena ir nuo kurių jie priklauso, daro didelį poveikį vaikų elgesiui, nes nuo to priklauso jų gyvenimo kokybė ir sąlygos.“

Robertą skaudina ir gąsdina drastiškas vaikų elgesio pasikeitimas.

„Nuvažiuoju pas vaikus man teismo paskirtu laiku. Vaikai stovi tarpduryje ir sako: tėti, mes su tavimi nevažiuosime. Argumentai – viena kartą bijo, kitą kartą nenori. O juk buvo šiltas ryšys. Dabar stoviu prie vaikų ir matau, kad jie su manimi net nepagarbiai kalba. Būna, ko nors paklausiu, jie sako – ne tavo reikalas. Taip kalba dar nė paauglystės  nesulaukę. Sakau, ką aš jums padariau?“ – su kartėliu balse kalbėjo nuo vaikų piktybiškai atstumtu besijaučiantis tėvas.

Roberto ir jo vaikų ateičiai svarbioje teismo nutartyje konstatuojama: „Iš byloje esančių įrodymų visumos galima įžvelgti vaikų motinos, suinteresuoto asmens, siekį galutinai nutraukti vaikų ir tėvo ryšį, grindžiant vaikų nenoru.“

Anot Roberto, teismo nutartis, pabrėžianti galimą manipuliavimą vaikais, suteikia vilčių, kad sudaužytą jo, kaip tėvo, autoritetą galbūt pavyks atkurti.

„Buvusios žmonos advokatai šią nutartį, pagal kurią ji dar turi sumokėti 400 eurų baudą, kaip ir bet kurį kitą sprendimą, iš karto apskundė, bet, tikiuosi, kad tėvų interesams nešališkai turinčios atstovauti tarnybos neignoruos nuostatos, kad mylintis tėvas negali būti pabaisa, iš kurio net dovaną vaikai bijo paimti“, – sakė Robertas.

Konfliktas bute

Robertas plačiau papasakojo, kaip, regis, sklandžios skyrybos, ilgainiui tapo labai aštriu konfliktu.

Skyrybos įvyko 2019 m. Iškart po jų, sako pašnekovas, bendravimas išliko draugiškas. Kadangi vaikai liko gyventi pas mamą, buvę sutuoktiniai geruoju susitarė, kada ir kaip vaikai matysis su tėčiu.

„Po skyrybų palikau jai turtą, kurį buvome įsigiję iki santuokos. Sutarėme dėl alimentų dydžio. Toliau ramiai gyvenome. Vaikus mačiau, kada norėjau, bendravau su jais, kiek norėjau. Viskas buvo gana gerai“, – pasakojo Robertas.

Buvo etapas, kai pora santykius bandė atkurti, o vienu metu, nors ir buvo išsiskyrę, gyveno kartu.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, daug žmonių, tarp jų ir pašnekovo buvusi sutuoktinė, neteko darbo, todėl dalį uždirbtų pinigų vyras, anot jo, pervesdavo ir buvusiai žmonai.

„Buvome įžengę į tokį santykių etapą, kad gyvenome tą patį gyvenimą, kaip ir iki santuokos, tik tiek, kad jau išsiskyrę“, – atkreipė dėmesį Robertas.

Nusiuntė įrašą

Tokie santykiai tęsėsi maždaug iki 2020-ųjų Kalėdų. Prieš šventes buvo sutarta, kad prieš Kalėdas buvusi žmona su vaikais atskris pas Robertą (jis iki šiol gyvena ir dirba užsienyje).

„Tačiau per 2020-ųjų Kalėdas atskrido ne pas mane, o išsikraustė pas savo draugą. Aš apie jį nieko nežinojau. Darau prielaidą, kad tą visą laikotarpį aš jai buvau naudingas dėl pinigų, o ji turėjo kitą“, – samprotauja pašnekovas.

Nuo tada prasidėjo problemos ir nesutarimai. Po švenčių, 2021 m. sausio mėnesį, Robertas parskrido į Lietuvą atostogų ir pasiėmė vaikus.

