BASTIONŲ TILTAS DARKYS MIESTO VEIDĄ?

Ketinimu Klaipėdos centre statyti Bastionų tiltą patenkinti ne visi. Įsitikinę, kad jis neišspręs eismo problemos, paveldosaugininkai vardija, kokių praeitį menančių vertybių netektų Klaipėda, ir net įtaria, jog statinys drieksis virš neištirtų kapaviečių. Įvairių minčių kelia ir tai, kad naujasis tiltas padidins planuojamo statyti privataus daugiaaukščio namo vertę.

Ketinimu Klaipėdos centre statyti Bastionų tiltą patenkinti ne visi. Įsitikinę, kad jis neišspręs eismo problemos, paveldosaugininkai vardija, kokių praeitį menančių vertybių netektų Klaipėda, ir net įtaria, jog statinys drieksis virš neištirtų kapaviečių. Įvairių minčių kelia ir tai, kad naujasis tiltas padidins planuojamo statyti privataus daugiaaukščio namo vertę.

Vertybė – ir gatvių tinklas

Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba (International Council on Monuments and Sites – ICOMOS) buvo įkurta 1965 m. Varšuvoje, dabar jos būstinė yra Paryžiuje. Ši organizacija dabar turi daugiau nei 7,5 tūkst. narių ir siekia apsaugoti pasaulio kultūros paveldą. Jos nariai yra kvalifikuoti istorikai, menotyrininkai, architektai, kraštovaizdžio specialistai, paveldo žinovai.

ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto Klaipėdos pakomitečio pirmininkas Dainius Elertas neseniai kreipėsi į kultūros ministrą, Lietuvos kultūros paveldo komisijos pirmininką, Kultūros paveldo departamento direktorę bei Klaipėdos teritorinio padalinio vedėją, Klaipėdos merą ir miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos pirmininką.

D.Elerto raštu siekiama atkreipti visų šių aukštas pareigas einančių asmenų dėmesį į iškilusią grėsmę daliai Klaipėdos senamiesčio dėl planuojamų tilto statybos darbų.

"Bangų gatvė žymi buvusių miesto gynybinių įtvirtinimų ribas. Pylimai ant dar anksčiau buvusių statinių bei miestiečių apgyvendinto ploto pradėti pilti XVII amžiuje, šie darbai baigti XVIII amžiuje. Archeologai patvirtina šių struktūrų pėdsakus. Išliko daug labai tikslios medžiagos, kuri leistų atkurti senųjų gatvelių tinklą. Pylimai, supilti ant anksčiau buvusių statinių bei gatvelių, juos išsaugojo, tad visiškai nesunku rasti XVI amžiaus Klaipėdos pėdsakus", – būsimo tilto statybų zonoje esančias vertybes vardijo miesto praeities žinovas istorikas Dainius Elertas.

Pasak jo, paryškinę buvusios jūrinės tvirtovės pylimų vietas parodytume, kad turėjome galingus įtvirtinimus.

Su namu nugriaus ir praeitį

Bangų ir Baltikalnio gatvės yra senamiestyje. Pastaroji yra siaura ir lenkta, nors projektuotojai jau brėžia linijas, priversiančias šią gatvelę išlyginti ir sujungti su Rumpiškės gatve. Taip bus suardyta senoji šios gatvės struktūra.

Bangų gatvės 11 numeriu pažymėtas namas, kurį ketinama griauti, pasak istorikų, yra vienas seniausių šioje gatvės pusėje, pastatytas XIX amžiuje.

"Vien todėl, kad būtų nutiesta gatvė, pastarąjį kartą Lietuvoje namas buvo nugriautas bene 1978 m. Tai atsitiko Kaune. Jau tada dėl to buvo kilęs didelis triukšmas. Todėl tokį mąstymą galima būtų lyginti su giliu sovietmečiu", – piktinosi istorikas.

