Naujų prekybos centrų statybų bumas Kaune nemąžta. Architektai, pristatydami tuoj atsirasiantį kūrinį, pritrenkia įspūdingomis vizualizacijomis, verslininkai dosniai dalija pažadus apie būsimą didesnį komfortą bendruomenei. Kaip sekasi tesėti pažadus?

Sužavi idėjomis

Jei visi kada nors visuomenei pristatyti projektai Kaune būtų įgyvendinti, o tie, kurie įgyvendinti, būtų tokie, kokie buvo pristatyti, miesto veidas greičiausiai būtų kiek kitoks. Pamenate, koks mielas kairiajame Nemuno krante gyvenamųjų namų kvartalas buvo pristatytas? Vaizdas pro daugiabučio langą į Nemuno salą, kurioje anuomet jau buvo ir "Žalgirio" arenos vizija, pasivaikščiojimo takai, suoleliai, žaidimų aikštelės vaikams.

Kitas kadaise verslininkų pristatomas projektas buvo pasažas po stikliniu stogu kone iki pat Laisvės al. nuo vaiduokliu tebevadinamo nebaigto statyti "Respublikos" viešbučio. Šie kadaise pristatyti visuomenei projektai taip ir buvo pamiršti.

Siekdami Kauno savivaldybės palaiminimo, ir šiandien verslininkai pasižada įgyvendinti įvairių miesto infrastruktūrą gerinančių dalykų – įrengti sankryžas, automobilių stovėjimo aikšteles, įvažas, suolelius, žaliąsias vejas, vaikų žaidimų aikšteles ir kita.

Tradicinės kalbos

Šilainiuose kyla tarptautinio tinklo "Lidl" prekybos centras. Jau dabar aplinkiniams gyventojams nerimą kelia du dalykai: viena, pastato sienos labai arti gyvenamųjų namų, antra, naujai kylančio centro vietoje buvo krepšinio aikštelė.

Kauno savivaldybės atstovai ramina, kad visas statybų projektas atitinka įstatymus ir reikalingus atstumus nuo gyvenamųjų namų, o leidimai išduoti dvejiems metams, tačiau greičiausiai naujas pastatas iškils anksčiau.

Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pabrėžė, kad, išduodama statybos leidimus, miesto savivaldybė su verslininkais sudaro infrastruktūros plėtojimo sutartis. Jose ir įrašyti verslininkų įsipareigojimai dėl automobilių ar krepšinio aikštelių.

Prekybos giganto "Lidl" planuose – nenuskriausti bendruomenės. Viešai skelbta, kad "Lidl" ypatingą dėmesį skirs socialinei atsakomybei ir santykiams su šalia prekybos centrų gyvenančiomis bendruomenėmis. Šalia parduotuvių už investuotojo lėšas esą bus įrengta krepšinio aikštelė, pėsčiųjų perėja su šviesoforu, šaligatviai, pasivaikščiojimo takai, atnaujinti keliai.

Rinkodaros triukai

Pro architekto Audrio Karaliaus akis neprasprūsta nė vienas didesnis naujai statomas objektas. Kaip pats juokauja – verslininkų pažadų ir jų neįgyvendinimo nekolekcionuoja, tačiau keli išlikę atmintyje leidžia daryti liūdnas išvadas apie pažadų tesėjimą.

"Jei pradėtume nuo didžiausio pažaduko "Akropolio", tenka pripažinti, kad tie pažadai tėra rinkodaros priemonė. Kaunas traktuojamas kaip naivi mergaitė, kuriai žadama tam, kad būtų sugundyta romantiškai nakčiai. Visa bėda ta, kad miesto architektūrinė tarnyba neturi jokio nuoseklumo, aiškesnio stuburo, todėl tie pažadai ir lieka pažadais.

Dažniausiai tam, kad būtų gautas visuomenės, architektų bendruomenės ir politikų pritarimas, yra pažadama, o vėliau projektuose tų pažadų nebelieka", – pareiškė A.Karalius.

Visi pripažįsta, kad visuomenei buvo pristatytas kiek kitoks "Akropolio" antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės virš Karaliaus Mindaugo pr. projektas. Iš važiuojamosios prospekto dalies matomos garažo sienos projekte buvo dengtos žalsvo atspalvio stiklu – tarsi ažūriniu šydu. Ši idėja liko neįgyvendinta.

Atsisakyta dekoro

"Didelių priekaištų "Akropolio" valdytojams lyg ir neturime. Kaip žadėjo, taip ir tesi duotą leidimą Nemuno salos lankytojams statyti automobilius, laikomasi susitarimų su kaimynystėje esančia Karmelitų bažnyčia", – nuo 2007 m. gyvuojančio prekybos ir pramogų centro pažadus vertino Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Gerokai drąsiau į "Akropolio" gynybos pusę stojo Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas N.Valatkevičius. Jis tikino, kad stiklų sienelių buvo atsisakyta dėl objektyvių priežasčių. Esą, jei būtų įrengtos sienelės, keistųsi ugniagesių reikalavimai – taptų didesni.

"Viskas yra padaryta taip, kad tuos stiklus būtų galima uždėti. Tačiau dėl automobilių srautų ir nuolatinės vibracijos nė vienas gamintojas negarantavo, kad tie stiklai neskils", – dar vieną objektyvią priežastį minėjo N.Valatkevičius.