Vieną vakarą maudė savo mažametę dukrą. Mergaitė panoro panardyti vonioje ir paprašė tėčio, kad šis ją nufilmuotų, o vaizdo įrašą nusiųstų mamai. Tėtis taip ir padarė: nufilmavęs vaizdo įrašą nusiuntė mamai. Į tai ji atsakė: „Undinė.“

Po kelių valandų mama šią žinutę ištrynė ir ėmė reikalauti Roberto pasakyti, koks jo namų adresas, kur yra vaikai, ką jie veikia ir pan.

Roberto tvirtinimu, moteris grasino iškviesianti policiją. Netrukus ji pati atvažiavo į vyro namus ir pareikalavo nuolat ją informuoti, kur jis su vaikais leidžia laiką ir ką veikia.

Keistas perspėjimas

Po kelių mėnesių Robertas vėl grįžo į Lietuvą vasaros atostogų. Norėdamas pasiimti vaikus, iš buvusios žmonos gavo sąrašą reikalavimų, kokiomis sąlygomis jis tai gali padaryti.

„Buvo prirašiusi nefilmuoti vaikų nuogų, nesiųsti tretiesiems asmenims, nemiegoti su vaikais ir juo labiau nuogam. Jau tada buvo vedama prie to, kad aš neva esu kažkoks seksualinis iškrypėlis“, – pastebėjo Robertas.

Pasitaręs su advokate, vyras buvusiai žmonai pateikė atsakymą. Jis dar kartą patikino, kad dukters maudynių vaizdo įrašas buvo siųstas tik jai, nes mergaitė pati to norėjo, o kiti reikalavimai neturi pagrindo.

„Su vaikais aš niekada nuogas nemiegu. Čia visiškos fantazijos“, – pabrėžė Robertas.

Pateikęs buvusiai žmonai atsakymą, jis su vaikais išvyko į sodybą pas savo tuometę draugę. Būdamas ten, Robertas pasijuto blogai ir buvo skubiai išvežtas operuoti. Vaikai liko su suaugusiu žmogumi, Roberto drauge, bet tada, pasak Roberto, tai nesukėlė buvusios žmonos pykčio ar priekaištų.

Situacija: Lietuvoje yra nemažai tėvų, nepagrįstai persekiojamų ir menkinamų. Vilmanto Raupelio nuotr.

Susipynę konfliktai

Sutapimas ar ne, bet įtampos kurstymas dėl vaikų sutapo su dar vienu konfliktu.

Moteris su advokatu rašė laiškus dėl alimentų padidinimo ir po skyrybų iš vyro gauto buto išpirkimo.

Tačiau atsitiko taip, kad Roberto advokatė skyrybų byloje rado klaidą. Kaip paaiškėjo, teismas pro pirštus pažiūrėjo į tai, kad iki santuokos įsigytas butas yra asmeninis, o ne bendras turtas, todėl vyras negalėjo jo perleisti buvusiai žmonai.

Advokatė pasiūlė susigrąžinti bent pusę turto, t. y. pusę buto. Prasidėjo dvi bylos: viena – dėl vaikų išlaikymo, antra – dėl turto susigrąžinimo. Pastaroji netruko ilgai – Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad skyrybų byloje teismas padarė klaidą ir grąžino pusę vyrui teisėtai priklausančio turto.

Dėl alimentų reikėjo bylinėtis ilgiau. Teismas nusprendė alimentus padidinti. Dabar Robertas kas mėnesį į buvusios žmonos sąskaitą turi pervesti beveik 800 eurų vaikų poreikiams tenkinti.

Roberto tvirtinimu, paskirtų alimentų dydis sunkiai suvokiamas.

„Pagal ką teismas skaičiuoja alimentus, nesuprantu. Dabar aš kas mėnesį moku beveik 793 eurus už du vaikus. Čia iš savo pusės, be to, dar motina turi skirti tiek pat iš savo pusės ir dar gauna valstybės pinigus. Taigi vienam vaikui išlaikyti – beveik 1 tūkst. eurų. Pradinių klasių moksleiviams. Na, bet pinigai lieka pinigais, jie uždirbami, tačiau esmė, kad neturiu galimybės bendrauti su vaikais. Jie yra prieš mane nuteikti. Darytina išvada, jog nori, kad pinigai būtų mokami, bet tėvas visiškai nedalyvautų vaikų gyvenime“, – sakė pašnekovas.

