TEISĖSAUGOS LABIRINTAI UŽDARI TĖVO SKAUSMUI

Šių metų pradžia Motiejaičių šeimoje buvo pažymėta netektimi – per eismo įvykį metu žuvo jų sūnus. Kieno interesams atstovauja prokuratūra? Toks klausimas kilo artimiesiems, devynis mėnesius po tragedijos paliktiems visiškoje nežinioje.

Šių metų pradžia Motiejaičių šeimoje buvo pažymėta netektimi – per eismo įvykį metu žuvo jų sūnus. Kieno interesams atstovauja prokuratūra? Toks klausimas kilo artimiesiems, devynis mėnesius po tragedijos paliktiems visiškoje nežinioje.

Neleido žinoti

Šarūnas Motiejaitis traukia vieną po kito eismo įvykį kontroliavusio Kauno apylinkės prokuroro Mindaugo Šukio nutarimus neleisti jam susipažinti su sūnaus žūties bylos medžiagoje esančiais dokumentais ir daryti jų kopijas ar išrašus. Kodėl?

Atsakymas sūnų palaidojusį tėvą pribloškė: "Siekiant, kad itin svarbi ikiteisminio tyrimo informacija nebūtų atskleista tretiesiems asmenims."

"Kam aš atskleisiu? Avarijos kaltininkui?" – retoriškai klausė Š.Motiejaitis. Prokuroras nutarime apsidraudė, esą byla tik pradėta nagrinėti, dar neatlikti itin svarbūs tyrimui veiksmai. Tuomet buvo praėjusios dvi savaitės po sūnaus žūties.

"Aš manau, kad yra palikta spragų išsisukti kaltininkams", – savo versiją pateikė žuvusio 24 metų Eimanto Motiejaičio tėvas. Visos jo pastangos prisidėti prie objektyvaus eismo įvykio išaiškinimo tyrėjų buvo atstumtos kaip nereikalingos.

Š.Motiejaitis drįso dar kartą paprašyti leisti susipažinti su byla spalio mėnesį. Atsakymas dar labiau pribloškė tėvą. Antrą kartą neleista susipažinti su byla todėl, kad nukentėjusysis neįgytų procesinio pranašumo.

"Kokį pranašumą galiu įgyti palaidojęs sūnų?" – situacijos absurdiškumu stebėjosi Š.Motiejaitis.

Atėmė galimybę

Ką gina Kauno apylinkės prokuratūra? Ar ne nukentėjusiojo interesams turėtų atstovauti valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras? Deklaruojamos pastangos greitai ir gerai atlikti ikiteisminį tyrimą tam, kad netektų ilgai varginti nukentėjusiųjų, byra į šipulius? Net devynis mėnesius žuvusio vaikino artimieji buvo kankinami nežinios.

Ir tai greičiausiai tik pradžia. Teisėsaugos "rūpestį" nukentėjusiaisiais dar stipriau atspindi pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Spalio 24 d., penktadienį, Š.Motiejaičiui buvo skirtos dvi valandos susipažinti su beveik 150 lapų byla ir iki 27 d., pirmadienio, pareikšti prašymus.

"Spalio 27 d. Eimantui būtų suėję 25 metai. Tam, kad neišsikraustytume iš proto, su šeima buvome išvykę iš Lietuvos. Aš, kaip nukentėjusysis, netekau galimybės pretenzijoms. Pranešimą apie baigtą tyrimą atsiėmiau spalio 29 d.", – atsiduso Š.Motiejaitis.

Ir dar – susipažinimui skirtos dienos buvo savaitgalis. Vadinasi, Š.Motiejaitis net nebūtų galėjęs pasitarti su advokatais ar kitais konsultuoti galinčiais teisės žinovais.

Tragedijos vakaras

2014 m. sausio 30-osios vakaras. Gretos Labanauskaitės vairuojamas "Opel Astra" iš Karaliaus Mindaugo pr. suka į kairę  M.K.Čiurlionio gatvės link.  E.Motiejaitis sėdi šalia vairuojančios merginos. Viso labo akimirka, ir milžinišku greičiu lekiantis "Mercedes Benz" automobilis rėžiasi į juos.

24-erių E.Motiejaičiui medikai jau niekuo nebegalėjo padėti. Jaunas vyras nuo daugybinių sužalojimų mirė iškart. G.Labanauskaitė be sąmonės nuvežta į ligoninę. Komos ištiktai merginai pasisekė išsikapanoti.

