Skandalingas aferistas – pareigūnų informatorius? | Diena.lt

SKANDALINGAS AFERISTAS – PAREIGŪNŲ INFORMATORIUS?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Trylika kartų teistas Mindaugas Žalimas už grotų neužsibūna. Naujausiame ikiteisminiame tyrime jis vėl netikėtai atgavo laisvę. Kalbama, kad M.Žalimas gali būti pareigūnų informatoriumi.

Laisvė sukčiui

M.Žalimas – pagarsėjęs finansinis sukčius, o per visą jo karjerą padaryta žala valstybei skaičiuojama milijonais eurų.

Naujausias tyrimas susijęs su Kauno termofikacijos elektrine (KTE). Pareigūnai M.Žalimą laiko pagrindiniu stambaus masto PVM sukčiavimo schemos organizatoriumi. Per operaciją buvo sulaikyti penki asmenys, tarp kurių – ir KTE savininkas Rimandas Stonys. Tiesa, jo suėmimo prokuratūra nesiekė.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūra pirmą kartą į teismą kreipėsi kovo pradžioje, prašydama M.Žalimą suimti trims mėnesiams, tačiau skirtas vos dviejų savaičių suėmimas.

Panašu, kad finansinių maklių meistras meistriškai laviravo ir bendraudamas su teisėsauga.

Baigiantis pirmos kardomosios priemonės laikui, prokuratūrą ir vėl kreipėsi į teismą dėl suėmimo sankcijos pratęsimo. Tačiau prokurorų argumentų, kad trylika kartų už finansinius nusikaltimus teistas M.Žalimas turėtų likti už grotų, nepakako.

Kauno apylinkės teismas teigė nenustatęs, kad byloje būtų duomenų, jog M.Žalimas galėtų bėgti ar slėptis, bandyti naikinti įrodymus, paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius.

"Teismas taip pat įvertino tai, kad nors įtariamasis anksčiau yra teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas, tai savaime nereiškia, kad jis padarė ir šį nusikaltimą", – BNS informavo teismo atstovė spaudai Vaiva Milkeraitienė.

Teismas patvirtino atkreipęs dėmesį į prokurorų nurodytą aplinkybę, kad M.Žalimas yra įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta, išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Tačiau pažymėjo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Milijonus eurų pasisavinęs finansinis aferistas išleistas į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą. Jis taip pat turės tris mėnesius nešioti apykoję.

Priedanga – informatorius?

Trylika nuosprendžių už padarytus nusikalstimus jau išklausiusiam M.Žalimui laisvėje laukti ikiteisminio tyrimo pabaigos ar dalyvauti teismo posėdžiuose – ne jokia naujiena ar išimtis, o labiau įprasta aplinkybė.

Patikimi šaltiniai "Kauno dienai" atskleidė dar vieną, išskirtinę, M.Žalimo paveikslo detalę.

Spalvos šio finansinio žonglieriaus paveikslui prideda ne tik tai, kad daug kartų teistas vyras, dar nesibaigus lygtiniam bausmės atlikimo laikui, griebdavosi seno patikrinto ir naudą duodančio juodo versliuko. Panašu, kad finansinių maklių meistras meistriškai laviravo ir bendraudamas su teisėsauga.

Įtariama, kad M.Žalimas galėjo bendradarbiauti su kai kuriais FNTT pareigūnais. (Vytauto Petriko, A. Ufarto (Fotobanko) nuotr.)

"Kauno dienos" šaltinių duomenims, 2016 m. pabaigoje–2017 m. pradžioje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Šiaulių apygardos valdybos pareigūnas gavo informaciją, kurią įformino kaip gautą iš neįvardyto informacijos šaltinio.

Kaip įtariama, tas neįvardytas informacijos šaltinis ir galėjo būti M.Žalimas, pats dalyvavęs nusikalstamoje veikloje.

Žvalgybinę informaciją sudarė duomenys apie tai, kad nusikalstamai grupuotei priklausantys asmenys, Vilniuje ir Šiauliuose prekiaudami techniniu aliejumi ir dyzelinu, sukčiauja PVM ir akcizo mokesčių labirintuose.

Pagal šią informaciją buvo pradėta kriminalinės žvalgybos byla. Vieni pareigūnai prie šios medžiagos dirbo Šiauliuose, o Vilniaus nusikalstamos grupuotės atžvilgiu tyrimas buvo perduotas FNTT Specialiųjų užduočių skyriui.