Turto ekpertizė

2022 m. gruodžio mėnesį Roberto buvusi žmona padavė jį į teismą dėl turto atidalijimo. Moteris pareikalavo, kad teismas jai priteistų vyrui grąžintą buto dalį.

Jos ieškinyje nurodyta, kad turto vertė yra apie 54,8 tūkst. eurų.  Robertas su advokate pareikalavo turto ekspertizės. Turto vertintojas teismui pateikė išvadą, kad butas vertas 106 tūkst. eurų, tačiau Robertui priklausanti buto pusė verta ne 53 tūkst. eurų, o šiek tiek daugiau nei 30 tūkst. eurų.

Robertas tvirtina įsitikinęs, kad, jo manymu, ekspertas buvo papirktas.

Be to, paaiškėjo, kad bute gyvena nuomininkai. Nors dokumentuose deklaruota, kad nuomininkai gyvena tik žmonai priklausančioje buto dalyje, o į savo buto dalį Robertas gali laisvai patekti, pašnekovo teigimu, tai netiesa.

„Išnuomotas visas butas. Į jį patekti negaliu, esu tiesiog neįleidžiamas“, – tvirtino Robertas.

Šiuos savo teiginius jis turėjo įrodyti teismui. „Būtent tada prasidėjo dar didesnė velniava“, – apgailestavo pašnekovas.

Cirkas virto tragedija

2023 m. spalio 21 d., šeštadienį, Robertas parskrido iš užsienio, pasiėmė vaikus ir visi trys grįžo namo pas dabartinę vyro draugę. Atvykęs pas draugę Robertas nusprendė išsiaiškinti jam aktualią aplinkybę, galinčią turėti įtakos teismo procesui.

„Savo vaikus trumpam palikau su drauge, kurią mano vaikai puikiai pažįsta, ir jos dviem mažamečiais vaikais. Galvojau nuvažiuoti į butą įsitikinti ir turėti patvirtinimą, kad manęs ten tikrai neįleidžia, ir prireikus iškviesti policiją, kad kaip medžiaga teismui būtų užfiksuota, jog į butą patekti negaliu“, – paaiškino Robertas.

Tačiau, jam nuvykus į butą, pasak Roberto, prasidėjo cirkas, vėliau virtęs tragedija.

Atvyko policininkai

„Nuomininkai manęs neįleido. Po kelių minučių verkdamas paskambino  mano sūnus. Sako, tėti, skambino mama, liepė krautis daiktus ir eiti iki „Rimi“ parduotuvės“, – prisimena Robertas

Nuo namų iki parduotuvės, kaip sako Robertas, apie 750 m. Tuo metu lauke lijo, buvo šalta, vakaras. Tėvas vaikams neleido išeiti, kol jis negrįš namo. Kadangi butas, iki kurio buvo nuvykęs Robertas, netoli jo draugės namų, pas vaikus jis parvažiavo po kelių minučių.

Per tą laiką mama vaikams skambino ne kartą, tačiau į skambučius atsiliepdavo tėtis.