Esą buvo projektuojamos specialios gaudyklės, jei nelaimės atveju stiklai trūktų, tačiau įvertinta, kad tai gali būti per didelė rizika. Pasirinktas garantuotas saugumas ir automobilių aikštelės vizualizacija su stiklais pradėjo dulkėti.

Vis dėlto šio prekybos ir pramogų giganto statyba minima kaip pavyzdinė jau vien dėl to, kad nei tuo metu, nei dabar negauta nė vieno skundo iš aplinkinių gyventojų.

Trina praeitį

"Kai reikia investuoti į bendrą infrastruktūrą, o ne tik į savo,  verslininkų sprendimai nėra tokie greiti ir savo įsipareigojimų be priminimo jie neskuba vykdyti", – pripažino Kauno meras A.Kupčinskas. Vis dėlto jis sakė, kad, nors ir neskubėdami,  verslininkai vykdo savo pažadus.

"Kauno diena" rašė apie "Maximos" V.Krėvės pr. statybos peripetijas. Legendinės "Aguonos" vietoje naujasis prekybos centras jau veikia, tačiau pažadų tvarkyti šalia esančią aikštelę neskuba tesėti.

"Po "Kauno dienos" rašinio susisiekiau su "Maximos" valdytojais ir priminiau anksčiau duotus pažadus", – neslėpė A.Kupčinskas. Mero žiniomis, verslininkų pažadus pakoregavo gyventojų pageidavimai. Esą žmonės pareiškė, kad jiems labiau reikalinga automobilių stovėjimo nei vaikų žaidimų aikštelė.

Galutinis sprendimas ištrins bet kokį prisiminimą apie kadaise čia stovėjusią legendinę "Aguoną", šalia kurios tryškusiame fontane karštomis vasaromis maudydavosi vaikai. Seniai neveikiantis fontanas bus išardytas. Vietos atsiras tik automobiliams.

"Ten niekada ir nebuvo vaikų žaidimo aikštelė. Juo labiau kad ir gyventojai išreiškė norą čia statyti automobilius, o ne žaisti. Tikiuosi, kad ši idėja per 2015 m. bus realizuota", – aiškino A.Kupčinskas.

Ragina bendrauti

Net jei verslininkų pažadų nevertintume kaip rinkodaros triuko, tenka pripažinti, kad toks elgesys dažniausiai vertinamas kaip socialinė atsakomybė. Savanorių ir S.Žukausko g. sankryžoje išdygusi "Rimi" taip pat neskuba tesėti pažadų. Jau pernai "Rimi" atstovai buvo spaudžiami įrengti naują sankryžą. Jie norėjo keisti tik vienos pusės šviesoforus.
Miesto valdžiai prisiėjo įtikinti verslininkus, kad jie turėtų būti suinteresuoti tuo, jog būtų įrengta nauja moderni šviesoforais reguliuojama sankryža. "Įtikinome. Tokia sankryža bus įrengta", – patvirtino A.Kupčinskas.

Miesto savivaldybė neatsigina skundų dėl naujo prekybos centro Šiaurės pr. Tik pradėjus statyti šį centrą gyventojai ėmė rėkti, kad jiems sumažės vietų automobiliams statyti. Verslininkai nuramino, kad įrengs aikštelę, joje galės glaustis ir daugiabučių gyventojų automobiliai.

Realiai situacija visai kitokia. Aikštelė yra, tačiau prie įvažos akis bado ženklas, kad naktį laikyti automobilius čia draudžiama. Klausimas: kada miegamuosiuose rajonuose labiausiai reikalinga vieta automobiliams statyti?

Meras tvirtina suprantantis verslininkų elgesį, tačiau ragina bendruomeniškiau žiūrėti į tokią kaimynystę. "Verslininkai galėtų sudaryti sutartis su gyventojais ir už simbolinę kainą leisti palikti automobilius, žinoma, aptarus, kad mašinos čia nebus paliekamos mėnesių mėnesiais", – svarstė A.Kupčinskas.

Meluoti neapsimoka?

Kritiškai esamą padėti vertinantis architektas A.Karalius mini greitai dienos šviesą išvysianti Neries dešiniojo kranto gyvenamųjų namų kvartalo projektą. "Mes buvome parengę projektą su promenadomis, numatytas mažųjų laivų uostas", –  minėjo A.Karalius. Toks projektas buvo pristatytas ir palankiai visuomenės įvertintas. Architekto teigimu, dabar rengiamame projekte nelikę nieko panašaus.

A.Karalius priminė ir dar vieną neįgyvendintą pažadą. "Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad kai buvo statomas "Aušros" daugiabučių kvartalas prie Prisikėlimo bažnyčios, į projektą buvo įtraukta skulptūra trikampyje tarp Aušros ir Lietuvių g. Buvo delsiama iki paskutinės minutės, kol tos skulptūros projekte galų gale nebeliko.

Kokią išvadą galima padaryti: tesi ar ne verslininkai miestui duotus pažadus? Vienareikšmiškai atsakyti nėra lengva. Pasak Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo N.Valatkevičiaus, verslininkams neapsimoka netesėti pažadų. Esą tai tiesiogiai susiję su klientų į jų prekybos centrus srautu. Jei žmonėms bus nepatogu ten patekti, jie paprasčiausiai rinksis konkurentus.