Tyrimai rodo, kad tarpas tarp Bangų gatvės 11 ir 9 namų nėra atsitiktinis. Senais laikais jie sudarė nemažą posesiją – namų valdą su sklypu, kurie priklausė vienam savininkui. Kiek žinoma, šios valdos pakraštyje, atokiau nuo gatvės, buvo malūnas, jame ne tik buvo malami miltai, bet ir pjaunamos lentos.

Nekreips dėmesio į kapus?

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, ten, kur tarp Danės upės ir Gluosnių gatvės dabar driekiasi menkai prižiūrima pieva, yra buvusi belaisvių stovykla.

D.Elertas turi duomenų, bylojančių apie šalia stovyklos buvusias kapines, kur buvo laidojami nuo sunkaus darbo bei 1945 m. kilusios šiltinės epidemijos mirę belaisviai. Tai buvo ne tik vokiečiai, bet ir austrai, latviai bei kitų tautų žmonės, kariavę Vokietijos pusėje.

Istorikas yra radęs liudininką, kuris būdamas vaikas matė šioje vietoje iškastus didelius griovius ir juose laidojamus negyvus vyrus.

Atradus šias kapines reikėtų palaikų tyrimų bei šios vietos įamžinimo.

Kapinių paieškos bei kasinėjimai gali sutrikdyti tilto statybą.

Išdygs septynių aukštų namas

D.Elertas įsitikinęs, kad Bastionų tilto statyba neturi jokios prasmės ir iš anksto programuoja automobilių kamšatis ties įvaža į Liepų gatvę bei iš jos užvažiuojant ant Mokyklos gatvės tilto.

"Matau vienintelę šio projekto naudą būsimam septynių aukštų namui, kuris suprojektuotas ir turėtų atsirasti šalia Kultūros fabriko. Tiltas neabejotinai pakeltų šio pastato vertę. Bet leisti šitokius pinigus vien tik tam, kad būtų patogu vieno namo savininkams, ar ne per didelė prabanga?" – nuomonę reiškė D.Elertas.

Miesto paveldo saugotojas stebėjosi, kodėl nevertinta galimybė statyti tiltą atokiau nuo gyvenamųjų namų. Šalia Gluosnių skersgatvio, arčiau Trinyčių tvenkinio nėra nė vieno gyvenamojo namo, tad čia statant tiltą nebūtų jokio konflikto su gyventojais.

Į Liepų gatvę įsilieja Garažų gatvė, visiškai šalia yra Šiaurės prospektas ir Klemiškės gatvė. Aplinkui taip pat yra laukai. Išnaudoti šią vietą, istoriko manymu, būtų taip pat logiška.

"Panašu, kad Bastionų tiltas būtų statomas, kad sukurtų tik daugiau problemų, o tada būtume priversti statyti dar vieną tiltą joms išspręsti", – nuomonę išsakė D.Elertas.

"Kai vyko viešieji projekto svarstymai, gyventojai buvo apmulkinti – oficialiai nurodytas buvusio tabako fabriko adresas, Gluosnių gatvės 8 namas ir aplinka. Iš tiesų, šių namų gyventojų statybos nepalies. Tačiau tie gyventojai, kuriems šis klausimas aktualiausias, aptarime net negalėjo dalyvauti", – piktinosi D.Elertas.

Triukšmas viršys normas?

Kol kas projektas nesulaukė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistų pritarimo. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vadovė Rita Kubilienė pasakojo, kad lapkritį ši institucija vertino aptariamos vietos detaliuosius planus.

Vienam jų specialistai nepritarė, nes perspektyviniai skaičiavimai parodė, jog Bangų, Bastionų, Baltikalnio ir Danės gatvėse triukšmas naktimis viršys leistinas normas. Tai lemia labai nelygus Bangų gatvės grindinys.

Visuomenės sveikatos centro darbuotojai paprašė nurodyti, kokios triukšmą slopinančios priemonės bus čia taikomos. Buvo numatyta pakeisti langus su orlaidėmis, turinčiomis atitinkamą akustinę varžą. Projekto vystytojai žadėjo apriboti automobilių greitį šiose gatvėse.

Tačiau ir šios priemonės, specialistų įsitikinimu, yra nepakankamos. Todėl detalusis planas nebuvo patvirtintas. Prašyta jį papildyti papildomomis prieštriukšminėmis priemonėmis.