Pirmas skambutis. Mama (M.): „Duok [vaiko vardas]. Tu supranti, kad aš turiu žinoti, kur mano vaikai yra ir kada jie paliekami vieni?!“ Tėtis Robertas (T.): „Jie ne vieni.“ M.: „Jie yra vieni, jie visiškai nepažįsta tos moters. Aš nepažįstu tos moters. Tu už juos atsakingas. Jeigu tau netinka, tada mes išspręsim kitaip.“ T.: „Gerai.“ M.: „Gerai? Gerai. Man adresą atsiunti, kur mano vaikai.“ Antras skambutis: T.: „Alio.“ M.: „Kur mano vaikai?“ T: „Tavo vaikai yra su manim. Tu jų nepasiimsi.“ M.: „Aš teisiškai esu atsakinga už vaikus. Prašau man atsiųsti mano vaikų adresą! Tu nebuvai su vaikais, aš gerai žinau, vaikai buvo palikti. Vaikai turi būti su tėvu, ne su kažkuo kitu.“ T.: „Vaikai buvo su aukle.“ M.: „Jeigu to nori, aš užvesiu tau bylą. Dėl vaikų.“ T: „Užvesk.“ M.: „Dar kartelį tu paliksi vaikus, veši [dukrą] prie kėdutės neprisegtą ar kažką, aš užvesiu irgi. [...] Man adresą atsiųsk, aš skambinsiu ieškot.“ Trečias skambutis. M.: „Duok man vaikus. Aš turiu teisę susisiekti su savo vaikais.“ T.: „Tu neskambinėsi kas tris minutes.“ M.: „Aš ne kas tris minutes skambinu, mano vaikai buvo palikti vieni.“ T.: „Viso gero.“ Netrukus – dar vienas skambutis. T.: „Klausyk, nustok terorizuot, gerai?“ M.: „Ne tave terorizuoju. Prašau man duoti susisiekti su mano vaikais, nes teisiškai man jie yra priskirti…“ T.: „Tu jau žinai, kur tavo vaikai. Adresas tau jau yra atsiųstas.“ M.: „Prašau duoti man pasikalbėti su mano vaikais!“ T.: „Tu ką tik kalbėjai prieš penkias minutes. Mes esame su vaikais užsiėmę.“ M.: „Neužsiėmę. Aš, žinok, kviesiu policiją.“ T.: „Kviesk policiją ir atvažiuok su policija. Viskas, pokalbis baigtas.“

Atvyko su policija

Po pokalbių telefonu praėjus valandai kitai, mama atvažiavo pasiimti vaikų, tačiau ne viena – kartu atvyko ir policija. Pareigūnai klausinėjo vyro, kodėl mama negali susisiekti su vaikais. Robertas bandė paaiškinti, kad mama su vaikais ne tik galėjo susisiekti – ji su jais kalbėjo, o jis pats pasiėmė vaikus praleisti savaitgalį ir tik trumpam nuvyko iki jam iš dalies priklausančio buto.

Pašnekovas svarsto, kad galbūt dėl to buvusi žmona ir supyko.

„Ji įlėkė į butą ir pasiėmė vaikus šaukdama: mano vaikai, mano vaikai! Tarsi vaikai būtų ne mūsų, o tik jos vienos“, – sakė dirbtinį dramatizavimą motinos veiksmuose įžvelgęs Robertas.

Tą vakarą tėvas vos spėjo atsisveikinti su vaikais, o mama juos jau vedėsi lauk. Pareigūnai, anot pašnekovo, nedarė nieko, tik stebėjo situaciją.

„Aišku, aš galėjau vaikų neduoti, bet nenorėjau jiems kelti dar didesnio streso. Po mamos skambučių jie buvo persigandę. Negana to, dar mano draugės vaikus išgąsdino. Policijos vaidmuo čia apskritai buvo nesuvokiamas. Atvyko du pareigūnai. Dėl ko? Kad mažamečius pagąsdintų? Ar jie patys nusprendė tapti to šou dalimi, ar buvo įtraukti į šou patys to nesuprasdami“, – stebėjosi pašnekovas ir pabrėžė, kad tokių sutrikusių savo vaikų dar nebuvo matęs.

Pasipylė skundai

Nors konfliktas baigėsi žodiniu ginču, policija Robertui skyrė smurto artimoje aplinkoje orderį. Vyras su tuo nesutiko, todėl jau kitą dieną parašė skundą policijai. Orderis buvo panaikintas.

Roberto namuose apsilankė ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai. Robertas parašė skundą – detaliai išdėstė, kas vyko bute. Savo skunde jis nurodė, kad buvusi žmona vaikais galimai naudojasi kaip įrankiu savo tikslams pasiekti, tačiau nepaiso vaikų interesų.

„Vaikams svarbūs abu tėvai, tačiau motina savo elgesiu parodo, kad svarbi tik ji. Aprašytu atveju pažeidžiama ne tik mano, kaip tėvo, teisė bendrauti su vaikais, palaikyti kontaktą nuotoliniu būdu, kurti emocinį ryšį, prieraišumą, bet ir vaikų teisė bendrauti su tėvu. Nesu asocialus ir nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko vaikai negalėtų su manimi bendrauti“, – skunde rašė Robertas.

Mama taip pat parašė skundą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai – teigė, kad tėvas prieš vaikus naudojo dar ir seksualinį smurtą: neva miegojo nuogas, lietė dukros lytinius organus ir pan. Paminėtas ir vaizdo įrašas iš dukros maudynių. Esą tą filmuotą medžiagą vyras siuntė ir kitiems giminaičiams, nors vaizdo įrašas buvo skirtas tik mergaitės mamai.

Po smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo Robertas parašė paaiškinimą policijai, kuriame išdėstė visą įvykių seką, įskaitant ir tai, dėl ko 2021 m. mergaitės mamai buvo nusiųstas besimaudančios dukros vaizdo įrašas.

„Ar neabsurdiška, kad 2021 m. žinoma aplinkybė gerokai vėliau tampa kaltinimu seksualiniu smurtu? Dar reikia atkreipti dėmesį, kad vaikų mamai niekuomet nekilo jokių problemų leisti vaikams būti su manimi savaitgaliais, nebuvo prašoma apriboti ar kaip nors keisti bendravimo tvarką su vaikais. Viskas pasikeitė tada, kai aš pateikiau minėtą priešieškinį civilinėje byloje. Būtent tą dieną, kai vykau pas buto nuomininkus, sulaukiau kaltinimų dėl smurto prieš savo vaikus“, – nurodė Robertas.

Nebenorėjo susitikti

Po įvykio bute vaikų elgesys ir bendravimas labai pasikeitė, pabrėžė Robertas. Vaikai, anot jo, ėmė kalbėti mamos žodžiais ir sakyti, kad jie tėčio bijo, neva jis piktas ir pan.

Pirmieji įtarimai dėl pasikeitusio vaikų elgesio kilo iškart po smurto artimoje aplinkoje orderio panaikinimo.

Praėjus savaitei po šeiminės dramos, Robertas parašė sūnui žinutę: „Po baseino paskambink man.“ Iš sūnaus vyras gavo atsakymą: „Tėti, aš dabar tavęs bijau ir nenoriu su tavimi bendrauti.“

Po kurio laiko Robertas paskambino savo vaikams, o jie abu tarsi susitarę kartojo: tėti, mes nenorime su tavimi būti, mes tavęs bijome.

„Tokių žodžių iš savo vaikų niekada nebuvau girdėjęs. Vaikai per savaitę pasikeitė kardinaliai. Jie manęs smurtaujančio gyvenime nėra matę. Taip, aš griežtas tėvas. Jeigu vaikai negražiai elgiasi, susipykstame, bet paskui ramiai išsiaiškiname situaciją, kodėl taip atsitiko. Nebūdavo taip, kad eitume miegoti susipykę“, – priduria Robertas.

Jis įsitikinęs – visa ši drama su buvusia žmona vyksta dėl turto, t. y. dėl per pusę valdomo buto.

„Ji puikiai žino, kad aš niekada negalėčiau savo vaikų nuskriausti. Mano vaikai man yra viskas“, – sakė dėl nuo jo tolstančių vaikų sielvartaujantis tėvas.

Atkirtis – būtinas

„Ką šios dramos pradžioje būtumėte daręs kitaip, jei būtumėte turėjęs dabartinę patirtį?“ – pasiteiravome Roberto.

