DIDYSIS MACHINATORIUS R. REKLAITIS TEBESIDŽIAUGIA LAISVE

Kai teismas kaltinamajam skiria laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atideda, daugelis supranta, kad kitas nusikalstamas žingsnis nuves nelaimėlį į belangę. Pasirodo, ne visai taip.

Slapta Temidė

Priimdami nuosprendį teismai vertina ne tik kaltinamojo padaryto nusikaltimo mastą, žalą, veikos pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo charakteristiką, kaltės pripažinimą, ar asmuo gailisi padaręs įstatymo ribas peržengusią veiką. Nemažą įtaką teismams priimant nuosprendžius turi ir tai, ar asmuo jau yra teistas, o jei taip, tai ar už panašias veikas, už kurias teisiamas dabar, ar įlindo į dar nepažintų įstatymais uždraustų veikų labirintą.

Gana dažnai priimamas nuosprendis šokiruoja nukentėjusiąją pusę kaip per švelni bausmė. Nuolankumas, kaltės pripažinimas ir atgaila teisiamajam pirmą kartą gali ir neužverti durų į laisvę.

Dar labiau visuomenę šokiruoja faktai, kad teismų nubausti asmenys ne tik toliau laisvai sau vaikštinėja Laisvės alėja, bet ir tęsia verslus, kuriuos vykdė pažeisdami įstatymus ir buvo už tai nubausti.

"Rodiklio" vardas gyvas

Bene realiausiu tokios situacijos pavyzdžiu galima laikyti Kaune gerai žinomą verslininką Robertą Reklaitį. Vien Kauno apylinkės teisme vyko 35 skirtingi procesai, kuriuose dominavo jo pavardė. Kauno apygardos teismas dar tebenagrinėja didžiąją "Rodiklio" bylą.

R.Reklaitis yra nubaustas realiu laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant. Įdomiausia tai, kad vėliau jam skelbti teismų sprendimai laisvės atėmimo atidėjimui nepadarė jokios įtakos. Jis išsaugojo laisvę. R.Reklaitis plečia austrių gurmanų ratelį ir nesidrovėdamas dirba internetinės reklamos srityje naudodamasi praeityje garsiu "Rodiklio" vardu.

Vasaros pradžioje dar vieną R.Reklaičio aferą Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai užbaigė baudžiamuoju įsakymu. Tai buvo aštuntas kartas, kai R.Reklaičio veika sulaukė vienokios ar kitokios bausmės.

Pirmosios reklamos agentūros "Rodiklis" įkūrėjas pirmą teismo verdiktą išgirdo dar 2013 m. Ir taip kasmet po vieną, o kartais ir kelis teismų nuosprendžius, nutartis ar sprendimus. Pirmą kartą teismas R.Reklaičiui skyrė 20 MGL baudą už aplaidų apskaitos tvarkymą.

Baudžiamasis kodeksas už tokią nusikalstamą veiką numato bausmes viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Valstybė jau anksčiau yra pasisakiusi, kad už finansinius nusikaltimus derėtų skirti adekvataus dydžio baudas, o ne sodinti į kalėjimą. Esą šalies biudžetui tokios bausmės yra naudingesnės nei tūkstantinių pridėtinės vertės ar kitų mokesčių nesumokėjusį verslininką įgrūsti į belangę. Valstybė greičiausiai tikisi, kad kartą patyręs finansinį įstatymo rimbą verslininkas ateityje bus doras mokesčių mokėtojas.

Nuosprendžių virtinė

Jau po metų R.Reklaičio biografijoje – antrasis teismo sprendimas. Šioje byloje kaltinimus aplaidžiu apskaitos tvarkymu papildė Baudžiamojo kodekso straipsnis – skolininko nesąžiningumas. Tuo metu jau buvo aišku, kad R.Reklaičio įkurto "Rodiklio" likimas – tyčinis bankrotas.

Skolininko nesąžiningumą kodeksas aiškina taip: "Tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik vieno ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų". 2014 m. R.Reklaičiui skirta bauda – 32 MGL.

