KAIMYNAS MUŠA VAIKĄ: KĄ DARYTI?

Daugiabutyje gyvenantys kauniečiai pateko į neįprastą situaciją: ne kartą girdėjo mušamo vaiko riksmus, bet negalėjo identifikuoti, kuriame bute visa tai vyksta. Kaip tokiu atveju padėti vaikui?

Išvietė pareigūnus

Į „Kauno dieną“ kreipėsi A. Strazdo g. gyvenanti šeima ir papasakojo, į kokią nemalonią situaciją pateko net keletą kartų. Namuose pro atvirus langus girdėjosi vaiko riksmai. Kauniečiai įtarė, kad mažametis mušamas. Problema ta, kad nebuvo aišku, iš kurio buto sklinda verksmas.

„Gyvenu A. Stazdo g. 83, bet čia namai ratu išdėstyti. Ar butas, kuriame verkė vaikas, irgi tame pačiame name, aš nesu garantuota, nes jie sujungti. Buto tikrai neįsivaizduoju, nes jau kelintą kartą nutinka toks atvejis, kai net išėjus į lauką nepavyksta suprasti, kuriame bute verkia vaikas. Pavyksta maždaug įsivaizduoti kryptį, bet tik tiek“, – pasakojo kaunietė.

Moteris paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pareigūnus. Kol jie atvyko, vaiko riksmai nutilo. Kaunietė apgailestavo, kad nepavyko padėti vaikui, kuriam galimai buvo sudaryta nesaugi aplinka.

„Pasitaikė geranoriški pareigūnai, sakė, jei vėl girdėsime riksmus, nedelsdami skambintume, bet juk vėl gali būti tas pats, kad nebus aišku, iš kur sklinda verksmas. Nežinau, gal pareigūnai ar vaiko teisių apsaugos specialistai gali registruose patikrinti, kuriuose butuose gyvena vaikai, ir daryti prevencinius patikrinimus?“, – svarstė „Kauno dienos“ skaitytoja.

Net išėjus į lauką nepavyksta suprasti, kuriame bute verkia vaikas.

Policijos pozicija

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, kad nuo šių metų pradžios minimu adresu yra registruotas vienas pranešimas dėl galimo smurto prieš nepilnametį.

„Rugpjūčio 9 d. apie 23.30 val. gautas pranešimas, kad Kaune, Strazdo g., galimai mušamas vaikas, nes girdisi verksmas. Pranešantis asmuo negali tiksliai nurodyti kuriame bute. Atvykus pareigūnams verksmo nesigirdėjo, tačiau viename aukšte degė šviesa, todėl nuspręsta patikrinti. Buto duris atidarė vyras (gim. 1994 m.), namuose kartu buvo moteris (gim. 1992 m.) ir mažametė (gim. 2021 m.).

Vyras ir moteris buvo blaivūs. Jie pareigūnams nurodė, kad mažametė dažnai būna nerami ir verkia, jai dygsta dantys. Smurto požymių nenustatyta, aplinka tvarkinga, mažametė prižiūrėta“, – nurodė Kauno VPK atstovai.

„Policijos pareigūnai ragina nelikti abejingais, pastebėjus galimą smurto atvejį, nedelsiant informuoti skambinant telefonu 112“, – ką daryti išgirdus vaiko riksmus, nurodė pareigūnai.

Specialistų patarimai

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikino tarnybos specialistai taip pat ragino visuomenę nenusigręžti nuo galimai smurtą patiriančio vaiko ir stengtis jam padėti.

„Kiekvienas iš mūsų, būdamas neabejingu, galime užkirsti kelią netinkamam elgesiui su vaiku ar net apsaugoti vaiko gyvybę. Minimu atveju kaimynų susirūpinimas yra labai sveikintinas. Vertinsime savo turimą informaciją, aiškinsimės situaciją. Tačiau vaiko teisų gynėjams labai padėtų tikslesnė gyventojų informacija, kuri leistų kuo greičiau identifikuoti šeimą, galimai susidūrusią su sunkumais“, – kalbėjo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Pasak jos, vaiko teisių gynėjai yra pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, o ištikus krizinei situacijai, konsultuoja šeimos narius ir tikslingai nukreipia juos pas kitus specialistus – psichologus, medikus, socialinius darbuotojus, teisininkus ir kt.

„Įprastai, nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą ir visada individualiai bendraujame su kiekvienu šeimos nariu, išklausome vaiko nuomonę, jeigu pagal amžių ir sveikatos būklę jis gali ją išsakyti. Vertindami vaikų situacijas šeimoje, siekiame identifikuoti galimas problemas ir drauge ieškome geriausių sprendimo būdų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai“, – darbo principus vardijo A. Vežbavičiūtė.

Tik gavus pranešimą

Paklausus, ar galima Registrų centro duomenų bazėje pažiūrėti, kuriuose butuose deklaruoti vaikai, ir tokiu atveju daryti prevencinius patikrinimus, vaiko teisių gynėja nurodė, kad be jokios priežasties šeimų netikrina.

„Į šeimą vykstame tik jeigu tam yra pagrindo: po gauto pranešimo iš policijos pareigūnų, sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės. Tik gavę pranešimą Vaiko teisių apsaugos tarnybos, specialistai važiuoja į šeimą, išklauso vaiko nuomonę, tėvus ir, esant būtinybei, vertina vaiko situaciją“, – nurodė Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Ji aiškino, kad visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog žmonės supranta, kad prieš vaikus negalima smurtauti, o vaikystėje patirtas smurtas palieka žymes visą likusį gyvenimą. Vis dėlto konkrečiose situacijose apie 50 proc. žmonių sunkiai identifikuoja smurtines situacijas.

„Todėl yra itin svarbus tiek visuomenės, tiek visų institucijų įsitraukimas, kompleksinė pagalba šeimai. Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių, su vaikais tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įstaigų darbuotojams svarbu mokėti atpažinti galimo smurto požymius, taip bus galima greičiau padėti vaikui. Jeigu vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų – būtina į tai reaguoti“, – komentavo A. Vežbavičiūtė.

Pasak specialistės, dažnai nuo smurto kenčiantys vaikai vengia kalbėti apie šeimoje esančias problemas, tačiau apie vaiko patiriamus sunkumus gali išduoti pakitęs elgesys. „Tad atkreipkime dėmesį į vaikus visose aplinkose ir visais atvejais. Kai tik kyla bent menkiausias įtarimas, kad vaikas gali patirti smurtą, praneškite apie tai vaiko teisių gynėjams“, – kalbėjo A. Vežbavičiūtė.

Kilus klausimų, galima pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.

Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.