Artėja trečiasis tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“, kurio tarptautinė programa vyks birželio 2–16 d. Bet prieš tai – festivalio naujiena – lietuviško teatro vitrina, kurioje gegužės 21–26 d. bus pristatyti įdomiausi Lietuvos teatrų spektakliai, jų žiūrėti atvažiuos ir užsienio teatrų, festivalių atstovai.

Festivalio rengėjas Klaipėdos dramos teatras (KDT) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius pamatyti naujus Lietuvos teatro kūrėjų darbus. Pasirinkti spektaklius padės trumpas lietuviškos programos gidas.

„Metų laikai“

„Metų laikai“ (Šeiko šokio teatras) – gegužės 21 d. 16 val. KDT Mažojoje salėje.

Choreografė – Agnija Šeiko, muzika – A.Vivaldi „Keturi metų laikai“ (versija keturioms violončelėms), gros Klaipėdos violončelių kvartetas.

A.Šeiko meistriškai sustyguotas spektaklis – netikėta skirtingų atlikėjų šokio harmonija ir keturių violončelininkų „gyvai“ atliekamas vienas populiariausių pasaulyje kūrinių. Aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanas Benas Šarka, mimas Aleksas Mažonas, šiuolaikinio šokio atlikėjas Marius Pinigis – tarsi keturios visatos stichijos, vedamos keturių violončelių skambesio per skirtingus metų laikus.

„Kas prieš mus“

„Kas prieš mus“ (Klaipėdos dramos teatras) – gegužės 21 d. 18 val. KDT Didžiojoje salėje.

Režisierius – Jonas Vaitkus, pjesės autorius – Gintaras Grajauskas.

Pjesė remiasi istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš 100 metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija), kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, anarchistai, o kultūros ministras buvo pats maestro Arturas Toskaninis. Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (akt. Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. „Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką“  (G.Grajauskas, „Kas prieš mus“).

„Pamišėlis“

„Pamišėlis“ (Oskaro Koršunovo teatras) – gegužės 22 d. 17 val. KDT Mažojoje salėje

Režisierius – O.Koršunovas, pagal N.Gogolio apsakymą „Pamišėlio užrašai“ (išvertė Motiejus Miškinis).

„N.Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX a., kai buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo“, – apie spektaklio sukūrimo motyvus kalbėjo režisierius O.Koršunovas.

„Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaip sau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“ (N.Gogolis).

„Kalės vaikai“

„Kalės vaikai“ (Klaipėdos dramos teatras) – gegužės 22 d. 18.30 val. KDT Didžiojoje salėje.

Režisierius – Eimuntas Nekrošius, pjesės autorius – Saulius Šaltenis.

Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats autorius S.Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į naują šimtmetį. S.Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Spektaklyje susipina daug klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susijungia, vienas vaizdinys keičia kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. „Ar ne juokinga, kad kitąkart gyvulėlis palieka didesnį atminimą nei kitas žmogus?“ (S.Šaltenis, „Kalės vaikai“).

„Stabat Mater“

„Stabat Mater“ (Apeirono teatras) – gegužės 23 d. 15 val. KDT Kamerinėje salėje.

Režisierė ir scenografė – Eglė Kazickaitė, pagal A.Strindbergo pjesę „Pelikanas“ (išvertė Irena Bučienė).

A.Strindbergo pjesės to meto Švedijoje (pjesė „Pelikanas“ parašyta 1907 m.) buvo vertinamos kritiškai, rašytojas kaltintas šiurkščia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu, kad 2018 m., demokratijos apogėjuje Apeirono teatro režisierė statydama spektaklį „Stabat Mater“, visiškai išsižadėjo dramaturgo tekstų. Tai režisierė motyvavo pjesės „Pelikanas“ veikėjos Dukros žodžiais: „Mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą.“ Ši frazė tampa spektaklio kertine ašimi – vietoje tekstų atsiranda metaforinė aktorių kūno kalba. G.B.Pergolesi sekvencijos „Stabat Mater“ fone pagrindinė pjesės veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu, ikona: „Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl ji jas tiesiog atsiėmė.“

„Terapijos“

„Terapijos“ (O.Koršunovo teatras ir MB Scenarijų namai) – gegužės 23 d. 17 val. KDT Mažojoje salėje.