"Patys projektuotojai turi detaliajame plane numatyti šias priemones. Mes jokių rekomendacijų neteikiame, mes įvertinsime, ar šios priemonės pakankamos. Paklausėme savivaldybės, ar ketinama tvarkyti nekokybiškai paklotą Bangų gatvės grindinį, kad pastačius tiltą čia gyvenantiems klaipėdiečiams nepablogėtų gyvenimo kokybė. Laukiame atsakymo. Manau, jis neužtruks, nes yra nemažas suinteresuotumas suderinti detalųjį planą", – paaiškino R.Kubilienė.

Paveldosaugininkų pritarimo nėra

Kol kas neturima ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus specialistų pritarimo šiam projektui. Skyriaus vadovė Audronė Puzonienė teigė apie jį žinanti ne daugiau nei visi televizijos, kuri pristatė būsimo tilto viziją, žiūrovai.

"Bet kokia statyba galima tik pagal teritorijų planavimo dokumentus. Todėl specialiųjų paveldosauginių reikalavimų mes dar neišdavėme naujajam tiltui, nes nėra patvirtinta reikiamų dokumentų. Dabar vyksta šios teritorijos detaliojo plano sprendinių keitimas. Nesu susipažinusi nei su būsimų darbų apimtimi, nei su analize, kokios įtakos jie turės mūsų senamiesčio vertybėms, tad negaliu ir komentuoti", – patikino A.Puzonienė.

Paveldosaugininkė pasakojo, kad saugotinų vertybių apskaitos dokumentuose įvardijamas Bangų gatvės grindinys, jos bordiūrai bei perimetrinis užstatymas palei šia gatvę. Kadangi ši vieta yra senojo miesto dalis, čia neišvengiamai bus atliekami ir archeologiniai tyrimai.

Atrėmė oponentų argumentus

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas atremia visus skeptikų argumentus teigdamas, jog tiltui parinkta vieta yra optimali, tik čia esą įmanoma jį pastatyti.

"Buvo atlikta daugybė studijų, parengta planų. Darbai planuoti gal dešimtmetį, juos dirbo pripažinti Gedimino technikos universiteto mokslininkai. Noriu priminti, kad Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio laikais Klaipėdos sąjūdininkai kėlė vieną pagrindinių uždavinių – uždaryti Tiltų gatvę ir atiduoti ją pėstiesiems. Šie planai buvo pradėti kurti dar 1972 m.", – tikino A.Šulcas.

Klaipėdiečiai abejoja, ar uždarius automobiliams Tiltų gatvę, senamiestis ištuštės.

A.Šulcas tikino, jog tomis dienomis, kai į šią gatvę neleidžiama įvažiuoti jokiam transportui, ten pasipila daugybė žmonių. Esą žmonės mėgsta būti ten, kur yra ramu ir nėra mašinų.

"Namas, kurį numatoma griauti, tikrai nėra paveldosauginis objektas. Jis viso labo išlaiko Bangų gatvės užstatymų liniją. Ši linija bus užstatyta ir sustiprinta kitais pastatais. Prieš verkiant dėl šio namo, reikėtų pagalvoti, kas labiau skauda: ar kad Tiltų gatve važiuojantis transportas žudo senamiestį, ar susitaikyti su mažesne blogybe ir, atlikus nedidelę operaciją, išgelbėti visą kūną", – svarstė vicemeras.

A.Šulcas patvirtino, kad už Kultūros fabriko apleistoje teritorijoje išties yra suprojektuotas daugiaaukštis pastatas. Jo statytojai jau rengia detalųjį planą.

"Mano žiniomis, čia buvo suplanuotas gana aukštas pastatas, bet jiems teko apetitus susimažinti", – atviravo valdininkas. – Aplink senamiestį numatyta statyti ne vieną objektą. Raginčiau tilto statybų oponentus pagalvoti, ko siekiama priešinantis senamiesčio aplinkkelio statybai ir kas yra tikrosios vertybės."