Tiek FNTT Šiaulių apygardos valdyboje, tiek FNTT Specialiųjų užduočių skyriuje buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, pasiruošta kratoms, nustatyti veikiantys asmenys. Tik maža detalė, kurią žinojo ne visi, – vienas iš nusikalstamos veikos dalyvių M.Žalimas šioje istorijoje, kaip įtariama, galėjo turėti priedangą kaip neįvardytas informacijos šaltinis.

Žinojo apie operaciją

"Kauno dienos" šaltinių duomenimis, FNTT opercija nebuvo pakankamai efektyvi, o nuopelnai už nesėkmę galimai tenka neįvardytu informacijos šaltiniu buvusiam nusikalstamos veikos dalyviui M.Žalimui.

Pasirodo, kai pareigūnai pasibeldė į šio veikėjo duris, FNTT vizitas jo nė kiek nenustebino. Visai gali būti, kad M.Žalimas netgi laukė pareigūnų. Jiems atvykus pateikė įdomų elektroninį laišką.

"Kauno dienos" šaltinis pasakojo, kad iš šio laiško buvo galima susidaryti įspūdį, kad M.Žalimas yra FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūno informatorius. Negana to, jis informuotas apie vykdomas kratas.

Anot šaltinių, išties prieš numatytą FNTT operaciją Šiauliuose ir Vilniuje, Šiaulių apygardos valdybos pareigūnas pranešė M.Žalimui apie numatytas kratas ir galimus suėmimus. Neatmetama prielaida, kad laiko pasirengti šiauliečių pareigūnų sutiktuvėms M.Žalimas turėjo į valias.

Atitinkamai Vilniuje atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai taip pat nebuvo efektyvūs, nes ir šią nusikalstamą grupuotę pasiekė informacija apie numatomus veiksmus. Viena versijų, kad ir juos galėjo perspėti M.Žalimas.

Tačiau visų laurų dėl nepavykusios operacijos M.Žalimui nepulta iš karto kabinti, nes buvo ir kita versija. Turėta įtarimų, kad sostinėje informacija galėjo nutekėti ir iš vieno tuomečių FNTT vadovų. Mat tuo metu Vilniuje vienas iš nusikalstamos grupuotės narių susitiko su advokatu, artimai bendravusiu su vienu iš buvusių vadovų.

Tuo tarpu FNTT Specialiųjų užduočių skyriaus pareigūnams nusviro rankos, nes tyrimas jau pirminėje stadijoje buvo žlugdomas.

Pareigūną atleido

Iš dviejų FNTT operacijai pakenkusių versijų pasirinkta aiškesnė. Įdomu tai, kad versija dėl advokato ir FNTT vieno vadovų bendravimo net nebuvo tirta. O ir kam, jei Šiaulių apygardos valdybos pareigūnas pripažįsta, kad informaciją apie numatytas kratas perdavė savo informatoriui?

M.Žalimo ikiteisminio tyrimo tyrėjams pateiktas pareigūno elektroninis laiškas FNTT Šiaulių apygardos valdybos pareigūnui atsirūgo: jis buvo atleistas iš tarnybos dėl netinkamai įformintų žvalgybos veiksmų.

"Kauno dienos" šaltiniai tvirtina, kad nuobaudas, t.y. papeikimus, tąsyk gavo ir FNTT Šiaulių valdybos viršininkas bei dar vienas vadovas dėl netinkamo darbo organizavimo ir kontrolės.

M.Žalimą informavusio pareigūno atžvilgiu tyrimą atliko FNTT Imuniteto ir kontrolės skyrius. Buvo pradėtas ir ikiteisminis tyrimas Šiaulių specialiųjų tyrimų tarnyboje dėl galimos korupcinės veiklos, tačiau vėliau nutrauktas.

Tas neįvardytas informacijos šaltinis ir galėjo būti M.Žalimas, pats dalyvavęs nusikalstamoje veikloje.

Papildomų argumentų netirti galimo informacijos nutekinimo Vilniuje advokatui nė nesistengta ieškoti. Pakako Šiaulių FNTT pareigūno patvirtinimo, kad jis nutekino informaciją M.Žalimui apie numatytą operaciją, ir neieškota galų Vilniuje.

Filosofinis požiūris

Nepaisant galimai dvigubo žaidimo, M.Žalimui visiškai išsisukti nepavyko.  Teisėsauga tąsyk jį suėmė trims mėnesiams, tačiau, prokurorui sutikus, suėmimas ne tik nebuvo tęsiamas, bet vyras dar ir  anksčiau laiko paleistas į laisvę. Tąsyk skaičiuota, kad dėl nusikalstamos veikos valstybė galėjo prarasti beveik 9 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.

