ZOOLOGIJOS SODO REKONSTRUKCIJA: IŠGRIAUTI VOLJERAI, STATYBŲ PRADŽIA IR ATIDARYMO NUOTAIKOS

Lietuvos zoologijos sodas jau visai neatpažįstamas. Darbininkai išgriovę daugumą voljerų. Tačiau pradedamos ir naujos statybos. Taip pat pirmadienį atidaryta nauja veterinarijos gydykla ir karantinavimo pastatas, tad pokyčių sode iš tiesų labai daug.

Nauja pradžia

Pirmadienį Aplinkos ministerija, gyvūnų gerovės organizacijos, įvairūs garbūs svečiai susirinko į Kaune įsikūrusį Lietuvos zoologijos sodą, kur pristatyta, kaip vyksta rekonstrukcija. Viena džiugi naujiena – pradedamas statyti naujas pastatas, skirtas egzotiniams gyvūnams.

Simboliškai įkasta egzotoriumo kapsulė, pažymėjusi naujojo pastato statybas. Šiame pastate įsikurs šilumą mėgstantys gyvūnai bei edukacijos centras. 4 tūkst. kv. m. ploto pastatas bus didžiausias objektas Zoologijos sode. Šis pastatas bus sujungtas su 1954-ais metais statyto liūtų pastato dalimi.

Šiame pastate įsikurs džiunglių gyvūnų ekspozicija, atsiras atviros dykumos, bus galima pamatyti liūtus, surikatas, roplius ir kitus egzotinius gyvūnus.

„Kadangi rekonstrukcijos startas buvo numatytas prieš dešimt metų, tai dabar labai džiugu, kad pagaliau darbai vyksta ir jie vyksta laiku. Žinoma, visada gali atsirasti papildomų darbų, bet tikimės, kad visas projektas parengtas kokybiškai ir neatsiras kokių nors papildomų trukdžių, tikimės, kad susibalansuos visas statybų sektorius ir dabartinis statybinių medžiagų brangimas susivienodins. Norsi tikėti, kad viskas bus gerai“, – skalbdamas naujo pastato statybų pradžią kalbėjo aplinkos ministras Simona Gentvilas.

Laimučio Brundzos nuotr.

Svarbus objektas

Dar viena naujovė – atidarytas veterinarijos gydyklos bei karantinavimo pastatas. Jame laikinai glaudžiasi ir dalis Zoologijos sodo gyvūnų, kurie laikinai neturi voljerų. Šis objektas Zoologijos sodui ypač reikšmingas – gyvūnus bus galima apžiūrėti, gydyti vietoje. Taip pat įrengtos atskiros patalpos karantinuojamiems gyvūnams.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Dabar šiame pastate glaudžiasi tie gyvūnai, kurių voljerai išardyti ir tie, kurie nebuvo išvežti kitur. Čia laikinai perkeltas ir seniausias pasaulyje nykštukinis begemotas, amaras ir kengūra. Dar planuojame perkelti ir lūšis. Šiame pastate bus karantinuojami gyvūnai, o gydykloje – gydysime. Yra supirkta labai brangi aparatūra, tad mums leis padaryti išsamius tyrimus. Bus galima apie gyvūnų ligą sužinoti greičiau ir nereikės jų kažkur kitur vežti. Yra ir operacinė, tad viskas bus atliekama vietoje“, – naują gydyklą pristatė Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė.

Gintarė Stankevičė/Laimučio Brundzos nuotr.

Statybų įkarštis

Rekonstrukcijos darbus atliekantys rangovai pasakojo, kad iki šiol buvo griaunami voljerai, ardomos senosios jų konstrukcijos, tačiau griovimo darbus keičia statybų ritmai.

„Galima tiesiai šviesiai pasakyti, kad visas Zoologijos sodas yra sugriautas. Tačiau šiandien prasideda naujas rekonstrukcijos etapas – statybos, ruošiama vieta egzotariumo pamatams. Taip pat jau pastatytas meškų ir vilkų voljeras“, – antrino ir Zoologijos sodo direktorė.

Ji pažymėjo, kad gyvūnai tiesiogiai su statybininkais nesusiduria ir statybinė technika pro jų narvus nevažiuoja. Kaip minėta, dalis Zoologijos sodo gyventojų perkelti į naują gydyklą, kitų voljerai uždengti nuo statybinių zonų.

Norime orientuotis ne į kiekybę, o – kokybę, todėl po rekonstrukcijos gyvūnų skaičius turėtų sumažėti dešimtadaliu.

Keisis gyvūnų kolekcija

Jau dabar aišku, kad po rekonstrukcijos gerokai pasikeis turima gyvūnų kolekcija. Dalis gyvūnų jau išvežti į kitus zoologijos sodus ir į Kauną nebesugrįš. Tačiau lankytojai galės pamatyti ir tokių gyvūnų, kurių Lietuvos zoologijos sode dar niekada nebuvo.

Į naujus namus Kaliningrade išvežtas ruonis Kajus. Yra gyvūnų, kurie perkelti net į Afriką. Jie į Kauną sugrąžinti nebebus. Planuojama, kad bendra kolekcija bus mažesnė, nei buvo iki rekonstrukcijos. Tiesa, dar nėra iki galo aiškus pilnas kolekcijos sąrašas, mat dar deramasi dėl kai kurių gyvūnų rūšių.

„Dar nėra galutinai patvirtintas kolekcijos planas, bet turėsime ir raganosį. Tai retas ir nykstantis gyvūnas. Įdomesni ir tinginiai. Tikrai bus daug kitokių gyvūnų ir, manau, kad lankytojams patiks“, – kalbėjo G.Stankevičė.

Laimučio Brundzos nuotr.

„Gyvūnų skaičius sode turi mažėti, nes mes turime užtikrinti gyvūnų teises, jų gerovės sąlygas. Tai reiškia, kad turi būti ir atitinkami plotai, ir priežiūra. Čia turi būti užtikrinamos ir saugotinų gyvūnų priežiūros sąlygos. Norime orientuotis ne į kiekybę, o – kokybę, todėl po rekonstrukcijos gyvūnų skaičius turėtų sumažėti dešimtadaliu“, – antrino ir S.Gentvilas.

Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija prasidėjo šių metų rugpjūtį. Visus darbus tikimasi užbaigti iki 2023 metų vasaros. Projekto vertė – daugiau nei 18 mln. eurų, dalis finansavimo skirta iš ES biudžeto.