UŽKREČIANTI GIMNAZISTŲ MOTYVACIJA

Jaunieji Kauno jėzuitų gimnazijos robotų užkalbėtojai sužavėjo pasaulį. Iš varžybų Hjustone moksleiviai grįžo su ypatingu apdovanojimu.

Motyvuoti moksleiviai

Kauno Jėzuitų gimnazijos jaunieji robotikos asai seka ne kartą Lietuvos vardą pasauliniuose čempionatuose garsinusių vyresnėlių pėdsakais. Vos prieš kelias savaites aštuoni 7–8 klasių moksleiviai gimnazijos trofėjų lentyną papildė dar vienu labai svarbiu apdovanojimu. Hjustone vykusiame „First Lego League“ robotikos čempionate kauniečiai komisiją sužavėjo savo jaunatvišku maksimalizmu, bendryste, kūrybišku požiūriu, todėl buvo pripažinti labiausiai motyvuota ir daugiausia žadančia komanda.

„Šis renginys masiškiausias, kokį kada nors esu matęs. Įprastai dalyvauja apie 100 komandų, o šiemet jų buvo net 152. Tarptautinėje arenoje dalyvavo 50 tūkst. dalyvių, atstovavusių 58 pasaulio šalims“, – anot Kauno Jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojo Alberto Juškausko, dauguma dalyvių galimybę atstovauti savo šaliai ir būti su pasaulio stipriausiais laikė didžiausiu pasiekimu, negalvodami apie jokius kitus apdovanojimus.

Kauno Jėzuitų gimnazijos aštuonetas jaudinosi, tačiau tikėjo, kad jiems gali pavykti. Tuo nė kiek neabejojo ir jų mokytojas.

„Vaikuose matau tam tikrus dalykus, kurie skatina tikėti. Jei nematyčiau, tai nebūtų nei tikėjimo, nei bendro darbo. Kur slypi sėkmė? Aš visada ieškau pusiausvyros – galiu būti ir griežtu mokytoju, ir draugu. Džiaugiuosi dėl jų. Stipri, motyvuota, energinga ir kūrybinga komanda, kuri, manau, pasieks dar ne vieną laimėjimą“, – A. Juškauskas negailėjo gerų žodžių jauniesiems robotų užkalbėtojams, neskaičiuojantiems valandų, praleistų prie užduočių stalo. Svarbiausia – visa tai jie daro ne varu varomi, o savu noru.

„Dėl to ir rezultatas toks. Jei reiktų stumti, nieko nebūtų“, – į moksleivius, šiųmečiam čempionatui sukūrusius šedevrą, atsigręžė technologijų mokytojas.

Emocijos: apdovanojimas – lauktas ir labai malonus. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Visto 3D paveikslais

Prieš metus pasauliui pasakoję apie ypatingas galias, šįsyk organizatoriai dalyvius kvietė kurti aukšto lygio, tobulus ir pavyzdinius kūrinius – šedevrus. Su duotąja tema Ana Grigaitė, Emilija Urniežaitė, Justė Krasauskaitė, Rapolas Babilas, Benas Butkus, Titas Židonis, Gytis Lanauskas ir Titas Beliauskas susitvarkė taip pat virtuoziškai kaip Leonardas da Vinci su drobe, kol ši virto „Mona Lisa“.

„Tema buvo susijusi su menu ir jo sklaida, todėl mes sukūrėme mašiną, kuriančią 3D paveikslų kopijas. Liesdami jas, regėjimo negalią turintys žmonės galės suprasti, koks tai piešinys“, – anot septintokės A. Grigaitės, ateityje įrenginys, kuriame integruotas audiogidas, bus kur kas didesnis nei dabar. Be to, jis bus programuojamas ne ranka, o specialia programėle. Komisija vertina ne tik sukurtą prototipą, bet ir darbo eigą, todėl labai svarbu dokumentuoti visą papildomą medžiagą, pradedant eskizu, baigiant interneto puslapių nuorodomis.

„Iki pačios projekto idėjos daug ruošėmės. Ieškojome informacijos, lankėmės M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje. Diskutavome su neregiais, tarėmės, kaip geriau atlikti darbą“, – apie pasiruošimo procesą pasakojo septintokė E. Urniežaitė.

Prototipo pristatymui Kauno jėzuitų gimnazijos komanda „Golden Fishes“ pasirinko neįprasta būdą – moksleiviai virto įrėmintais paveikslais, prabilusiais į komisijos narius. Sužavėti kelių minučių spektakliu vertintojai liko be žado, todėl papildomų klausimų lietuvaičiams nė neuždavė.

