TARYBA MĖGINS SUSTABDYTI Į ISTORINES VIETAS NUSITAIKIUSĮ VERSLO BULDOZERĮ

Sausio 19 d. 14 val. šaukiamas neeilinis nuotolinis Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame bus svarstomas vienintelis klausimas – dėl bendrovės "Ekostruktūra" parengtos naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Virbaliūnų kaime (Batniavos seniūnija) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių.

Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi planuojamo smėlio ir žvyro šioje teritorijoje karjero kasimo PAV programą, griežtai nepritaria planuojamai ūkinei veiklai ir siūlo tarybai priimti neigiamą motyvuotą sprendimą.

"Administracija įvertino vietovės rekreacinę, aplinkosauginę, kultūrinę ir socialinę reikšmę ir vieningai sutarė, kad tokia ūkinė veikla šioje vietovėje negalima. Išvados rengimo metu buvo įvertinta teritorijos padėtis, jos vertingosios gamtinės ir kultūrinės savybės, galimas negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai, šio neigiamo poveikio mastas, būdas, ilgalaikiškumas ir kompleksiškumas. Įrengus žvyro karjerą, vietovei būtų padarytas negrįžtamas poveikis, todėl darysime viską, kad taip neatsitiktų", – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Ginti bendruomenės interesus žadėjo ir Seimo narys Justinas Urbanavičius. "Būtina įvertinti esamą situaciją, juk ten yra daug jautrių vietų. Laukiu, kokį sprendimą priims Kauno rajono savivaldybės taryba. Kaip Kauno rajone išrinktas Seimo narys, aš taip pat nenusišalinu nuo šios problemos, esu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, jei reikės, inicijuosiu, kad šis klausimas būtų svarstomas komitete", – kalbėjo J.Urbanavičius.

Pasirinkimas: arba reikia susitaikyti su tokiu vaizdu pro langą, arba išsikelti kitur.

Keisti paskirties negali

Minėtas žemės sklypas patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje pagal dabar galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatas nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą. "Minima teritorija bendrajame plane yra žemės ūkio paskirties. Jos keisti negalima pirmiausia todėl, kad sklypas ribojasi su itin jautria nacionalinio gamtinio karkaso zona", – pabrėžė Kauno rajono savivaldybės vyr. architektė Jurgita Kalvinskaitė.

45 ha teritorija (ūkinę veiklą planuojama vykdyti 26,2 ha plote) Virbaliūnų kaime, į kurią nusitaikė verslininkai, yra vertinga kraštovaizdžio dalis. Su ja ribojasi net penkiolika paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas.

Dalis planuojamo karjero patenka į Lietuvos sklandytojų slėnio teritoriją, kuri pripažįstama reikšminga Lietuvos visuomenei ir todėl skelbiama kultūros paminklu. Kultūros vertybių registre esančiose teritorijose draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes, aplinkos autentiškumą. Taip pat planuojamos ūkinės veiklos sklypas ribojasi su kitais kultūros paveldo objektais: Lietuvos sklandytojų slėniu II ir Virbaliūnų senovės gyvenviete.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2020 m. liepą kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl Sklandytojų slėnio II statuso pakeitimo į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą. Planuojama, kad vertinimo taryba vyks vasarį, tada bus svarstomas naujo statuso suteikimas ir naujų apsaugos zonų nustatymas šiam objektui. Valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą bus prašoma suteikti ir Virbaliūnų senovės gyvenvietei. Koreguojant teritorijos ir apsaugos zonų ribas, planuojama ūkinė veikla pateks į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zoną.

"Atsižvelgiant į tai, kad greta yra išsidėstę valstybės saugomi kultūros paveldo objektai ir jų apsaugos zonos (Sklandytojų slėnis, Sklandytojų slėnis II, Kulautuvos kapinynas, Virbaliūnų senovės gyvenvietė, Kulautuvos senovės gyvenvietė, jos apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniai), taip pat vadovaujantis 1992 m. pataisyta Europos archeologinio kultūros paveldo apsaugos konvencija bei Paveldo tvarkybos reglamentu, planuojamoje didelės apimties teritorijoje būtini archeologiniai tyrimai", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Rūta Černiauskienė.

Grėsmė kurortui

Verslininkai Virbaliūnuose per 25 karjero eksploatavimo metus planuoja iškasti daugiau kaip 7 mln. kub. m žvyro ir smėlio. Čia darbuotųsi krautuvai, ekskavatoriai, buldozeriai, ilgastrėliai ekskavatoriai, plaukiojantys greiferiai, mobilieji žaliavos sijojimo ir trupinimo įrenginiai, iškasenos būtų išgabenamos savivarčiais ir puspriekabėmis – planuojama ūkinė veikla akivaizdžiai darytų ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai.

Visa tai vyktų vos už 1,2 km nuo Kulautuvos, turinčios kurortinės teritorijos statusą. Numatoma karjero veikla nesusijusi su ekologiška gamyba, o reljefo performavimas suardytų kraštovaizdžio vizualinę struktūrą. Tai akivaizdžiai paveiks tradicinio kraštovaizdžio identitetą, suformuos naujo tipo kraštovaizdį – pramoninį technogeninį karkasą, darys neigiamą ir negrįžtamą įtaką šalia esančiai kurortinei teritorijai. Tokio pobūdžio planuojama ūkinė veikla greta Kulautuvos yra nesuderinama su rekreacijai ir poilsiui palankios aplinkos puoselėjimu ir vystymu.