„Nieko nelaukęs, tučtuojau, būčiau pradėjęs teisenas prieš buvusią žmoną dėl šmeižto, melagingų kaltinimų. Kreipčiausi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl bendravimo su vaikais tvarkos, surinkčiau kuo daugiau įrodymų, t. y. duočiau kuo stipresnį atsaką. Daugelis tėvų nuleidžia rankas – vieną kartą vaiko nepamato, antrą, bando kažkur kreiptis, paprašo pagalbos vaikų teises turinčių ginti tarnybų – jos neskuba, nepadeda, ir žmogus sustoja vietoje, nes nežino, ką daryti. Veikti reikia greitai, pasitelkti visus: policiją, vaikų teisių tarnybą, antstolius, teismus. Internete gausu informacijos, kaip rašyti pareiškimus ir visokius kitus reikalingus raštus. Feisbuke yra grupių, kur tėvai bendrauja, dalijasi patirtimi. Reikia nenuleisti rankų“, – „Kauno dienai“ pabrėžė Robertas.

Pasakodamas savo istorijos vingius Robertas vis pabrėždavo nusivylimą valdiškomis institucijomis – jų nepaslankumą, nekomunikavimą, netgi atsainumą.

Anot pašnekovo, jis daugiau nei metus bandė pramušti jį nuo vaikų skiriančią sieną su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pagalba, tačiau, Roberto tvirtinimu, tai buvo bevertis bendravimas, laiko gaišinimas.

„Metus laiko tarnybai rašiau skundus, kad neturiu ryšio su vaikais, bet nebuvo jokios komunikacijos, tik viena – prieš jus vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakymai – šabloniški, pakeičiamas tik vardas, pavardė. Sužinojau, kad prokuratūrai jau po pirmos apklausos buvo aišku, kad man metami kaltinimai dėl seksualinio smurto tėra burbulas. Jei būtų normalus tarpinstitucinis komunikavimas, prokuratūra būtų informavusi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar atlikusi kokius nors kitus veiksmus, kad man nebebūtų draudžiama bendrauti su vaikais. Taip tuščiai prabėgo metai, ryšiai su vaikais silpnėjo. Ne man turbūt aiškinti, kad vaikų brendimo raida yra greita, todėl ir tarnybos, jei joms iš tiesų rūpi vaikai, turėtų elgtis greitai, nes priešingu atveju traumos vaikams liks visą gyvenimą. Suprantu, policija ir kiti turi atlikti savo veiksmus ir juos atlieka, bet blogiausia, kad jie atliekami labai lėtai, o situacija  keičiasi nepataisomai“, – apgailestavo tėvas.

Veikimo schema?

Roberto pastebėjimu, iškalbinga yra ir dar viena aplinkybė.

„Sužinojau, kad mano buvusios žmonos dabartinis vyras taip pat inicijavo ikiteisminius tyrimus, kaltindamas savo biologinių vaikų mamą smurtiniais nusikaltimais prieš vaikus, taip siekdamas apriboti jos bendravimą su vaikais ir nuteikti juos prieš motiną. Visi ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti“, – pasakojo jis.

Robertas atkreipė dėmesį į vieną detalę – jam gana netikėtą vaikų teisių specialisto patarimą

„Profesionalus, dalykiškas ir daug konkrečios patirties turintis specialistas mane perspėjo dėl galimų provokacijų. Pavyzdžiui, nesvarbu, kur būsiu, gal pas buvusią žmoną trumpam nuvažiavęs vaikų pasiimti ar susitiksiu ją kur nors policijos komisariate, turiu laikykis atsargaus atstumo, kad nebūtų taip: atsitrenkia į mane ir sako – tu pastūmei, parkritau, užsigavau. Tada – dar vienas ikiteisminis tyrimas, dar viena dėmė, kurią besiplaudamas sugaiši laiko, negalėsi bendrauti su vaikais ir jie dar labiau nutols“, – apie specialisto patarimus pasakojo pašnekovas.

Tolesni įvykiai parodė, kad galbūt panašaus veikimo būdo ir buvo laikomasi.

Buvusi žmona, supratusi, kad bus bandoma atkurti ryšį su vaikais ir galimas planas ištrinti Robertą iš vaikų gyvenimo žlugs, inicijavo ikiteisminį tyrimą. Jis buvo paremtas neva informacija apie tariamą jos persekiojimą. Robertui davus parodymus ir pateikus tyrimui reikšmingos informacijos ir duomenų, byla buvo nutraukta.

