Pirmadienį Kaune vyko neįprasta operacija, kurios metu lėktuvas virš Neries barstė durpes, tikintis, jog tai padės ištirpdyti ledą ir išvengti potvynio. Portalas kaunodiena.lt pateikia detalią neįprastos operacijos įgyvendinimo eigą.

Atsisakė sprogdinimų

Kovo  7 diena

Kauno rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centras (ESOC) apsisprendė: Nerį užtvenkti ir potvynį sukelti galintys ledai bus tirpdomi durpėmis. Atsisakyta plano ledus sprogdinti, nes tai, anot gamtosaugininkų argumentų, kėlė grėsmę aplinkinėse teritorijose išvedžiotoms komunikacijoms, upėms, gyvūnijai ir augmenijai. Operaciją pavesta organizuoti  ESOC nariui, savivaldybės Aplinkos skyriaus vyriausiajam specialistui Antanui Dagiliui.   Domeikavos seniūnui Raimondui Stankui duota užduotis surasti pakilimo aikštelę lėktuvui, kuris barstys durpes, taip pat surasti durpių tiekėjus.

Kovo 8 diena

R.Stankus pranešė, kad lėktuvui tinkama aikštelė yra Domeikavos seniūnijai priklausančiame Eigirgalos kaime. Durpes nuspręsta pirkti iš bendrovės „Ežerėlio durpės“ – 120 litų už toną. Iš viso planuota pirkti apie 20 tonų durpių.

A.Dagilis susitarė su bendrove „Klaipėdos avialinijos“, kuri turi patirties barstant ant laukų trąšas. Susitarta, jog valanda skrydžio kainuos 2,5 tūkst. Lt. Žodinį pažadą, kad parems operacijos finansavimą, davė Kauno miesto ir Jonavos rajono savivaldybės.

Kilo abejonių

Šalia Neries esančiame Radikių kaime „Kauno dienos“ kalbinti žmonės skeptiškai vertino sumanytą operaciją.

„Kas iš to: pinigų bus skirta daug, rezultatas – neaiškus. Viską nuplukdys srovė, o problemos liks. Reikia statyti pylimą“, -   sakė Radikių sodų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis.

Sumanymą tirpdyti  ledus durpėmis ėmė kritikuoti ir politikai. „XXI amžiuje tokia priemonė atrodo juokingai“, -  stebėjosi Kauno rajono tarybos narys Algirdas Žandaras.

Tačiau į nuogąstavimus nuspręsta neatsižvelgti. Nutarta, kad durpės ant upės ant ledo bus pradėtos barstyti kovo 9 dieną. Buvo gauti ir visi reikalingi leidimai skrydžiams.

Kovo 9 diena.

Domeikavos seniūnas R.Stankus pranešė, kad barstymas nukeliamas vėlesniam laikui. „Aviatoriai pasiūlė barstyti kovo 14 dieną, nes iki tol bus labai netinkami orai: vyraus gana stiprus vėjas, kuris trukdys barstyti durpes, taip pat bus mažai saulės. Saulė labai reikalinga, nes tik saulės sušildytos durpės ledą tirpdo ypač efektyviai“, - pabrėžė seniūnas.

R.Stankui teko spręsti dar vieną užduotį – kaip durpes pakrauti į lėktuvą. Šį darbą apsiėmė padaryti didelę galvijų fermą Voškonių kaime turintis ūkininkas Jonas Lapinskas – jis sutiko padirbėti atvykęs su savo keltuvu.

Kovo 14 diena

9 val. Kauno rajono savivaldybėje į posėdį susirinkusi Ekstremalių situacijų operacijų centro nariai svarstė pasirengimo operacijai aplinkybes. Visi nutarė, kad jau pasirengta. Iškilo tik vienas nesklandumas. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius informavo, kad anksčiau ledų tirpdymo planą žadėjusios finansuoti Kauno miesto ir Jonavos rajono savivaldybės dabar nebenori patvirtinti savo ketinimų. Nuspręsta, kad ši aplinkybės bus aptarta vėliau. Svarbiausia – imtis konkrečių darbų.

Operacijos eiga

9.15 val. „Oras palankus. Procesą pradedame“, - paskelbė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Pudževelis.

9.30. Iš Klaipėdos aviatorių gautas pranešimas, kad dėl tiršto rūko skrydį teks atidėti keliomis valandomis vėliau.

11.30 val. Lėktuvas AN-2 (populiariai vadinamas „kukurūzniku“) jau išskrido iš Klaipdėdos. Į Eigirgalos kaimą bendrovės „Kamesta“ savivartis atvežė 8 tonas durpių ir išbėrė jas šalia numatyto lėktuvo pakilimo tako.  

12.40 val. Gautas pranešimas, kad AN-2 nusileido Aleksoto aerodrome ir laukia civilinės aviacijos inspekcijos leidimo skristi į Eigirgalos kaimą. Netrukus pilotai patikslino, kad į kaimą atskris apie 13.30 – anksčiau atskristi negali, nes turi palaukti, kol Karmėlavos oro uoste nusileis iš Anglijos atskrendantis orlaivis.

12.40 – 13.30 – pasitikti į kaimą atskrendančio „kukurūzniko“ atvyko penkiolika automobilių: daugiausiai žurnalistai ir valdininkai.

13.45 val. Lėktuvas atskrido. AN-2 pilotas Adolfas Mačiulis žurnalistams papasakojo, kad su 1984 metų gamybos lėktuvu durpes jie jau yra barstę maždaug prieš dešimtmetį Nemuno deltoje. A.Mačiulis pasakojo, kad durpes barstantis lėktuvas virš neries skris 150 kilometrų per valandą greičiu 20 metrų aukštyje. Vienu skrydžiu galima išbarstyti apie toną durpių.

13.50 – 14.10val. Teko keisti lėktuvo pakilimo planus. „Galvojome, kad jis galės pakilti važiuodamas per lauką. Tačiau žemė labai pažliugusi, todėl teks naudoti betoninį pakilimo taką“, - sakė A.Dagilis.

Kol į lėktuvą buvo kraunamos durpės, ūkininko traktorius valė nuo pakilimo tako sniegą.

Paaiškėjo, kad ūkininko pasiūlyta technika netinkama supilti į lėktuvą durpėms: iš plataus kaušo beveik pusę jų byrėjo ne į angą, bet ant žemės. Šiaip ne taip į lėktuvą pavyko supilti maždaug toną durpių, ir jis pradėjo ilgai lauktą skrydį.

14.40 val. Iš šiaurės pusės prie Santakos atskridęs lėktuvas apsuko ratą, ir artėdamas prieš P.Vileišio tilto (senasis Viljampolės tiltas) ėmė barstyti durpes. Beriamos durpės atrodė, kai lengvas dūmelis ir  žurnalistų bei praeivių pastebėjimais, ant ledo nepaliko jokių pėdsakų. Tai vertė abejoti operacijos sėkme. Stebėtojai atrodė suglumę.

16.30 val. Ant ledo jau buvo išberta apie penkias tonas durpių.

„Atvežėme dar 8 tonas durpių. Tačiau jas barstysime antradienį“, - sakė seniūnas R.Stankus. Jam netikėtai teko važiuoti pirkti maišų ir ieškoti pagalbinių darbininkų, nes buvo nuspręsta, kad durpes į lėktuvą geriau pilti ne ekskavatoriaus kaušu, bet maišais.

17 val. „Nuo tilto durpių barstymą stebėję žmonės atrodė suglumę ir nustebę. Visi tikėjosi pamatyti, kaip Neries ledą padengia juodas durpių kilimas, o pamatė tik sunkiai įžiūrimus pėdsakus. Ar tai reiškia, kad operacija nepavyko?“, -- „Kauno diena“ paklausė operacijai vadovavusio A.Dagilio.

„Viskas vyko labai gerai. Ant ledo nugulė pakankamas durpių sluoksnis. Pirmadienį durpėmis buvo apibarstytas ledas nuo santakos iki Kleboniškio tilto. Dabar belieka laukti saulėtų dienų ir durpių sukeliamas šilumos efektas pradės veikti“, -  tvirtino A.Dagilis.