Režisierius – Kirilas Glušajevas, pjesės autorė – Birutė Kapustinskaitė.

„Terapijos“ – tragikomiškas, atviras ir intymus spektaklis apie šešias skirtingas moteris, susitikusias chemoterapijos palatoje. Septynios puikios aktorės, skirtingų teatrinių mokyklų atstovės, režisuojamos K.Glušajevo, pasakoja apie uždarą moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose. Į jį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų.

Už pjesę dramaturgė B.Kapustinskaitė 2018 m. gavo Auksinį scenos kryžių.

„Durys“

„Durys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) – gegužės 23 d. 20.30 val. KDT Didžiojoje salėje.

Dramaturgijos autorius, režisierius, scenografas – Jo Stromgrenas (Norvegija).

J.Stromgrenas (gim. 1970) yra vienas žymiausių Skandinavijos choreografų. 1998 m. įkūrė šokio trupę „Jo Stromgren Kompani“, tapo jos meno vadovu ir išplėtojo išskirtinį asmeninį stilių, kuriame susipina teatras, šokis, lėlių teatras, kinas, gyvai atliekama muzika ir absurdo kalba.

Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Žmonės tiki, kad kitoje pusėje visada laukia kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys“, pasitelkiant judėjimą ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus: esama užuominų į nuo seno egzistavusius migracijos modelius, priežastis ir kitimą skirtingose tautose. Skamba nepažįstama, vien šiame spektaklyje egzistuojanti ypatinga kalba.

„Tobula pora“

„Tobula pora“ (N16) (Valstybinis Šiaulių dramos teatras) – gegužės 24 d. 17 val. KDT Mažojoje salėje.

Režisierius – Paulius Ignatavičius, pjesės autorius – Eugène Ionesco (iš prancūzų k. išvertė Kristina Gascevičienė).

Spektaklio pagal E.Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem“ siužetas pagrįstas paradoksalia kasdiene situacija: baldais užgriozdintame kambaryje senukų pora nuobodžiai stumia laiką ir netikėtai įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas. Pradžioje pagyvenusios poros pokalbiai ir buitis primena banalią, daugeliui lengvai atpažįstamą kasdienybę, tačiau pamažu visa tai įgauna daug gilesnį, universalesnį turinį, kuris aštriau nei tradicinėje dramoje atveria žmonių santykių nepastovumą ir iracionalumą. Tai intriguojanti teatrinė vizija, prikaustanti dėmesį netikėtu siužetu ir jaunų aktorių vaidybos meistriškumu. „Tobula pora“ – gyvenimiškų paradoksų komedija, skirta kiekvienam, bent kartą gyvenime mylėjusiam.

„Galų gale man nusispjaut. Šitiek metų ginčijamės dėl vėžlio ir sraigės...“ (E.Ionesco, „Kliedesiai“).

„Jobo knyga“

„Jobo knyga“ (teatras „Meno fortas“) – gegužės 24 d. 20 val. KDT Didžiojoje salėje.

Režisierius – E.Nekrošius.

Šis E.Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga“ – antras E.Nekrošiaus kreipimasis į Biblijos tekstus. 2004 m. jis pastatė jaudinančią odę meilei pagal „Giesmių giesmę“. Tačiau esminiai žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą kaip kuriančią ir griaunančią likimus jėgą yra visų pastarųjų E.Nekrošiaus spektaklių esmė.

„Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime“ (teatrologė Daiva Šabasevičienė).

„Dalykai“

„Dalykai“ (Meno ir mokslo laboratorija) – gegužės 25 d. 14 val. KDT Kamerinėje salėje.

Dramaturgas ir režisierius – Paulius Markevičius, idėjos autorės – Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė.

Spektaklyje istoriniai įvykiai ir veikėjai patalpinami į kvantinę erdvę. Susipinančios laiko, dramos, šviesos ir garso analizės bei veikėjų istorijos nukelia stebėtojus į siurrealistinę tikrovę, kur įprasti dėsniai tampa utopiniais, o kvantinės teorijos –  kasdienybe.