"Kauno diena" rašė, kad šį ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir prižiūrintis Šiaulių apygardos prokuroras Egidijus Timonis, paklaustas, kodėl milijoninėmis aferomis įtariamam M.Žalimui ne tik nebuvo prašoma pratęsti kardomojo suėmimo, bet ir buvo sutikta paleisti jį anksčiau, nei turėjo baigtis kardomasis suėmimas, kalbėjo filosofiškai: "Tyrimas labai didelės apimties. Nėra gera praktika, kai žmonės metų metais laikomi suimti. Nematėme reikalo, kad būtų suimtas."

E.Timonis atviravo, kad į jį kreipėsi pats suimtasis M.Žalimas ir jo advokatas, siūlydami savotišką sandėrį: prokuroras neprašo pratęsti suėmimo, o M.Žalimas sutinka sumokėti 50 tūkst. eurų užstatą kaip kardomąją priemonę ir iš dalies atlyginti žalą – į valstybės biudžetą sumokėti 150 tūkst. eurų.

"Visos žalos neturime galimybės išsireikalauti, – sakė prokuroras, paklaustas, ar 150 tūkst. eurų yra adekvatu milijoninei žalai. – Daugiau pinigų iš jo paimti mes neturime svertų, nes turto savo vardu jis neturi. Ir gerai, kad jis pinigus įnešė. Mes patys tų pinigų nebūtume galėję paimti. Taigi tą sumą reikėtų vertinti kaip papildomai išieškotą į valstybės biudžetą."

Nuslėpti milijonai

Šiaulių pareigūnų tirtas M.Žalimo veikimo epizodas greičiausiai mažai kuo skiriasi nuo šiandien nuskambėjusio stambaus masto pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo tyrimo.

Tačiau trylikos teistumų mozaika atskleidžia, kad M.Žalimas kone kaskart, dar būdamas lygtinai paleistas, griebdavosi to paties. "Kauno diena" rašė, kad 2013 m. viduryje lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos, M.Žalimas ėmėsi įprastos veiklos. Vykdydamas individualią veiklą, siekdamas savo ar kitų naudai išvengti didelės vertės mokėtino PVM, į apskaitą galbūt įtraukė realiai neįvykusias pirkimo ūkines finansines operacijas daugiau kaip už 12 mln. eurų, o vykdydamas prekybą naftos produktais, buhalteriniuose dokumentuose įrašydavo, kad jie parduoti bendrovėms, kurios realiai jokios veiklos nevykdė, – taip buvo išvengta sumokėti PVM.

Pareigūnai 2014–2015 m. fiksavo mažiausiai penkis epizodus, kai M.Žalimas, pasitelkęs sūnų Martyną ir dar aštuonis asmenis, išvengė maždaug 8,7 mln. eurų PVM. Prieš keletą metų ši suma pretendavo į PVM grobstymo rekordą.

Kriminalinės žvalgybos duomenys tyrime rodė, kad finansinės operacijos buvo vykdomos pasitelkus ne tik veiklos nevykdančias bendroves, kurioms vadovavo gyvenamosios vietos neturintys asmenys. Į sukčiavimo schemas buvo įtraukta ir Vilniuje registruota, tačiau veiklą Mažeikiuose vykdanti UAB "Grudita". Šios pervežimais ir naftos produktų prekyba užsiimančios bendrovės direktorius – M.Žalimo sūnus Martynas, tačiau tyrėjų surinkta informacija leido daryti išvadą, kad faktinis vadovas ir savininkas buvo tėvas.

Kriminalinės žvalgybos duomenimis, bendrovė pirko naftos produktų iš Latvijoje veikusios estų bendrovės tiesiogiai arba per įkurtas fiktyvias bendroves ir parduodavo Lietuvoje registruotoms Mažeikiuose, Šilalės rajone ir Kazlų Rūdoje veikiančioms penkioms įmonėms, turinčioms mažuosius degalų tinklus visoje Lietuvoje. Nustatyta, kad per dieną į Lietuvos rinką patekdavo 5–10 benzinvežių (150–300 tonų) degalų. Jis degalinėse būdavo parduodamas pigiau, nes, panaudojus fiktyvių įmonių grandinę, buvo sumažintas mokėtinas PVM.

Patologinis nusikaltėlis?

Tai dar ne visa M.Žalimo nusikaltimų mozaika, tačiau labiausiai stebina atlaidus ir minkštas Temidės požiūris į patologiniu sukčių primenantį vyrą. Nuosekliai dėliojant M.Žalimo teistumus, susidaro įspūdis, kad, vos užtrenkęs įkalinimo įstaigos duris, jis vėl griebiasi ankstesnio amato.

2011 m. jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtą juridinio asmens veiklą ir pasikėsinimą padaryti neteisėtą veiklą – klastojant PVM sąskaitas faktūras pasisavinta maždaug 180 tūkst. eurų PVM buvo nuteistas net vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Taip pat iš jo priteista sumokėti beveik 2 mln. eurų, kuriuos jis pasisavino nesumokėdamas PVM. Apeliacinis teismas bausmę sušvelnino net penkeriais metais, o 2016 m. gegužę Marijampolės apylinkės teismas M.Žalimą paleido iš pataisos įstaigos, neatlikus beveik ketverių metų bausmės.

Tryliktas nuosprendis M.Žalimui, kurį paskelbė Akmenės apylinkės teismas 2017 m., taip pat buvo ganėtinai švelnus. Už sukčiavimą, panaudojant suklastotas sąskaitas faktūras ir kartu su bendrais pasisavinus beveik 53 tūkst. eurų PVM, jam buvo skirta ketverių metų nelaisvės bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams, nurodant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat sumokėti 25 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. M.Žalimas taip pat buvo įpareigotas per bausmės atidėjimo laikotarpį padengti įsiskolinimą valstybei – 1,9 mln. eurų.

Šiame procese buvo nagrinėtos maždaug dešimtmečio senumo M.Žalimo nusikalstamos veikos. Tad panašu, kad 2006-aisiais, kai M.Žalimas darė nusikaltimus, jis buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir turėjo neišnykusį teistumą.

Be to, kai Akmenės teismas skelbė tryliktą nuosprendį M.Žalimui, Šiauliuose jau buvo pradėtas tyrimas.

Šokiruojanti išvada

Dar labiau stebina "Kauno dienoje" aprašytas M.Žalimo nusikalstamumo elgesio rizikos vertinimas. 2014 m. liepą ir 2015 m. gegužę buvo atlikti jo nusikalstamumo elgesio rizikos tyrimai, naudojant "OASys" metodiką, ir nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika. Ironija – būtent 2014 m. pabaigoje ir beveik per visus 2015 m. M.Žalimas ir darė naujus nusikaltimus.

Apie 20 metų teisėsaugos pareigūnams M.Žalimas žinomas kaip PVM grobstytojas. Trylika kartų teistas už finansines aferas. Tačiau kaskart demonstruojamas atlaidus teismų požiūris, primenantis tyrimo išvadą, kad M.Žalimui "nustatyta žema pakartotinio teistumo rizika".

Dar 2004 m. M.Žalimas su dar trimis bendrais į FNTT pareigūnų akiratį pakliuvo dėl prekybos mediena ir metalo laužu. Nustatyta, kad ši grupė asmenų nuo 2002-ųjų rugsėjo iki 2004-ųjų gegužės įsteigė keletą bendrovių, kurios buvo tik priedanga jų vykdomai neteisėtai veiklai nuslėpti. Dėl to į valstybės biudžetą buvo nesumokėta daugiau apie 6 mln. litų PVM.

Teismas M.Žalimą nuteisė septyneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo bausme ir suėmė teismo salėje, o iš visų keturių teisiamųjų priteisė solidariai mokesčių inspekcijos naudai beveik 6 mln. litų. Teismas taip pat konfiskavo M.Žalimo turėtas UAB "Minrūnas" akcijas ir aštuonis automobilius.

Naujausias FNTT ir prokuratūros tyrimas – dėl nusikaltimo, kuris buvo vykdomas apie septynis mėnesius – pernai rudenį ir šią žiemą. Per šį laiką, fiktyviai prekiaujant techniniu aliejumi, į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta apie 1,1 mln. eurų PVM, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Naujausiame su skandalinguoju aferistu susijusiame tyrime figuruoja ir KTE savininko R.Stonio pavardė. (Tomo Raginos nuotr.)

Pareigūnų teigimu, M.Žalimas, R.Stonys, Rolandas Mažrimas, Linas Marijus Vaitkevičius ir Darius Daugalas buvo sukūrę nusikalstamos veiklos mechanizmą ir taip sukčiavo bandydami išvengti PVM mokėjimo. Tiesa, neatmetama prielaida, kad KTE savininkas R.Stonys apie vykdomą nusikalstamą veiką galėjo ir nežinoti.

Rašyti komentarą
Komentarai (39)

Atrodo

Tą pačia pavarde teisėjas,ne giminė?

Kas jo

Stogas?

Anonimas

Visi lygus pries istatyma tik vieninlygus kiti lygesni ypac jei turi uztareju
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS