Įžengus į Marvelės žirgyno vidų dėmesį atkreipia siauros, tamsios ir vėsios arklidės aptrupėjusiomis sienomis ir mažomis, grotuotomis langinėmis. Nurimę ir besiilsintys žirgai, laukiantys avižų ir sėlenų porcijos, žybsi akimis į kiekvieną naujai įžengusį siluetą.

Svarbus ryšys

Kaune įsikūrusiam žirgynui toks yra pietų metas. Čia netrūksta žmonių, norinčių pabūti su žirgais. Ilgas valandas žirgyne praleidžiančios merginos prasitaria, kad, vieną kartą atsisėdus ant žirgo, daugiau nebenori nulipti.

Penkiolikametė moksleivė Guoda pasakojo, kad apie jodinėjimą svajojo nuo pat mažens. Pasak jau beveik dešimt metų jodinėjančios merginos, iš pradžių tai buvo laisvalaikis, o dabar labiau sportinis interesas.

"Išbandžiau ir kitas sporto šakas, tačiau dėl ryšio tarp žirgo ir žmogaus jodinėjimas patiko labiausiai. Arklys judesiais gali parodyti, kad supranta tave ir tavo žodžius. Tai daug didesnis malonumas, nei žaidžiant krepšinį ar futbolą tiesiog stebėti kamuolį", – sakė Guoda.

Moksleivės manymu, jodinėjimas – gana brangus, tačiau vis dar labai populiarus sportas: "Kiekvienam reikėtų tai išbandyti, kad suprastų, jog gyvenimas nėra vien vakarėliai, draugai ar pasivaikščiojimas mieste."

Kita žirgus jau penktus metus suvaldyti bandanti jojikė – devyniolikmetė Sandra. Sporto industrijas studijuojanti mergina žavisi jojimu dėl kasdienės stiprių ir gyvybingų gyvūnų apsupties. "Jodinėjimas – labai smagus sportas, reikalaujantis tiek ištvermės, tiek gerų santykių su žirgu, tiek psichologinio ir fizinio pasiruošimo", – teigė Sandra.

Rūpestingas ūkvedys

Šalia arklidžių ratus sukančiam, rūpestingu žvilgsniu kiekvieną iš 42 žirgų nulydinčiam ūkvedžiui Broniui pietūs – darbų metas. Būtent jis ir kiti du šalia zujantys kolegos turi pasirūpinti, kad žirgai būtų pamaitinti ir pagirdyti triskart per dieną.
"Pagrindinis arklių maistas – avižos su sėlenomis ir šienas. Morkomis ir kopūstais žirgus lepina nebent patys savininkai", – pajuokavo jis.

Broniaus teigimu, visos žirgyno turimos lėšos gaunamos tik iš gyvūnus čia laikančių žmonių. Vieną žirgą arklidėse laikyti kainuoja 550 litų per mėnesį.

"Direktorius vis žada, stengiasi gauti daugiau pinigėlių, bet retai kada tokios finansinės paieškos būna sėkmingos", – pasakojo ūkvedys. Artimiausi planai – nubaltinti sijas, perdažyti kiek įmanoma daugiau sienų.

Amžius – ne kliūtis

Pinigų stygių pastebi ir jodinėjimo trenerė, žirgų savininkė Rima Naudžiūtė. Paklausta, ar ją tenkina žirgyno sąlygos, moteris prisipažino, kad šiai vietai tikrai trūksta remonto.

"Galėtume viską mesti ir pabėgti, tačiau vis tikimės pokyčių. Stengiamės patys prisidėti prie aplinkos atnaujinimo, perdažyti kliūtis ar langus, pasodinti gėlių", –  pasakojo trenerė.

Dešimtį žirgų čia laikanti moteris pastebėjo, kad, nepaisant neidealių sąlygų, šiuo metu jodinėjimas vis labiau populiarėja: "Užsuka vis daugiau žmonių, kurie apskritai niekad nėra sėdėję ant žirgo. Pagrindinis jų tikslas yra išbandyti šią veiklą."
Yra buvę atvejų, kai pirmą kartą pajodinėti prašo ir vyresni, daugiau nei šeštą dešimtį skaičiuojantys žmonės.

Moteris teigė, kad atsiranda ir vaikų, kurie nori tiesiog praleisti kuo daugiau laiko žirgyne, todėl reguliariai čia apsilanko, gano, maudo ar maitina žirgus: "Kartais net nėra tiek arklių, kad kiekvienas vaikas turėtų bent minimalios veiklos."

R.Naudžiūtės teigimu, vaikams, kurie moka valyti, balnoti arklius, pajodinėjimo kainos yra šiek tiek mažesnės. Pastariesiems viena pamoka kainuoja 30 litų, suaugusiesiems – 40 litų, atėjusiesiems į vienkartinį pasijodinėjimą ar šios veiklos išbandymą – 80 litų už valandą.

Kai prieš septynerius metus Algis Stankevičius užsimojo atgaivinti kritinės būklės Marvelės žirgyną, šis buvo įtrauktas į privatizuotinų objektų sąrašą ir pasmerktas žlugti. Interviu su juo, kodėl ėmėsi tokios avantiūtos ir kaip sekasi siekti tikslo, rasite čia.