"Eimantas ir Greta draugavo šešerius metus. Nebuvo praėję nė dviejų mėnesių, kai baigęs universitetą Anglijoje sūnus grįžo į Lietuvą. Kitą dieną jis turėjo eiti į pokalbį dėl darbo", – apie neišsipildžiusius sūnaus planus pasakojo tėvas.

Netesėjo pažadų

Nuo dviejų savaičių iki mėnesio – tokia eismo įvykio tyrimo trukmė buvo žadama Š.Motiejaičiui. Ko gali tikėtis sūnaus netekęs tėvas? Kuo objektyvesnio nelaimės aplinkybių išaiškinimo. Š.Motiejaitis neslėpė buvęs pasiruošęs apmokėti galimai brangių ir sudėtingų ekspertizių išvadas.

Galų gale, ar gali kas nors uždrausti ar neleisti nepriklausomiems ekspertams apžiūrėti tragedijos automobilius? Tokios galimybės Š.Motiejaitis neturėjo ir jau nebeturės.
Praėjus vos trims dienoms po avarijos, tyrimą atliekantys pareigūnai "Mercedes Benz" savininkams atidavė automobilį ir paprašė saugoti. Kovo mėnesį nepriklausomi ekspertai ir įvykį tiriantis pareigūnas "Mercedes" rado viešoje vietoje, visiškai nesaugomą.

Bando nuslėpti?

Avarija įvyko netoli geležinkelio tilto. Tokie objektai akylai saugomi ir visą parą stebimi vaizdo kamerų.

2 minutės – tiek vaizdo tyrėjams pakako. Kodėl ne 3 ar 23 minutės? Filmuotoje medžiagoje aiškiai matomas geležinkelio tiltas. Už kelių metrų nuo jo įvyksta tragedija. Konkrečiai tragedijos vietos kameros nebeaprėpia, tačiau skriejantis "Mercedes" labai aiškiai išsiskiria iš kitų tuo metu pravažiavusių automobilių.

Išsiskiria ne savo marke, o greičiu. Susidūrimo metu su "Opel Astra" nustatytas 108 km/val. greitis. Kokiu greičiu lėkė  "Mercedes Benz" iki avarijos? Tyrėjai į šį klausimą neatsakė. Atsakymą į šį klausimą rado žuvusiojo tėvas.

Tuo metu nelaimės vietoje buvusių ar netrukus privažiavusių automobilių vairuotojų tyrėjai taip pat neieškojo.

Jų ieškojo sūnaus netekęs tėvas. Pagalbos šauksmą išgirdo socialinio tiklalapio "Facebook" vartotojai. Tačiau jie į liudytojų sąrašą neįtraukti. Tarp liudytojų nėra tų, kurie praėjus kelioms sekundėms po įvykio stojo, bandė padėti mersedeso taranuoto opelio keleiviams, ir kuriems susidarė įspūdis, kad atvykę pareigūnai visai netrokšta apklausti nelaimės vietoje esančių žmonių.

Keisti liudytojai

Dar šiek tiek apie vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą. Dviejų minučių filmuke matomi dar iki įvykio važiuojantys automobiliai. Greitis, kiek tai galima suprasti be specialių matuoklių, – visų panašus.

Po to vaizdo įraše matyti, kad niekas nevažiuoja ir staiga – it žaibas praskrenda "Mercedes". Dar kelios sekundės, ir dviejų minučių trukmės medžiaga, kurios paprašė tyrėjai, baigiasi.

Nuo geležinkelio tilto iki nelaimės vietos yra vos keletas metrų. Būtų galima skaičiuoti iki trijų, po to pasigirstų tas čaižus dviejų automobilių susidūrimo garsas.

Per tas papildomas kelias sekundes vaizdo medžiagoje neužfiksuotas joks pravažiuojantis automobilis. Tačiau štai ir netikėtumas. Regis, paskui "Mercedes", atsilikdamas apie 30 m, lėkė dar vienas automobilis.

Jame važiavo "Mercedes Benz" vairavusio vyruko draugai. Jie esą matė susidūrimą. Nesusipratimas? Jų vaizdo medžiagoje nesimato.

Važiuodamas 50km/val greičiu, 70 m atstumą automobilis įveikia apytikriai per 5 sek. Tai kodėl nesimato iš paskos važiuojančio automobilio? Jo nėra ar vis dėlto tyrėjai paprašė per mažai medžiagos?