Neišvengiamybė: sunkiasvoris transportas,triukšmasirdulkės – karjerų kasdienybė.

"Prieš Naujuosius metus viešojoje erdvėje pasirodžius žinutei, kad bendrovė neatsisakė ketinimų kasti žvyrą, bendruomenė vėl sunerimo. Nors bendrovė ir įsipareigojo, mes nemanome, kad krovininių automobilių transportui su žvyru bus uždrausta važiuoti per Kulautuvą. Neišvengiami būtų ir automobilių bei karjere dirbančios technikos keliamas triukšmas, dulkės. Kentėtų ne tik vietos gyventojai, bet ir turistai, jau spėję pamėgti Kulautuvą ir tolyn vedantį dviračių taką. Turime vilties, kad Kauno rajono savivaldybės sprendimas bus gyventojų, o ne įmonės naudai", – sakė Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė.

Jos nuomone, labai neetiška PAV programoje apeliuoti į tai, kad Kulautuvos išeksploatuotas karjeras yra vienas iš traukos centrų ne tik vietos gyventojams ir žadėti, kad "tokiu pačiu principu planuojama ir naujojo karjero Virbaliūnų kaime ateitis". "Juk paplūdimį ir visą infrastruktūrą įrengė ne nelegaliai metus čia žvyrą kasęs verslininkai, o savivaldybė savomis ir iš ES struktūrinių fondų pritrauktomis lėšomis", – pabrėžė seniūnė.

Nerimas: kelionių dviračiais mėgėjai nuogąstauja, kad šios trasos gali ir nelikti.

Taptų precedentu

Praėjusią vasarą sužinojusi apie planus Virbaliūnuose kasti žvyrą, išreikšdama nepritarimą asociacija Batniavos bendruomenė surinko beveik tūkstantį Batniavos ir Kulautuvos gyventojų parašų. Dabar asociacija vėl kreipėsi ne tik į Kauno rajono savivaldybę, bet ir į PAV programą parengusią UAB "Ekostruktūrą" ir Aplinkos apsaugos agentūrą. "Suprantame, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – bendrovė "Benefaktor" nori įrengti karjerą, į tai deda nemažai lėšų ir pastangų, bet šiuo atveju privalo būti ginamas viešasis interesas", – įsitikinęs asociacijos Batniavos bendruomenė pirmininkas Juozas Eidukevičius.

Gyvename teisinėje visuomenėje, todėl manau, kad tūkstančio žmonių likimas turėtų būti svarbiau nei vieno investuotojo interesai.

"Gyventojai vėl buvo apimti panikos. Sužinoję, kad šaukiamas neeilinis tarybos posėdis, jie šiek tiek nusiramino ir tikisi bendruomenei palankaus sprendimo. Mes jau turime pavyzdį – Kvesų karjerą, ir žinome, kas nutinka ir kaip vyksta veikla. Aš jau nekalbu apie tai, kad prarasime istorinį paveldą: senovines gyvenvietes ir kapavietes, gražios panemunių vietos taps dykra, turizmui ir rekreacijai skirtos ir įrengtos vietos, kurios jau žinomos visoje Lietuvoje, bus panaikintos, gamtiniam karkasui bus padaryta milžiniška žala. Gal ir nuskambės ciniškai: jei galima kasti žvyrą čia, tai kodėl negalima prie Zapyškio bažnyčios. Įteisinus kasybą Virbaliūnuose, atsirastų precedentas tokiai veiklai bet kurioje vietoje. Gyvename teisinėje visuomenėje, todėl manau, kad tūkstančio žmonių likimas turėtų būti svarbiau nei vieno investuotojo interesai", – emocijų neslėpė Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis.

Bubių gyventoja Anelė pastebėjo, kad Batniavos seniūnijoje gyventojų skaičius nuolat auga. 2015 m. gyvenamąją vietą buvo deklaravę 1 415 gyventojų, o šių metų pradžioje – jau 2 113. "Žmonės atsikelia gyventi, nes jiems patinka vaizdingos seniūnijos vietovės, tvarkoma gyvenvietė. Jie nesitikėjo, kad teks kęsti dirbančios technikos triukšmą, dulkes, padidėjusius transporto srautus. O svarbiausia – negrįžtamai bus sudarkyta natūrali aplinka", – galimos karjero kaimynystės trūkumus vardijo moteris.

Nemuno pakrantė priskirta bendram Europos saugomų teritorijų tinklui "Natura 2000", joje yra retų augalų rūšių ir paukščių buveinių. Panemunėje įrengta dviračių trasa su poilsio vietomis, vaizdingomis skulptūromis, driekiasi piligrimų kelias.

Kaimynystė: 45 ha teritorija Virbaliūnų kaime, į kurią nusitaikė verslininkai, ribojasi net su penkiolika paveldo objektų.

Šios vietovės likimas rūpi ne tik vietos gyventojams, bet ir šalies gamtos mylėtojams, dviratininkams iš kaimyninių ir tolimesnių rajonų. "Puikiai prisimenu, kokią atkarpą tekdavo įveikti važiuojant iš Kulautuvos link Vilkijos. Dabar dviračių trasa sutvarkyta, įrengta vietų poilsiui, skaičiau, kad jas dar planuojama pagerinti, įrengti panašių atrakcijų kaip išgarsėjęs Tado Vosyliaus šernas. Verslo atėjimas reikštų, kad visa tai bus nušluota buldozeriu", – piktinosi kelionių dviračiais mėgėjas Algimantas.