2015 m. balandį šiam verslininkui ypatingi. Vienas paskui kitą skelbiami trys teismų verdiktai. Už aplaidų, apgaulingą apskaitos tvarkymą, piktnaudžiavimą, dokumentų suklastojimą R.Reklaičiui skiriama 47 MGL bauda.

Jau po dviejų mėnesių paskelbta nutartis skamba gerokai grėsmingiau – trejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams už sukčiavimą stambiu mastu ir Lietuvos petankės federacijai priklausiusių milijoninių lėšų iššvaistymą. R.Reklaitis taip pat buvo įpareigotas grąžinti beveik 700 tūkst. eurų, kuriuos pasisavino. Už šią sumą reštuotas jo turtas.

Jau atrodė, kad turėtų būti padėtas taškas, pakirpti iš pelenų vis kylančio verslininko sparnai. Tačiau vėlesni metai rodė, kad atsisakyti senų įpročių tikrai nėra taip lengva. Tų pačių 2015 m. lapkritį R.Reklaitis baudžiamas vėl už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą.

Subendrinus bausmę su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis teismas skelbia skyręs galutinę trejų su puse metų laisvės atėmimą bausmę, atidedant ją trejiems metams ir 150 MGL dydžio baudą.

Vykdymai vis atidedami

2016 m. gegužę finansinių machinacijų virtuozu vadinamas R.Reklaitis nuteistas šeštą kartą. Šįkart sau nepalankų nuosprendį vyras išgirdo teismui nusprendus, kad jis suklastojo tėvų parašus ant laidavimo dokumentų paskolai imti.

2007 m. bendrovė "Reklamos medžiagos" iš SEB banko paėmė 115 tūkst. eurų paskolą apyvartinėms lėšoms. Bankas paskolą suteikė esą laiduojant R.Reklaičio tėvams – įkeistas jų gyvenamasis namas Aukštadvaryje. Specialistai nustatė, kad parašai – ne R.Reklaičio tėvų. Tai patvirtino ir patys tėvai.

2017 m. kovą – vėl R.Reklaičiui nepalankus teismo sprendimas. Kaltinamasis aktas paremtas tais pačiais Baudžiamojo kodekso straipsniais, pagal kuriuos R.Reklaitis jau buvo teistas – apgaulingas apskaitos tvarkymas, dokumentų suklastojimas. Tame pačiame procese verslininkas nubaustas 40 MGL dydžio bauda už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą.

Teismas paskelbė galutinę subendrintą bausmę – ketveri metai laisvės atėmimo ir 450 MGL bauda. Bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Gailėjosi ir prisipažino

Išvardyti teismų sprendimai R.Reklaičiui skirti už "Rodiklio" klestėjimo ir nuopuolio metais padarytas nusikalstamas veikas. Šiemet baudžiamuoju teismo įsakymu užbaigtas procesas nagrinėjo R.Reklaičio viražus jam jau minant teismų slenksčius ir vieną po kito klausantis skiriamų bausmių.

Tyrėjai mėgino nustatyti restorano "Jakata" M.Valančiaus gatvėje finansinius vingius. Tačiau teko pripažinti, kad to padaryti iš dalies buvo neįmanoma. Nuo 2014 iki 2016 m. restorano direktoriumi buvo R.Reklaitis.

Septyni teismų sprendimai leidžia daryti prielaidą, kad verslininko darbo ypatumai vargiai ar pasikeitė. Tyrėjai konstatavo, kad R.Reklaitis direktoriavimo laikotarpiu aplaidžiai tvarkė japoniško restorano "Jakata" buhalterinę apskaitą, neišsaugojo ir tyrimui nepateikė pažymos apie kreditorių pasikeitimus, vykdytus apmokėjimus, piniginių lėšų, tiekėjų ir pirkėjų skolų apskaitos ir dar daugybės dokumentų.

R.Reklaitis sutiko su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Verslininkas paaiškino, kad taip neapdairiai elgėsi, esą siekdamas išsaugoti įmonę. Mokėjo valstybei ir kreditoriams skolas, tiesa, jos buvę neproporcingai mažos. Verslininkas svarstė, kad dalis dokumentų galėjo dingti Finansinių nusikaltimų tarnybai pradėjus jo veiklos "Rodiklyje" tyrimą. R.Reklaitis sutiko su jam skirta ketverių metų nelaisvės ir beveik 452 eurų bauda, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams.

