Klaipėdiečiams – atradimų metas | Diena.lt

KLAIPĖDIEČIAMS – ATRADIMŲ METAS

Kažin, ar visi klaipėdiečiai žino, kad mūsų mieste yra buvusi pilis ir kad ne vienerius metus svarstoma galimybė ją atstatyti. Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė ir išleido knygą apie tai, ką archeologams pavyko rasti kasinėjant piliavietę ir kokias išvadas apie čia gyvenusius žmones jie padarė.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto išleista knyga "Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai" gali būti įdomi ne tik specialistams. Archeologai pradėjo kasinėti Klaipėdos piliavietę 1968 m., o 2014-aisiais jos teritorijoje ištirtas didžiausias iki šiol plotas – 1,1 tūkst. kv. m.

Mokslininkai ėmėsi tirti ir pylimus, teko atidengti 6 m storio kultūrinį sluoksnį, kupiną radinių. Jų tyrėjai suskaičiavo apie 35 tūkst.

Įdomiausi bus eksponuojami šiaurinėje kurtinoje veiksiančioje archeologinėje ekspozicijoje, kurią apžiūrėti lankytojus žadama pakviesti kitais metais.

Kasinėjimų metu aptikta apie 13 tūkst. geležinių vinių, apie tūkstantį žvejybos kabliukų, daugybė stiklo dirbinių, tūkstančiai keramikos fragmentų, 203 odos dirbiniai, kurių didžiąją dalį sudaro avalynės fragmentai. Be to, paaiškėjo, kad pilyje gyveno žmonės, avėję 35–42 dydžio batus, tai tyrėjams leidžia spręsti ir apie jų ūgį.

Knygą sudaro straipsnių rinkinys, o jos sudarytojas – piliavietę tyrinėjęs ir kasinėjimams vadovavęs doc. dr. Gintautas Zabiela. 300 puslapių apimantis mokslo darbų rinkinys, be straipsnių apie archeologinius radinius bei jų analizę, skelbia ir pirmųjų Klaipėdos pilies archeologinių tyrimų ataskaitą. Knygoje pateikiama ir pilies bibliografija.

Leidinyje neaptariama, kaip skirtingais laikais atrodė Klaipėdos pilis, architektūrinė analizė – ateities darbas.

Pasirodo, uosto įmonių statiniais užgriozdintą piliavietę atverti lankytojams buvo nuspręsta dar 1974 m. Nuo to laiko pavyko atkurti dalį pylimų, dabar galima pamatyti tik maždaug pusę buvusių įtvirtinimų.

Šiuo metu darbininkai perkelia buvusią gatvę, vedančią į kruizinių laivų terminalą. Ji tiesiama tolėliau nuo piliavietės, kad šalia veja galima būtų pažymėti bent buvusių pylimų kontūrus.

Knygos pristatyme visuomenei pasigirdo klausimų, ar reikia atkurti vokišką pilį. Panašūs svarstymai – jokia naujiena.

Istorikai įsitikinę – pilis yra neatsiejama miesto dalis. Jos atkūrimas padėtų puoselėti Klaipėdos tapatumą, miestas prisimintų seniai prarastus akcentus ir įgytų naują, patrauklų objektą.

Daugelio mokslininkų įsitikinimu, gerai, kad neskubama kurti bet kaip ir bet ką.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS