VILKIJOS GYVENTOJO AISTRĄ MEDINUKAMS PAŽADINO ANŪKAI

Pagal išsilavinimą traktorininkas, dirba kompiuterininku, kuria ir prižiūri svetaines, iš medžio gamina žaislus, fotografuoja ir filmuoja savo malonumui bei įamžina šeimos ar bendruomenės šventes. Toks būtų trumpas Juozo Jaro veiklų ir pomėgių aprašas.

Šiam Vilkijos gyventojui nebuvo lengva atsakyti į "Kauno dienos" klausimą, kas iš išvardytų dalykų jam yra labiausiai prie širdies. "O čia, kaip užeina, kartais – viena, kartais – kita. Kažkada labai patiko arti žemę, ir man tai sekėsi. Patinka kurti svetaines, kartais nemiegu visą naktį sukdamas galvą, kaip čia padaryti, o ryte, sakytum, pati mintis iš kažkur ateina, ir viskas tampa aišku. Patinka meistrauti iš medžio", – nedėliodamas pagal pirmumą ir svarbumą, pasakojo J.Jaras.

Kalėdos – stebuklų metas

Juozo tėtis turėjo varstotą ir taip pat gebėjo prakalbinti medį, jis vaikams sumeistraudavo žaislų. Su medžiu dirbo ir J.Jaro uošvis – gamino karstus, vežimams ratus ir kitus buities reikmenis. Uošvis žentą išmokė įvairių darbo su medžiu subtilybių. Statydamas namą, vilkijiškis pats pasigamino duris, langus.

Prieš keletą metų J.Jaras atrado naują pomėgį – vaikiškų žaislų gamybą. Įprasta sakyti, kad Kalėdos – stebuklų metas. Auksinių rankų meistras tam visiškai pritaria. Būtent per Kalėdas Juozas gavo dovanų pjūklą. O vietoj atviruko dukra parodė nuotraukytę, kuri pranešė be galo džiugią naujieną: kad Juozas su žmona taps seneliais.

"Tai buvo išties gera žinia, nes jau buvome netekę sūnaus, dukrai sukakę 35-eri, šešeri metai kaip ištekėjusi, o mes su žmona jau ir viltį buvome praradę, kad sulauksime anūkų", – vis dar su jauduliu prisiminė J.Jaras. Po metų, per kitas Kalėdas Jarai vėl buvo pradžiuginti panašia nuotraukyte. Džiaugsmas sulaukus anūkų, pažadino aistrą medinukams.

Pirmasis J.Jaro pagamintas žaislas buvo dovana anūkei gimtadienio proga: vežimėlis su besisukančiais ratukais lėlei. "Aišku, aš per sunkiai užsigriebiau, dar supratimo neturėjau, kaip tuos ratukus padaryti, bet man pavyko. Su tuo vežimėliu anūkė žaidžia iki šiol", – šypsojosi drožėjas. O tada jau reikėjo ir berniukiškų žaislų imtis.

Arsenalas berniukams platesnis

Pasak meistro, būtent berniukams galima daugiau visko prigaminti. Jiems patinka automobiliai, sunkvežimiai, šautuvai, kardai, strėlės. Mergaitėms Juozas yra pagaminęs stalelį su veidrodžiu, medinę siuvimo mašiną, kurios adata, kaip tikros, kilnojasi.

Pas senelius pasisvečiuoti atvažiavusios anūkės laukia senelio gamintas lėlių namelis su baldais, anūko – mažutis varstotas su įrankiais. Abu mažyliai labai mėgsta senelio sumeistrautus lavinamuosius žaidimus, sūpynes. O smėlio dėžę, be kurios turbūt nė vienas mūsų neįsivaizduoja vaikystės, Juozas padarė saugią, įvažiuojančią kaip stalčius ir neprieinamą katinams, be to, smėlio dėžę galima kaskart lengvai nugabenti vis į kitą kiemo vietą.

J.Jaras apgailestavo, kad dukra su šeima gyvena Vilniuje, tad negali padėti, kai mažieji suserga. "Būtų arčiau, padėtume, paimtume iš darželio, pabūtume, kai tėvai nori kur nors išeiti", – kalbėjo pašnekovas. Todėl senelis savo meilę išreiškia ir ilgesį slopina kurdamas vis įmantresnius žaisliukus.

J.Jaras puikiai prisimina ir savo pirmuosius bandymus – kai buvo penkerių, pamėgino pasigaminti medines pačiūžas, tik nelabai pasisekė, darbą užbaigė tėtis.

Idėjos slypi internete ir vaikystės prisiminimuose

Paklaustas, iš kur semiasi idėjų, J.Jaras sakė daug ką prisimenąs iš vaikystės, kad ir vilkelius. Jie labai patiko Juozui, o dabar jau jo gamintus mėgsta ne tik anūkai, bet ir kiti maži vaikai. "Be to, dabar visokiausių dalykų internete pilna, ir galima ką nors prisitaikyti sau", –  sakė pašnekovas.

Pasak meistro, sunkiausias dalykas yra padaryti ratukus. "Daug lengviau sekėsi sumeistrauti sūpynes, nei, tarkim, mašinėlę su ratukais. Nebuvau matęs, kaip tai daroma, trūko ir įgūdžių, ir staklių. Pirmiausia reikia susikurti tikslius šablonus, gerai viską apskaičiuoti. Juk menkiausias netikslumas – ir ratukai nesisuks, mašinytė ar vežimėlis nevažiuos. Tačiau, pasitelkus kantrybę, viską galima padaryti savomis rankomis", – tikino žaislų gamintojas.

Ilgiausiai auksinių rankų meistrui užtruko išdrožti senovinį džipą, kurio modeliuką aptiko internete. Ši vasara ir prabėgo bedarant panašius džipus. Juozas džiaugėsi, kad jį palaiko žmona Marytė: "Ji mano visų darbų ir dizaineris, ir kritikas, padrąsina, kai nesiseka. Pasidžiaugia, kai mums kažkas pavyksta. Be viso to vargu ar būčiau tiek nuveikęs."

Sukti galvos dėl dovanų netenka

Tėčio dėka dukrai beveik netenka sukti galvos ne tik dėl mažylių žaislų, bet ir dėl dovanų. Pasirinkimas platus: padėkliukai puodeliams, padėklai, riešutų traiškyklės, dėžutės arbatai ar prieskoniams, rankšluosčių laikikliai, linksmi inkilėliai paukščiams, žvakidės, raidės vardui sudėlioti ir dar daug kitų mielų smulkmenų galima aptikti Juozo dirbtuvėse. "Tarkime, ant maisto pjaustymo lentelės galima padėti dešrą ir telieka gražiai supakuoti. Tokia dovana visiems patinka", – sakė meistras.

Skirtingų gaminių ar dovanų idėjų J.Jaras priskaičiuoja per šimtą. Vis dėlto jam labiausiai patinka meistrauti žaislus, būtent juos ir gamina iš geriausios medienos. Aišku, šiam pomėgiui laiko lieka tik vakarais ar savaitgaliais, mat J.Jaras dirba kompiuterininku Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centre, yra sukūręs Vilkijos ir Vilkijos apylinkių seniūnijų, Vilkijos ir Seredžiaus parapijų, iš viso šešias interneto svetaines ir jas prižiūri. Miestelio bendruomenė be Juozo neįsivaizduoja įvairių renginių