Trenkėsi į langą

R. G. pasakojo, kad stovėdama prie įstaigos lango pamatė, kaip varna bandė įkirsti šaligatviu lėtai einančiam senyvo amžiaus vyrui.

„Varna puolė kelis kartus. Vyras susilenkia, varna vis tiek puola. Tada vyriškis stipriai mostelėjo atgalia ranka, varna nulėkė šalin ir atsitrenkė į pastato langą – garsas nuaidėjo visame pastate. Atsitrenkusi ji nuskrido šalin. Patyriau tikrą šoką – nebuvau mačiusi, kad varna taip atkakliai atakuotų žmogų“, – stebėjosi moteris.

Anot jos, išėjusi iš pastato jautėsi nesaugi – iki automobilio ėjo dairydamasi į visas puses.

Kreipėsi į medikus

Dar vieną panašią istoriją, nutikusią praėjusį savaitgalį Žirmūnų rajone, papasakojo vilnietė.

Moteris sakė, kad pastarosiomis dienomis net baisoka išeiti iš daugiabučio, nes varnos yra atakavusios ne vieną kaimyną, o viena moteris dėl prakirstos galvos turėjo kreiptis į medikus.

Žirmūnuose gyvenančios vilnietės draugė pasakojo kone kasdien einanti pro parką, kurio pušyse daug pilkųjų varnų ir kovų lizdų.

„Pastarosiomis dienomis tą vietą aplenkiu, nes ten dabar labai triukšminga. Kaip suprantu, paukščiai turi jauniklių ir dėl to gali elgtis agresyviai, nors pati nesu mačiusi ar girdėjusi, kad varnos pultų žmogų. Tai labai protingi paukščiai“, – sakė moteris.

Elgesys – gana įprastas

Laukinių gyvūnų globos centro specialistas Rokas Macevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metų laikotarpiu neįprastas varnų elgesys nėra didelė keistenybė.

Varna puolė kelis kartus. Vyras susilenkia, varna vis tiek puola. Tada vyriškis stipriai mostelėjo atgalia ranka, varna nulėkė šalin.

„Praėjusiais metais dėl varnų atakų sulaukėme ne vieno pranešimo. Šiais metais dar nepasitaikė. Tam tikras varnų agresyvumas gegužę ir birželį yra gana įprastas. Varnų atakos prasideda pavasarį ir beveik visais atvejais jos taip elgiasi dėl jauniklių. Jei pajaučia pavojų, pradeda visaip žmones gąsdinti. Jei žmonės nesitraukia, o kartais tiesiog nėra kur pasitraukti, varnos gali pulti. Ypač aktyvios varnos, kai jaunikliai palieka lizdus. Varniukai, kaip ir didžioji dalis paukščių, iš pradžių palieka lizdus ir tik paskui išmoksta skraidyti. Tada jie šokinėja ant žemės, tėvai visaip juos gina, kol po kelių dienų varniukai jau patys gali paskristi“, – sakė R. Macevičius.

Jis pabrėžė, kad didžioji dalis varnų jau yra išperėjusios jauniklius.

„Šiais metais, kaip pastebime, daugelis procesų vyksta anksčiau. Žmonės ant žemės jau randa ir kitų paukščių jauniklių. Ir varnos, ir kovai, ir kuosos elgiasi panašiai, galbūt kuosos – švelniausios. Pilkosios varnos, sakyčiau, agresyviausios. Reikia neužmiršti, kad visi paukščiai gina savo vaikus ir varninių grupės paukščiai čia niekuo neišsiskiria. Agresyviai jauniklius gali ginti ir pelėdinių būrio paukščiai. Tikrai pasitaiko, kai pelėdiniai paukščiai gąsdina ir puola žmones. Tik tai retesni paukščiai, todėl tokį jų elgesį retai ir matome. O varninių paukščių miestuose gana gausu“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Specialistas užsiminė, jog žmonėms atrodo, kad varnų elgesys yra tarsi neadekvatus, nes žmonės puolami ir tokiose vietose, kuriose nėra nei medžių, nei krūmų.

„Elgesio adekvatumą yra linkę vertinti žmonės, o gyvūnas, pajutęs pavojų, ima ginti savo vaikus. Kodėl konkrečioje situacijoje pajuto pavojų, ar pavojus buvo realus, negalime pasakyti“, – sakė veterinaras.

Kaip apsisaugoti

R. Macevičius pasidalijo patarimais, kaip būtų galima išvengti varnų išpuolių.

„Jei vieta, kur susuktas lizdas arba lizdai, yra žinoma, jos geriausia vengti. Tiesiog pro ją neiti. Jei nėra pasirinkimo ir tai, sakykime, yra vienintelis kelias nuo namų iki darbo, patariama užsidėti gobtuvą arba dar geriau būtų pasinaudoti virš galvos išskleistu skėčiu. Taip mes atrodome didesni, gyvūnai labiau mūsų bijo, be to, varna dažniausiai nesumąsto, kad pirma reikia palįsti po skėčiu, o tada pulti. Jei norės kirsti, tai kirs į artimiausią daiktą – būtent skėtį“, – paaiškino specialistas.

Jis pabrėžė, kad dar vieno paukščių aktyvumo galima sulaukti antrojoje metų pusėje, kai jie išperi naujas vadas.