„Tačiau netrukus po to gavau laišką iš policijos komisariato apie man pareikštus naujus įtarimus dėl persekiojimo. Neva dėl to, kad aš ją persekioju, ji patyrė persileidimą, turėjo išeiti iš darbo, nes nori labiau apsaugoti vaikus. Komisariate visiems viskas aišku, visiems tai kėlė juoką, nes aš pateikiau teismo medžiagoje užfiksuotus jos ankstesnius teiginius, jog išėjo iš darbo dėl to, kad sumažėjo darbo krūvis.

Tą ikiteisminį tyrimą nutraukė, bet ji apskundė ir tyrimas vėl prasidėjo, mat advokatai rado kabliuką, už kurio buvo galima užsikabinti, – padaryta procesinė klaida, nes nesurengta akistata“, – pasakojo Robertas

Vyras sakė nuolat galvojantis apie vaikus, apie situaciją, kurioje jis su vaikais atsidūrė.

„Savo darbo vietoje irgi negaliu apie tai negalvoti, nė valandai negaliu palengvinti slegiančios naštos. Juk vaikai lanko tėvus net kalėjimuose, lanko ir tuos, kurie smurtavo, o čia tėvas nieko nepadarė, bet net jo dovanos vaikai nenori priimti“, – sakė nuo vaikų atskirtas tėvas.

Konfliktai – vis sudėtingesni

Komentarą dėl Roberto situacijos ir panašių konfliktų „Kauno dienai“ pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė:

– Skyrybas išgyvenančių porų situacijos yra labai skirtingos: nuo taikių susitarimų iki ilgai besitęsiančių teisminių ginčų, kai labiausiai pažeidžiamas tampa vaikas.

Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad besiskiriančių ar jau skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimai tampa vis sudėtingesni ir ne visada pagrįsti. Tačiau į visus juos vis tiek turime reaguoti, vykti į šeimą, kalbėtis su vaiku, tėvais ir vertinti vaiko situaciją.

Deja, bet tėvų ginčuose dėl vaiko labiausiai nukenčia vaikas, kuris  įtraukiamas į suaugusiųjų tarpusavio konfliktus. Per ilgalaikius konfliktus vaikas būna įtraukiamas ne tik į suaugusiųjų ginčus, bet ir į teisminius procesus, naudojamas kaip įrankis įrodymams rinkti. Deja, tokių atvejų vis daugiau, jie sudėtingi, reikalauja daug resursų iš pačios šeimos ir institucijų.

Vaiko teisių gynėjų tikslas tokiomis aplinkybėmis – maksimaliai apsaugoti vaiką. Visais atvejais reaguojame, kalbamės su tėvais, išklausome vaiką ir vertiname vaiko situaciją šeimoje. Esame pasiruošę padėti tėvams, patarti ar nusiųsti reikalingų paslaugų, rekomenduoti mediatorių pagalbą, terapiją – rasti sprendimų, geriausiai atliepiančių vaiko poreikius.

Svarbu suprasti, kad institucijų pagalba šeimai yra mažai paveiki be pačių tėvų įsitraukimo ir, pirmiausia, atsakomybės prisiėmimo. Jokia institucija neišspręs ir nesudėlios šeimos gyvenimo po skyrybų taisyklių geriau, nei tai gali padaryti abu tėvai tarpusavio susitarimu. Kai vienas iš tėvų arba abu pagalbą priima sunkiai, savaime suprantama, kad pokyčiui prireikia daugiau laiko, o tai nėra vaiko naudai.

Siekiant greitesnių pokyčių, abu tėvai turi veikti darniai, bendrais veiksmais stengtis užtikrinti vaikui priimtiną, emociškai saugų bendravimą su jais arba atkurti pažeistą ryšį. Tikėtina, kad su atskirai gyvenančiu tėčiu ar mama tam santykiui palaikyti gali reikėti daugiau pastangų, tačiau šiuolaikinės technologijos ir nuoširdus laikas susitikus padės išlaikyti kokybišką ryšį nepaisant atstumo. Tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, taip pat turėtų skatinti vaiko ryšį su atskirai gyvenančiu.