Milžiniškas greitis

Š.Motiejaitis atliko dar vieną tyrimą. Jis pabandė nustatyti, kokiu greičiu iki susidūrimo važiavo "Mercedes Benz" automobilis. "Aš ne specialistas, tačiau tai – elementari fizika", – aiškino Š.Motiejaitis.

Tyrimui buvo naudojamas prekybos centre pirktas lazerinis atstumo matuoklis. Pasirinkti nekintami taškai – vienas prieš geležinkelio tiltą, kitas – jį pravažiavus. Abu šie taškai matomi ir vaizdo medžiagoje.

Pirmiausia išmatuojamas atstumas tarp minėtų taškų. Lazerio šviesa atsimuša į sienelę. Pasinaudojęs fizikos formule, Š.Motiejaitis suskaičiuoja, kad maždaug 23 m "Mercedes Benz" įveikė per 557 mikrosekundes. Apskaičiuoja ir tai, kad toje vietoje šio automobilio greitis galėjo būti nuo 153 km/val. iki 165 km/val.

Ekspertai nustatė, kad paties susidūrimo metu "Mercerdes Benz" greitis galėjo būti apie 108 km/val.

Ar toks skaičiavimas turi įtakos tyrimui? Tyrėjams jo nereikėjo. Tačiau atsakymų į daugybę klausimų negavusiam, sūnų palaidojusiam tėvui tai buvo ženklas, kad dėl teisybės dar teks pakovoti.

Tirti neskubėjo

Automobilį "Mercedes", kuris rėžėsi į "Opel", vairavo 23 metų Darius Vilūnas. Jis nenukentėjo. Nenukentėjo, ikiteisminio tyrimo duomenimis, ir šalia jo sėdėjęs keleivis. Tačiau ar iš tikrųjų sėdėjo?

Š.Motiejaičiui užkliuvo žiniasklaidoje matytos nelaimės nuotraukos. "Mercedes Benz" keleivio vietoje oro pagalvė neiššokusi. Kodėl? Jos nėra? Sugedusi? O gal oro pagalvė neišsiskleidė tik todėl, kad keleivio vietoje nebuvo žmogaus?

Tai ir vėl – tik keli iš daugybės Š.Motiejaičiui kylančių klausimų, į kuriuos jam nepadėjo atsakyti tyrėjai.

Įtarimai dėl tragedija pasibaigusios avarijos pareikšti D.Vilūnui. Niekur nedirbantis, aštuonių klasių išsilavinimo vyrukas jau turėjęs reikalų su teisėsauga. Jo automobilyje buvo rasta galimai narkotinių medžiagų, beisbolo ir teleskopinė lazdos.

Iš karto po nelaimės buvo tikrintas D.Vilūno girtumas. Jis buvo blaivus. Tačiau narkotinių medžiagų vairuotojo kraujyje neieškota. Šis tyrimas buvo atliktas praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Galima tik spėlioti, kokiu tikslu jis buvo atliktas.

Pasinaudojo nelaime

Dar vienas akibrokštas, šokiravęs Motiejaičių šeimą ir "Opel Astra" vairavusią merginą. Šiemet, minint žuvusiųjų per eismo įvykius dieną, prie prekybos ir pramogų centro "Akropolis" buvo demonstruojamas sumaitotas automobilis. Tas pats "Opel Astra", kuriame žuvo Š.Motiejaičio sūnus.

Prie automobilio liekanų buvo užrašas: "Važiuodamas šiuo automobiliu žuvo jaunas žmogus, kartu važiavęs keleivis buvo sužeistas. Vairuotojų neatsakingas elgesys kelyje ir leistino greičio viršijimas sukėlė tragiškas pasekmes."

"Mano sūnus nevairavo. Jis ir mergina skaudžiai nukentėjo dėl kito vairuotojo neatsakingo elgesio. Tai melagingas tekstas", – Š.Motiejaitis pasijuto apšmeižtas, jo šeima buvo priversta iš naujo išgyventi baisiausias gyvenimo akimirkas.

Sumaitotas "Opel Astra" automobilis akcijai buvo panaudotas be netektį išgyvenančių artimųjų sutikimo.

Negana to, Kelių policijos viršininkas atsisakė pakeisti užrašo tekstą. Esą taip pažeistų įstatymus, nes iki teismo draudžiama skelbti informaciją, kuri aiškiai apibūdintų tragiško įvykio aplinkybes.