Spektaklis – tai tyrimas, aktoriai – kvantai, žiūrovai – stebėtojai, kurie vien savo buvimu gali pakeisti stebimojo kryptį, greitį, pasirinkimus, poelgius ar įpročius.

„Meno ir mokslo laboratorija“  vienija jaunus meno ir mokslo kūrėjus, vykdančius bendrus edukacinius, meno bei tyrimų projektus. Tai teatro kūrybos erdvė, neapsiribojanti vien mokslo temomis, skatinanti jaunųjų menininkų eksperimentus, naujų formų ir temų paiešką.

„Helverio naktis“

„Helverio naktis“ (N16) (Klaipėdos jaunimo teatras) – gegužės 25 d. 17 val. KDT Mažojoje salėje.

Režisierius Valentinas Masalskis, pjesės autorius – Ingmaras Villqistas.

Besąlygiška Karlos (akt. Laima Akstinaitė) tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (akt. Paulius Pinigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai. Bet ar Karlai pavyks numalšinti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti „kitokiam“? Kaip matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius?

Komiksų opera „α“

Komiksų opera „α“ („Alfa“)  (Operomanija) – gegužės 25 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

Režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė – Dr. GoraParasit, kompozitorius – Albertas Navickas, libreto autorė – Gabrielė Labanauskaitė.

„α“ („Alfa“) – tai drąsi istorija, kurioje susipina žymaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos tragiško likimo motyvai, stiprios moters – jo sesers Izabelės asmenybės bruožai, lyčių lygybės, mažumų politikos temos, opera ir komiksai.

Į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžtanti Izabelė siekia atskleisti brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol miglotos, o jo kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfakaro miestelio Andalūzijoje. Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusios paslapties, kuri nuolat mus grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa“ be „omegos“.

„Opera „α“ yra MEGA moteriška.“

„Hamletmachine“

„Hamletmachine“ (N16) (Artūro Areimos teatras) – gegužės 26 d. 15 val. KDT Mažojoje salėje.

Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas – A.Areima, pjesės autorius – Heineris Mülleris.

Režisieriaus A.Areimos spektaklio meniniai iššūkiai ir formų paieškos įkvėptas pasipriešinimas sudėtingam tekstui skatina žiūrovus daryti tą patį – sąmoningai svarstyti apie didžiųjų pokyčių keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas. Kuo daugiau kalba pjesės veikėjai, tuo aiškiau, kad visi įkvėpti savo istorijų – skamba iškraipyti, iššaukiantys, intelektualūs anekdotai ir daug citatų. Tai atrodo lyg maištas, virtualios pratybos su psichinėmis lėlėmis. Šis kūrinys byloja daugeliu prasminių lygmenų, bet vienas iš pagrindinių atspirties taškų – intelektualas vėlyvojo moderno epochoje arba postmodernybėje: „Aš ne Hamletas... Mano dramos jau nebėra.“

„Rusiškas romanas“

„Rusiškas romanas“ (N16) (Lietuvos rusų dramos teatras) – gegužės 26 d. 18 val. KDT Didžiojoje salėje.

Režisierius – O.Koršunovas, pjesės autorius ir vertėjas į lietuvių kalbą – Marius Ivaškevičius.

Šiuolaikinio lietuvių dramaturgijos lyderio M.Ivaškevičiaus rusų kalba sukurta pjesė „Rusiškas romanas“ – svarbus įvykis Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje. Pjesė pasakoja apie rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus (1828–1910) gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – klasiko žmona Sofja Andrejevna, dramatiškas jos likimas tapus pasaulinio masto genijaus žmona. Dramaturgas M.Ivaškevičius ir lietuvių teatro režisūros lyderis O.Koršunovas L.Tolstojaus žmonos personaže įžvelgė ir pateikė rašytojo kūrinių moteriškų personažų (visų pirma – Anos Kareninos) bruožus: „Mėgaukitės mano gėda, jūs už tai sumokėjot. Tai juk toks įkvepiantis dalykas – matyti svetimą neviltį.“

Į vakarinius spektaklius žiūrovai įleidžiami nuo 14 m. Festivalio bilietus platina „Tiketa.lt“, renginio naujienos – festivalio paskyroje feisbuke, informacija – el. paštu vaida@kldt.lt.