Bendrinimo abėcėlė

Pagal teismų sprendimų chronologiją, vertinant bylų nagrinėjimo tempus, kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių sveikatos negalavimus – dėl to nagrinėjimai užsitęsia, atrodytų, jog kad ir  ką R.Reklaitis darytų, viskas lyg vanduo nuo žąsies.

Jei, subendrinus laisvės atėmimo bausmę, teismas skiria ne daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimą, teismas gali ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Egidijus Zuzevičius taip aiškina bausmių bendrinimo logiką.

"Baudos paskutinio teismo nuosprendžiu yra subendrinamos, t.y. skiriama galutinio dydžio bauda. Bendrinamos baudos yra tuo atveju, jeigu iki paskutinio teismo nuosprendžio priėmimo nuteistasis nėra sumokėjęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos", – dėsto prokuroras.

Pasak E.Zuzevičiaus, tai, kad nuteistasis nėra sumokėjęs anksčiau teismo paskirtos baudos, nėra kliūtis asmeniui vėl skirti baudą. Prokuroras atkreipė dėmesį ir į kitus galiojančius įstatymus, kurie leidžia asmeniui, nuteistam už tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti iki trejų metų. "Toks asmuo galėtų būti nuteistas ne daugiau kaip ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir keliais nuosprendžiais keliose bylose", –  įstatymų labirintais vedė prokuroras.

Ir galiausiai paaiškinimas – kad aštuoni teistumai ne riba mėgautis laisve. "Jei, subendrinus laisvės atėmimo bausmę, teismas skiria ne daugiau kaip ketverius metus laisvės atėmimą, teismas gali ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau jei asmuo, kuriam yra paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė ir jos vykdymas atidėtas trejų metų laikotarpiui, vėl nuteisiamas laisvės atėmimo bausme, teismas, subendrinęs bausmes, jau negalėtų jos vykdymo atidėti, kadangi subendrinta laisvės atėmimo bausmė jau viršytų ketverius metus", – atidėjimo aukščiausias ribas paaiškino prokuroras.

Tik aštuntasis teismo įsakymas R.Reklaičiui subendrino bausmes iki ketverių metų laisvės atėmimo, vykdymą atidedant trejiems metams.

Komentaras

Darius Kantaravičius

Kauno apylinkės teismo pirmininkas

Kai keliais nuosprendžiais paskiriama ne reali laisvės atėmimo bausmė, o vis atidedamas jos vykdymas, gali kilti tuomet, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą.

Vadinasi, antruoju nuosprendžiu konstatuotas nusikaltimas nėra padarytas per bausmės atlikimo, šiuo atveju per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, o paprastai gerokai anksčiau, nei paskelbtas pirmasis nuosprendis.

Be to, gali pasitaikyti ir toks bausmės individualizavimo būdas, kai už sunkų nusikaltimą bausmės vykdymas atidėtas, o šios bausmės atlikimo metu asmuo nuteisiamas už neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Tokiu atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, gali būti priimamas sprendimas dar kartą atidėti bausmės vykdymą.

Už nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai paprastai skiriama piniginė bausmė – bauda. Pagal BK 64 straipsnio 2 dalies nuostatas, paskirta bauda nekeičiama į kitą, griežtesnę bausmę ir skiriama kartu su kita bausme. Be to, jūsų komentuojama situacija dar gali kilti, kai ikiteisminio tyrimo metu ar teisme bylos išskiriamos, išnagrinėjama tik viena jos dalis, už ją paskiriama bausmė. Ir tik vėliau, išnagrinėjus kitą bylos dalį, bausmės bendrinamos ir paskirtos galutinės bausmės vykdymas gali būti atidedamas.

Be to, sprendimas atidėti bausmės vykdymą ar neatidėti priimamas atsižvelgiant ir į nusikaltimų daugeto pobūdį, t. y. ar keli nusikaltimai padaryti iš idealios jų sutapties – viena veika, bet ji atitinka net kelis BK straipsniuose aprašytas nusikaltimų sudėtis, ar iš realios sutapties – kai nusikalstama veika padaroma pakartotinai.