Sostinės vandentvarkos įmonė „Vilniaus vandenys“ BNS nurodė, jog fiksuojamas vartojimo augimas siekia maždaug 10 proc., tačiau tai įtakos vandens tiekimui neturi.

Bendrovės atstovės Jolitos Orentaitės teigimu, gyventojai piko valandomis gali pajusti momentinį slėgio sumažėjimą.

Savo ruožtu Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ketvirtadienį išplatintame savivaldybės pranešime pastebi, jog įsivyravus sausiems orams didėja šalto vandens suvartojimas, o problemą reikia spręsti operatyviai, kadangi tokio sausringo oro metu rajono gyventojai negali būti be vandens ar patirti jo trūkumo.

„Vandens tiekėjai praneša, kad Vilniaus rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, vandens tiekimas nėra sutrikęs, vandenvietės įranga dirba pilnu pajėgumu, pasinaudota visomis techninėmis galimybėmis padidinti vandens slėgį. Tačiau dėl padidėjusio poreikio laistymui piko valandomis gyventojai patiria tiekiamo geriamojo vandens spaudimo sumažėjimą“, – pranešime ketvirtadienį cituojamas meras.

Jis pažymi, kad savivaldybė, reaguodama ir į žmonių prašymus, imasi veiksmų, kurie padėtų išspręsti kilusią problemą.

„Taip pat prašoma gyventojų supratimo, kol bus viskas sutvarkyta, ir pagal galimybes apriboti nereikalingą šalto vandens sunaudojimą piko valandomis“, – nurodoma pranešime.

Panaši situacija yra ir Kaune, BNS informavo „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės, dėl kai kuri keliskart išaugusio vandens suvartojimo didėja jo drumstumas, o gyventojai prašomi daržus laistyti saikingai, daryti tai ne piko valandomis.

Įmonė pažymi, jog vandens trūkumas nėra fiksuojamas. Pastebima, kad geležies ir mangano nuosėdomis juodai nudažytas vanduo nėra pavojingas, tačiau per didelė jų koncentracija pablogina vandens skonio ir išvaizdos savybes, todėl šio vandens gerti nerekomenduojama.

Bendrovė pataria, kad jei drumstumas nežymus ir matomos tik atskiros smulkios dalelės, vandenį galima naudoti prausimuisi ir kitoms buities reikmėms.

Didžiausias geriamojo vandens suvartojimas iš kai kurių vandens siurblinių pastarąsias kelias savaites fiksuotas Romainiuose, Vijūkuose, Aleksote, Garliavoje, Domeikavoje, Sargėnuose, Vytėnuose, Vaišvydavoje, Ringauduose ir kituose privačių namų rajonuose.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ teigimu, šiuo metu uostamiestyje visi gyventojai geriamuoju vandeniu – aprūpinami, tačiau yra gyvenviečių, kuriose dėl išaugusio vandens suvartojimo, vandens slėgis – sumažintas.

„Jo (vandens – BNS) mūsų vandenvietėse pagaminama daugiau nei suvartojama, tačiau dėl gausaus vandens suvartojimo vienu metu, ypač vakarais nuo 19 iki 21 valandos, kai kuriose gyvenvietėse sumažėja vandens pralaidumas tinklais, nepaisant to, kad esame padidinę vandens padavimo slėgį iš vandenviečių“, – sako bendrovės generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pastarosiomis savaitėmis išaugusį vandens suvartojimą įmonė sieja su želdynų ir žolės laistymu. Pagal turimus bendrovės „Klaipėdos vanduo“ duomenis, daugiausia vandens suvartoja uostamiesčio priemiesčių gyventojai.

Įmonės „Šiaulių vandenys“ teigimu, šiaurės Lietuvoje esančiame mieste yra nedidelis vandens suvartojimo padidėjimas, bet vandens tiekimo sutrikimų nefiksuojama.

Bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ taip pat pažymėjo, kad Panevėžyje vandens teikimo sutrikimų nėra, pastebimas vartojimo augimas, tačiau jis nėra drastiškas.

Dėl sausros dalyje Lietuvos savivaldybių yra paskelbta ekstremali situacija. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad penktadienį su ekspertais bus sprendžiama, ar siūlyti Vyriausybei skelbti ekstremalią situaciją šalies mastu.