Nuostabu: štai toks, tik kur kas didesnis įrenginys ateityje kurs 3D paveikslų kopijas akliesiems. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Arti maksimumo

Prototipas – tik dalis darbo. Kiekvienais metas „First Lego League“ visas komandas kviečia į naują ir įdomų nuotykį, kuriuo skatina jaunų žmonių kūrybiškumą per mokslą, meną, inžineriją. Į metines temas komandos gilinasi kurdamos ir konstruodamos robotus, galinčius išspręsti siūlomus iššūkius. „Golden Fishes“ savąjį robotą kūrė ir tobulino ne vieną savaitę.

„Robotas pradedamas nuo bazės. Kam ji? Bazė reikalinga kitoms konstrukcijoms, kurias mes galime greitai pakeisti“, – septintokas R. Babilas apgailestavo dėl užimto mokyklos užduočių stalo negalėjęs pademonstruoti, kokias misijas atlieka jų kurtas robotas.

Svarbiausia valdant robotą – preciziškas tikslumas. Kiekvienas, net milimetro nukrypimas įkainotas taškais. Kauniečiams iki maksimalaus skaičiaus pritrūko labai nedaug – iš galimų 550 jie surinko 520 taškų.

„Prie stalo visuomet jaučiamas jaudulys. Norisi, kad robotas važiuotų puikiai, tačiau supranti, kad yra žmogiškos klaidos, kurių ne visada gali išvengti“, – anot aštuntoko B. Butkaus, sėkmę arba nesėkmę gali lemti dalykai, nepavaldūs konstruotojams.

Prognozės: A. Juškauskas ir L. Mažeikienė neabejojo, kad šios komandos laukia dar daug pergalių. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Bendruomenės palaikymas

Nors ruošdamiesi čempionatui moksleiviai buvo pasiskirstę darbus, atvykę į vietą, priešais komisiją jie stojo tarsi vienas. Tai, kas pavyko toli gražu ne visoms komandoms, komisiją nokautavo.

„Žinant šiuolaikinio jaunimo realybę plačiojoje visuomenėje, mokiniai, savo laisvą laiką skiriantys kūrybai, verti susižavėjimo. Šiuolaikinės technologijos ir jų keliami iššūkiai dažniausiai jaunus žmones veda į priklausomybes ar savidestrukcijos procesus. Šie septintokai ir aštuntokai ieško sprendimų dėl ateities, – Gimnazijos plėtros specialistės Liaudos Mažeikienės lūpose suskambo robotikos čempionato skleidžiama žinutė. – Mes nenaudojame detalių robotams kurti. Mes kuriame robotus, kurie augina vaikus. Organizatorių tikslai, beje, labai sutampa su jėzuitų sielovados programa: konkuruok pats su savimi, tapk geriausia savo paties versija.“

Stipri, motyvuota, energinga ir kūrybinga komanda, kuri, manau, pasieks dar ne vieną laimėjimą.

L. Mažeikienė pastebėjo, kad ilgametes robotikos tradicijas puoselėjanti Kauno jėzuitų gimnazijos bendruomenė kasmet aktyviai palaiko savo narius, garsinančius Kauno ir Lietuvos vardą pasaulyje. Sutelkę jėgas jie ieško rėmėjų, rūpinasi, kad kelionės būtų sklandžios.

„Nekalbu apie mokytoją Albertą, kuris, neskaičiuodamas laiko, save atiduoda šiai veiklai“, – plėtros specialistė neabejojo, kad pergalės, kurias jau ne vienus metus skina gimnazijos robotų virtuozai, be šio pedagogo nebūtų tokios skambios.

A. Juškauskas dėkojo ne tik mokiniams už jų atsidavimą, bet ir visiems tiems, kurie prisidėjo prie didžiosios svajonės įgyvendinimo. Ypatingos padėkos sulaukė Hjustono lietuviai, suorganizavę kelionę į Meksikos įlankos pakrantę ir NASA.

„Ne vienas jų vasarą atvažiuos į 100-mečio dainų šventę. Norėčiau kiekvieną priimti ir parodyti tiek pat dėmesio, kiek jo sulaukėme patys“, – A. Juškauskas neabejojo, kad keliai su lietuviais anapus Atlanto dar tikrai susikirs.